MAŽEIKIŠKĖS BENDROVĖS VEIKLA SUSIDOMĖJO SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA.
Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą „Mažeikių šilumos tinkluose“. Atsižvelgiant į gautus skundus, aiškinamasi planuojamos statyti biokogeneracinės jėgainės Mažeikių katilinėje bei šiluminės trasos, nutiestos į Kalnėnų gyvenamąjį rajoną, pagrįstumą.
Nesulaukęs iš Savivaldybės valdininkų atsakymų į pateiktus klausimus, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis pats atvyko jų ieškoti į Mažeikius.
SKUNDUOSE – RIMTI KALTINIMAI
Komisijos pirmininkas K. Komskis informavo, kad pastaruoju metu dėl kai kurių UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ veiksmų gavo ne vieną skundą: ir registruotais laiškais, ir elektroniniu paštu.
Vienas jų – dėl planuojamos statyti biokogeneracinės jėgainės Mažeikių katilinėje, kurios investicijos siektų 28 milijonus litų. Pusę sumos buvo numatyta gauti iš Europos Sąjungos.
Skundo autorius, vadovaudamasis viename laikraščių pateikta informacija, pranešė, kad bendrovė, siekdama gauti paramą, neva net šešis kartus koregavo verslo planą. Esą taip buvo bandoma įtikinti, kad šilumos gamybos kaina sumažės 0,5 cento, nors ankstesnėje „Mažeikių šilumos tinklų“ studijoje buvo nurodytas šios kainos padidėjimas.
Į Seimo Antikorupcijos komisiją buvo kreiptasi ir dėl šilumos trasos, nutiestos į Kalnėnų gyvenamųjų namų kvartalą, kuriame neva nėra nė vieno šilumos vartotojo. Skundo autorius taip pat nurodė, kad darbus vykdė bendrovės direktoriui Jonui Jurkui gimininga statybos įmonė.
KOMISIJA ATSAKYMŲ NESULAUKĖ
K. Komskis informavo, kad pagal gautus skundus pradėtas tyrimas. Skundą dėl elektrinės jis persiuntė ir į Ūkio ministeriją, Projektų valdymo agentūrai – kad įvertintų paskaičiavimus ir kylančius įtarimus dėl „plaunamų“ pinigų.
Dėl skundų dar liepos mėnesio pradžioje buvo kreiptasi ir į Mažeikių rajono savivaldybę. Buvo prašoma paaiškinti, kokiu juridiniu pagrindu buvo nutiesta trasa į Kalnėnų gyvenamųjų namų kvartalą, kiek kainavo darbai, kokia įmonė ir kokiu juridiniu pagrindu vykdė darbus.
Aiškinantis skundą dėl biokogeneracinės jėgainės planuojamos statybos, buvo prašoma komisijai pateikti „Mažeikių šilumos tinklų“ skaičiavimus, galimybių studiją, kaip dėl investicijų apimties keistųsi šilumos kaina Mažeikių miesto gyventojams.
K. Komskis apgailestavo, kad Savivaldybė taip ir nesugebėjo pateikti atsakymų į prašymus, kurie buvo siųsti liepos 5 ir 11 dienomis.
Komisijos pirmininkas buvo atviras: būtent ši priežastis jį ir privertė atvykti į Mažeikius.
MERAS ŽADĖJO IŠSIAIŠKINTI
K. Komskis tyrimą Mažeikiuose pradėjo nuo Savivaldybės. Situaciją aiškintasi prie posėdžių stalo drauge su Savivaldybės ir „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovais. Vėliau vykta į vietą.
Savivaldybės meras Antanas Tenys prisipažino dėl K. Komskio apsilankymo atsisakęs planuotos kelionės į Vilnių. Seimo narys teigė, kad tai nebuvę būtina, išsiaiškinti įmanoma ir be mero.
„Norėjau viską išklausyti ir įsitikinti. Kuo daugiau žinosime, tuo bus geriau. Kad įtarimų nekiltų. Kad nebūtų galvojama, jog daroma po stalu“, – tokio apsisprendimo argumentus dėstė meras.
A. Tenys apgailestavo, kad Savivaldybė laiku nepateikė komisijai atsakymų ir pažadėjo dėl to priimti reikalingus sprendimus.
„Tai mūsų Savivaldybės problema“, – valdininkų darbo spragas pripažino meras.
K. Komskis mestelėjo akmenuką ir į mažeikiškių rinkto Seimo nario Stanislovo Giedraičio, beje Antikorupcijos komisijos nario, daržą: parlamentaras žinojęs apie gautus skundus ir jeigu būtų pasidomėjęs tuo klausimu, pačiam komisijos pirmininkui nebūtų reikėję vykti į Mažeikius.
SKUNDUOSE – KLAIDINANTI INFORMACIJA
Jau susitikimo Savivaldybėje metu K. Komskis, susipažinęs su pateikta informacija ir dokumentais, pastebėjo, kad komisija „mažiausiai dešimt kartų suklaidinta“.
„Turėdami tokią informaciją, ko gero, būtume suabejoję, ar važiuoti. Bet kai pranešama, kad už tris milijonus litų vamzdis paklotas į niekur, kyla susidomėjimas. Tuo labiau kad skunde buvo aiškinama, jog tokia investicija skirta privačioms teritorijoms, kuriose esą gyvena Šilumos tinklų vadovo draugai, partiečiai“, – tyrimo dėl trasos į Kalnėnų kvartalą argumentus dėstė K. Komskis.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius paaiškino, kad ta teritorija buvo Savivaldybės, prieš dvidešimt metų sklypai išdalinti už atkurtą teisę į nuosavybę. Vieni žmonės patys juose įsikūrė, kiti – pardavė, o didesnio sklypo savininkai darė detaliuosius planus ir juos skaidė į valdas, kurias pardavinėjo.
„Visos gatvės yra Savivaldybės, tik sklypai – privatūs“, – pabrėžė direktorius.
Šilumos tinklų direktorius J. Jurkus patikslino, kad šilumos trasos nutiesimo į Kalnėnų kvartalą darbai tekainavo 160 tūkst. litų, o ne tris milijonus. Tiesa, kol kas įgyvendintas tik vienas iš trijų projekto, kurio vertė 800 tūkstančių litų, etapų.
„Jeigu sakyti „vamzdis į niekur“ – galima taip, galima ir ne. Tačiau ekonominiu požiūriu, jei tik bus galimybės, būtų tikslinga pratęsti tai, kas numatyta“, – apie projekto tęstinumą kalbėjo Savivaldybės meras A. Tenys.
ELEKTRINĖS STATYBOS PLANAI SUSTABDYTI
Mažeikiškiai svečiams (su K. Komskiu lankėsi ir jo patarėjas Alfredas Valeckis) paaiškino, kaip Savivaldybės taryboje atsirado sprendimas, kuriuo buvo pritarta biokogeneracinės jėgainės statybai.
Politikai teigiamą sprendimą priėmė, atsižvelgdami į darbo grupės siūlymą.
Pasak mero A. Tenio, toks pritarimas duotas dėl galimybės pritraukti Europos Sąjungos lėšų. Tačiau gali būti, kad naujos elektrinės Mažeikiuose ir nebus.
Neseniai meras lankėsi pas energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, kuris siūlo atsisakyti tokios statybos. Anot jo, Mažeikiai iš kitų rajonų išsiskiria tuo, kad turi bendrovę „ORLEN Lietuva“, o ši turi termofikacinę elektrinę, kurios šilumos energiją galima tiekti į Šilumos tinklus. Ministras pažadėjęs surengti visų suinteresuotų pusių susitikimą, kuriame būtų aptarti galimi sprendimai.
„Mažeikių šilumos tinklų“ direktorius J. Jurkus prisiminė, kad toks projektas yra. Net pasirašytas ketinimų protokolas. Tačiau iš naftos perdirbimo bendrovės yra gautas atsakymas, kad jo įgyvendinimas sustabdomas iki 2016 metų.
IŠVADOS – KITĄ MĖNESĮ
Antikorupcijos komisijos pirmininkas K. Komskis dėkojo aktyviems žmonėms, kurie atskleidžia nemažai negerų faktų. Anot jo, dažniausiai skundai susiję su žemės klausimais, antrą vietą užima valdininkų piktnaudžiavimas ir viešieji pirkimai – europinių lėšų panaudojimas, konkursai.
Svečias pastebėjo, kad labai daug skundų iš Mažeikių gauta, kai Savivaldybės meras buvo Vilhelmas Džiugelis.
„Kadangi esame tiriamoji institucija, o ne baudžiamoji, kai kuriuos skundus persiunčiame FNTT, STT ar kitoms tarnyboms“, – paaiškino komisijos pirmininkas.
K. Komskis negalėjo prognozuoti, kaip baigsis tyrimas, susijęs su „Mažeikių šilumos tinklų“ veikla.
Atsakymas galbūt paaiškės rugsėjo mėnesį.
„Nežinau baigties, ar bus kas nubaustas, bent šiandien nematau didelio kriminalo. Gavome informaciją, pagal atsakymus suformuluosime klausimus atitinkamoms tarnyboms“, – į „Santarvės“ klausimą atsakė parlamentaras.
GALIMYBĖ GAUTI NUOBAUDĄ NEGĄSDINA
O kokios atsakomybės susilauks į savo vadovų įpareigojimus nusispjovę valdininkai? Šito „Santarvei“vakar nepavyko paklausti nei mero A. Tenio, nei administracijos direktoriaus B. Kryžiaus – abu pasinaudojo galimybe sutrumpinti darbo savaitę ir pasiėmė nemokamą dieną.
Personalo administravimo skyriaus vyresnioji specialistė Vanda Rubinaitė informavo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojams už pareiginių nuostatų nevykdymą, aplaidumą darbe bei kitokius nusižengimus gali būti skiriamos nuobaudos: įspėjimas, papeikimas, griežtas papeikimas ir atleidimas iš pareigų.
Tarnybinė nuobauda išnyksta po jos skyrimo praėjus vieneriems metams. Nuobauda tais metais užkerta kelią gauti aukštesnę kvalifikacinę klasę bei atlyginimo priedus.
Tačiau tokios „sankcijos“ neapsaugo nuo aplaidumo. Neseniai pastaba skirta Kultūros skyriaus vedėjai Angelei Rupkutei, o valstybės tarnautojui Algimantui Kiudului skirtas griežtas papeikimas. Dėl valdininko kaltės religinės bendruomenės vos neliko be valstybės skirtų kompensacijų (61 tūkstančio litų) už turėtą turtą. Po šio skandalo specialistas pasiprašė į kitas pareigas.
Tyrimas dėl galimo valstybės tarnautojo nusižengimo pradedamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Kol kas niekas neskuba aiškintis, kas kaltas dėl to, jog buvo ignoruotas Seimo Antikorupcijos komisijos prašymas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Antikorupcijos komisijos akiratin pateko Šilumos tinklų klojamos trasos.
