Kodėl itin šiltą žiemą mokame daugiau, „Santarvė“ aiškinosi su šilumos tiekėjais ir mokesčių administratoriumi
Mūsų miesto gyventojai, gavę sąskaitas už sausio mėnesį šildymui sunaudotą šilumos energiją, švelniai tariant, apstulbo. Nors žiema šiais metais kaip niekad šilta, pasižiūrėjęs į mokesčių už daugiabučių namų gyventojams pateiktą šilumą sumas to tikrai nepasakytum. Priežastis – ne padidėjusi šilumos kaina. Ji nesikeitė jau maždaug pusantrų metų.
Šį fenomeną „Santarvė“ bandė išsiaiškinti su Šilumos tinklų ir Butų ūkio vadovais.
ŠILTA ŽIEMA NEAPSAUGO
NUO AUKŠTŲ KAINŲ
Palyginimui paėmėme tris kur kas šaltesnės praėjusios ir tuos pačius tris šios žiemos mėnesius.
Pavyzdžiui, keturių kambarių beveik 75 kv. m buto šildymas 2007-ųjų lapkritį kainavo per 18 litų daugiau negu prieš metus.
2007-ųjų gruodį skirtumas siekė beveik 70 litų. 2008 metų sausio mėnesio sąskaitoje šildymo kaina 2007-ųjų lapkričio kainą viršijo beveik 40 litų.
Konkretaus paaiškinimo, kaip tai galėjo atsitikti, galima sakyti, nesulaukėme. Pasak UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojo komercijai Jono Jurkonio, Klaipėdoje daugiabučių namų šildymui sunaudojama daugiau šilumos energijos negu, sakykim, Šiauliuose ar Mažeikiuose. Klaipėdoje vyrauja stiprūs vėjai, nuolatinė drėgmė. O vadovaujantis šilumos specialistų, mokslininkų, sinoptikų nuomone, vėjas ir drėgmė kur kas labiau išpusto ir atvėsina namus negu sausas ir be vėjo oras, kai temperatūra nukrinta žemiau nulio. Taigi, ar būtų 5 laipsniai šilumos, ar 5 žemiau nulio, patalpų vidaus temperatūra išlieka ta pati.
NAUJA ATSISKAITYMO
PROGRAMA
Mažeikių šilumos tinklų apskaitos ir realizacijos tarnybos vadovas Viktoras Bugnevičius, kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl sausio mėnesį taip daug šildymui sunaudota šilumos energijos, nurodė tai, kad gruodžio mėnesio šilumos skaitiklių rodmenys buvo nurašyti ir suvestinės padarytos iki gruodžio 28 dienos. Taigi sąskaitose už tą mėnesį sumažėjo per likusias tris dienas iki metų pabaigos šildymui sunaudotų kilovatvalandžių kiekis. Per tas dienas sunaudota šilumos energija persikėlė į sausio mėnesio sąskaitą.
Pasak V. Bugnevičiaus, šiek tiek painiavos į gyventojų, atsiskaitančių už šią paslaugą, sąmonę įnešė ir nauja atsiskaitymo programa. Vadovaujantis LR ūkio ministro 2003 metų birželio 30 d. įsakymu mokėjimo už šilumą pranešime nurodoma, kaip abonentui turi būti pateikiama informacija. Dabar kitaip pateikiami šilumos energijos matavimo vienetai. Bendrus namo duomenis sudaro sunaudotos kilovatvalandės karšto vandens ruošimui bei jo sistemai ir atskirai – šilumos kiekis, sunaudotas namo šildymui. Nuo šiol sąskaitoje nurodomas nebe 1 kv. m, o 1 kWh tarifas.
Gyventojai gauna daugiau informacijos, bet dėl to niekas nepasikeitė, tik išsiplėtė duomenų bazė. Šiuos duomenis pateikia Šilumos tinklai. Mokėjimo sąskaitas, kaip ir anksčiau, spausdina butų ūkiai.
KAINA TEBĖRA TA PATI
Daug kas padidėjusią sumą už šildymą sieja su šilumos energijos kainos padidėjimu. Šilumininkai tvirtina, kad tokie įtarimai neturi pagrindo. Šilumos energijos kaina gyventojams liko kaip ir buvusi – 14,85 ct už 1 kWh, nepriklausomai nuo kuro kainos. 2006 m. liepos 13 d. tokį tarifą patvirtino rajono Savivaldybės taryba, ir jis nesikeitė. Ši kaina – viena mažiausių šalyje. Skuodo, Akmenės Telšių, Rietavo ir daugelio kitų rajonų gyventojai už 1 kWh šilumos energijos moka kur kas daugiau.
Kaip sakė V. Bugnevičius, dėl to 2007-aisiais Mažeikių šilumos tinklai patyrė 1,4 milijono litų nuostolių. Esą ateinantį šildymo sezoną kainos kilimas neišvengiamas.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) centralizuotos šilumos kainų apskaičiavimo metodiką, bazinė šilumos kaina nustatoma trejiems metams, o kintamoji kainos dalis turi būti perskaičiuojama kartą per metus. Kalbama apie kintamąją kainos dalį, kurią sudaro išlaidos kurui, vandeniui ir elektrai.
Nuo kurui naudojamo sieringo mazuto pereinama prie gamtinių dujų ir biokuro (medienos ir pjuvenų). Biokuras brangsta bent kartą per pusmetį, todėl esą išaugusi ir kintamoji kainos dalis.
Kaip pastebi J. Jurkonis, šilumos tiekimo įmonės vis dažniau kalba apie būtinybę didinti šilumos energijos kainas gyventojams, nes dėl brangstančio kuro jos patiria didelių nuostolių. Išgirdusi jų „balsą“, VKEKK parengė naują centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką. Jeigu nebus didelių ginčų, komisija ją turėtų patvirtinti jau pirmąją kovo savaitę. Tada šilumos tiekėjai galės didinti šilumos energijos kainas du kartus per metus, tačiau tik tokiu atveju, jei jų naudojamo kuro kaina didės daugiau negu 20 procentų.
Šiemet daugiau negu 20 proc. gamtinės dujos pabrango 30-čiai šalies šilumos tiekimo įmonių iš 50.
KINTA TIK ŠILDYMO KAINA
J. Jurkonis sako nesuprantąs, kodėl gyventojai dejuoja ir skundžiasi, kad daug moka už šildymą. Kodėl jie nesiima aiškintis priežasčių, kai jų elektros skaitiklis kai kada „prisuka“ daugiau negu paprastai? Tai juk vienas ir tas pats. Kiekvieno daugiabučio namo pasiimtos šilumos kiekis priklauso nuo to, kaip sureguliuotas automatinis šilumos mazgas. Tą kiekį ir parodo skaitiklis.
Į namą tiekiamos šilumos kiekį reguliuoja ne Šilumos tinklai, o automatika, kuri įrengta šilumos mazge. Visi mazgai sureguliuoti vienodomis sąlygomis pagal lauko temperatūrą. Name nustatyta stabili 17 laipsnių temperatūra. Kuo daugiau per nesandarius langus ir duris išpustoma šilumos, kuo daugiau name yra gyventojų, jos netaupančių, tuo daugiau namas pasiima papildomai šilumos, tuo daugiau mes už ją mokame.
J. Jurkonis patikino, kad šilumos energijos kaina nesikeitė, jos paskirstymas liko toks pat, tik, priklausomai nuo name sunaudoto šilumos kiekio, kinta šildymo kaina, tenkanti 1 kv. m ploto šildyti. Ji keičiasi priklausomai nuo mėnesio, yra skirtinga skirtinguose daugiabučiuose namuose. Kaip nurodė UAB „Mažeikių butų ūkis“ generalinis direktorius Vidmandas Stonkus, gruodžio mėnesį šildymo kainos 1 kv. m vidurkis buvo 2,52 Lt, o sausio – jau 3,21 Lt.
Mažeikių mieste yra per 300 daugiabučių namų, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas. Visuose namuose šildymo mazgai visiškai automatizuoti. Šilumos paskirstymas tarp butų pagerėjo užbaigus jų renovaciją. Nebeliko nusiskundimų dėl temperatūros svyravimų butuose, esančiuose skirtinguose aukštuose, nebenukenčia kampiniai namų butai.
Anot J.Jurkonio, prieš šildymo sezoną renovuoti šilumos mazgai paskutiniuose 30-yje daugiabučių namų. Automatizavus šilumos punktus, neliko reguliuotojų, niekas nebesikiša į šį procesą. Anksčiau tai dažnai sukeldavo gyventojų nepasitenkinimą.
Dar viena priežastis, anot V. Bugnevičiaus, dėl kurios gyventojai skundžiasi aukštomis šildymo kainomis, yra šilumos netaupymas.
Žmonės anksčiau ar vėliau turėtų pradėti domėtis savo turtu, namu ir jo priežiūra. Dažnai daugiabučių namų laiptinių durys atviros, langų stiklai išdaužyti. Senos statybos labai prastos šiluminės izoliacijos nerenovuoti namai sunaudoja kur kas daugiau šilumos, dėl to kiekvieno namo gyventojai skirtingai moka už šildymą. Siekiant sumažinti šildymo išlaidas, reikėtų susirūpinti daugiabučių namų renovacija.
ŠIEK TIEK MATEMATIKOS
Daugiabučio namo šildymui sunaudota šiluma skaičiuojama neatsižvelgiant į šilumos nuostolius. Paimamas bendras namo skaitiklio rodmuo, iš jo išskiriama deklaruoto karšto vandens pašildymui sunaudota šiluma ir vadinamasis „gyvatuko“ mokestis.
Kaip gyventojai praktiškai galėtų pasitikrinti, ar teisingai moka už savo buto šildymą? Prieš tai reikia žinoti, kad vienam kubui karšto vandens paruošti sunaudojama 51 kWh. Tai kainuoja 7,95 Lt. Jeigu bute yra vonia ir „gyvatukas“, sunaudojama dar 160 kWh, už kuriuos reikia mokėti dar 24,95 lito. Visas likęs šilumos kiekis skiriamas šildymui.
Imkime tą patį konkretų pavyzdį – 74,86 kv. m keturių kambarių butą. Šiame name sausio mėnesį deklaruoto karšto vandens kiekis yra 49 kub. m. Norint apskaičiuoti jo šildymui sunaudotą šilumą, 49 dauginame iš 1 kub. m karšto vandens šildymui sunaudotos šiluminės energijos: 49×51 kWh, gauname 2499 kWh.
Skaičiuojant, kiek visame name sunaudota vonioms ir „gyvatukams“, 160 kWh dauginame iš 30 (name esančių butų skaičiaus), gauname 4800 kWh. Sudėjus abu šiuos skaičius 2499+4800, turime 7299 kWh. Tai yra skaičius, kurį rasite eilutėje „Name sunaudota šiluma karštam vandeniui“. Šis skaičius gali būti su šiokia tokia paklaida, nes ne visi namo gyventojai gali žinoti, ar kiekviename bute yra „gyvatukai“.
Likusi šilumos energijos dalis, kuri liko atėmus skaičių 7299, nurodyta eilutėje „Name sunaudotos šilumos kiekis šildymui“. Šį skaičių dalijame iš nurodyto bendro namo ploto ir gauname šilumos kiekį, reikalingą 1 kv. m plotui šildyti. Jį dauginame iš buto kvadratūros ir sužinome, kiek sunaudojama šilumos buto šildymui. Gautas kWh dauginame iš 1 kWh kainos (0,1485 Lt arba 14,85 ct) ir sužinome savo buto šildymo kainą.
ŠILUMA VAGIAMA
Pasak V. Stonkaus, daugiabučiai namai iki šiol neapsaugoti nuo savų vagių, dėl kurių kaltės kyla šildymo kaina. Kai kurių namų gyventojai neteisingai deklaruoja sunaudotą karštą vandenį, dėl to šildymo sezono metu visiems tenka daugiau mokėti už šilumos energiją.
Nedeklaruotas šilumos kiekis, kuris sunaudojamas karštam vandeniui ruošti, pridedamas prie šildymo išlaidų. Kai kas taip elgiasi šio nežinodami, planuodami „skolą“ grąžinti vasarą, kai mokesčiai už komunalines paslaugas būna mažesni. Tačiau vasarą, kai mokesčio už šildymą nėra, „skola“ patenka tiesiai į šilumos tinklų sąskaitą.
Į klausimą, ar yra daug gyventojų, kurie nedeklaruoja, kiek sunaudoja karšto vandens, V. Stonkus atsako teigiamai. Anot jo, jeigu, pavyzdžiui, daugiabučiame name yra 30 ar 45 butai, o jame deklaruota tik 20 ar 25 kub. m karšto vandens, aišku, kad tai nerealu.
Kai kurie gyventojai ir kitais būdais stengiasi nuslėpti karšto vandens sunaudojimą. Nustatyti atvejai, kai stabdomi vandens skaitikliai. Jie užspaudžiami įvairiais spaustuvais, vanduo bėga, o skaitiklis stovi. Apie tokius dalykus butų ūkis informuoja Šilumos tinklus.
V. Stonkus patvirtino faktą, kad neretai gyventojai, prisijungdami prie bendros namo šildymo sistemos, butuose įsirengia šildomas grindis, papildomų radiatorių. Dėl to nukenčia likusieji namo gyventojai.
Siekiant sudrausminti tokius „racionalizatorius“, yra parengtos ir atiduotos svarstyti rajono Tarybai „Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų ir kitų naudotojų vidaus tvarkos taisyklės“. Vadovaujantis jomis, už šiuos pažeidimus bus galima skirti administracines baudas. Kol kas, nustačius minėtus faktus, butų ūkio specialistai kviečiasi Valstybinės energetinės inspekcijos atstovus, su kuriais kartu įspėjimais bando sudrausminti nusižengėlius.
Pasak direktoriaus, pastaruoju metu vis dažniau gyventojai, įstiklinę balkonus, griauna balkoną nuo kambario skiriančią sieną ir tokiu būdu didina kambario plotą. Padidėjus plotui paprastai padidinamas ir radiatorių skaičius. Taip išbalansuojama šildymo sistema, namas pasiima daugiau šilumos, padidėja mokestis už šildymą. Didindami buto plotą, gyventojai savo veiksmus privalo suderinti su butų ūkiu.
NEPAAIŠKINO…
Daug kas paaiškėjo, tačiau neaiškus lieka vienas klausimas. Gyventojai pastebėjo, kad tiek lapkritį, tiek gruodį jų gautose sąskaitose nurodyta vidutinė mėnesio temperatūra yra vienoda – 2,1 laipsnio šilumos. Nežiūrint to, už šilumą gruodžio mėnesį jie kažkodėl mokėjo daugiau negu lapkritį. Juolab tai atrodo keista žinant, kad gruodžio mėnuo buvo „trumpesnis“, nes to mėnesio šilumos skaitiklių rodmenys nurašyti iki gruodžio 28-osios.
Į šį klausimą šilumininkai atsakyti negalėjo. Pasak jų, reikėtų aiškintis dėl kiekvieno namo atskirai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Šilumininkai prognozuoja, kad šilumos kaina didės, tad ypač nukentės tie, kurie gyvena senuose ir nerenovuotuose daugiabučiuose namuose.
