Sirgdami į darbą eina tie, kurie nesijaučia saugūs ir svarbūs

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Nors gydytojai įspėja, kad šiemet gripo virusas itin pavojingas ir dėl šiltos žiemos lengvai plinta, net 82 proc. 18–49 metų lietuvių, jutę peršalimo simptomus, vis tiek ėjo į darbą, rodo „Sergu atsakingai“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys.

Dvigubi kriterijai

Šeimos klinikos „InMedica ALFA“ psichologės-ekspertės Alinos Butkevičienės teigimu, įmonėje vyraujantis mikroklimatas ir sergančio artimųjų požiūris gali tapti svarbia priežastimi, lemiančia darbuotojo pasirinkimą, kur sirgti ir kaip sveikti.
„Didžiąją mūsų visuomenės dalį sudaro kaip tik tokio amžiaus žmonės, tad galima teigti, kad visuomenė palaiko tokį elgesį, nes pati nesijaučia tiek saugi, stipri ir sveika, kad pajėgtų elgtis drąsiai ir netoleruoti sergančio kolegos. Ir čia turime prieštaravimą: visuomenė dažniausiai toleruoja sergantį darbuotoją, tačiau kolegos vertina neigiamai – tyrimo rezultatai atskleidžia, kad net 90 proc. darbuotojų pasisakė už tai, kad kolegos sirgdami turėtų nedirbti“, – sakė A. Butkevičienė.
Anot jos, šį prieštaravimą galima bandyti suprasti per saugumo prizmę – darbe sutikę kosintį ir sloguojantį kolegą, rodome nepasitenkinimą, netenkame saugumo jausmo dėl savo sveikatos ir norime, kad sergantysis sveiktų namuose, nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Tačiau kai susergame patys, dažniausiai einame į darbą, prisigalvoję įvairių priežasčių: privalome dirbti, nes kiti mūsų darbų nenudirbs, ligos simptomai nėra tokie rimti, dėl ligos galiu netekti dalies pajamų, ant manęs pyks vadovas, nebuvimas darbe pakenks mano karjerai ir t. t.

Ligotas ir nesaugus…

Pasak psichologės, darbas sergant – iškreiptas būdas patenkinti saugumo ir svarbumo poreikį.
„Darbuotojo apsisprendimą eiti į darbą jam sergant galime suprasti kaip lojalumą įmonei, ištikimybę profesinei veiklai, bet pažvelgus giliau, neįžiūrime darbuotojo atsakomybės už save, artimųjų ir kolegų sveikatą. Darbuotojas jaučia atsakomybę dirbti, tačiau nejaučia atsakomybės tinkamai gydytis ir pasveikti. Kiti nenudirbs jo darbų, tačiau ar jis pats gebės savo darbus atlikti kokybiškai, ar darbo našumas išliks nepakitęs, kai jaučiami peršalimo simptomai ir nelengva sukoncentruoti dėmesį į darbinę veiklą? Taip, baimės jausmas sugadinti santykius su vadovais ar kolegomis čia atrodo įtikinamas – darbuotojas gali bijoti netekti profesinės pagarbos, prieš kolegas ir vadovus pasirodyti silpnas, tačiau iš kur kyla ši baimė? Iš poreikio būti reikalingam, įvertintam, svarbiam, jaustis saugiai net sergant“, – sakė psichologė A. Butkevičienė.

Viena ranka duoda, kita…

Tyrimas atskleidė paradoksą – nors 91 proc. darbdavių teigė, kad peršalusiems darbuotojams suteikia laisvadienius, 34 proc. susirgusių darbuotojų sulaukė pastabų – 7 proc. jų teigė sulaukę priekaištų iš vadovų, iš vadovų ir kolegų – 27 proc.
„Sergu atsakingai“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenys rodo, kad iš dalies darbuotojus taip elgtis verčia nusistovėjusios vidinės įmonės taisyklės: pavyzdžiui, daugiau nei 200 darbuotojų turinčiose įmonėse dėl galimo darbuotojų simuliavimo laisvadieniai sergant neskiriami net 40 proc. atvejų, 101–200 darbuotojų – 33 proc., 50–100 darbuotojų – 7 proc., iki 50 darbuotojų – 0 proc.

Negeras mikroklimatas

Pasak psichologės-ekspertės A. Butkevičienės, teigiamas, pozityvus, saugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmą – jis linkęs kuo greičiau pasveikti ir grįžti į darbo vietą, kur jaučiasi reikalingas ir saugus.
Neigiamas, negatyvus, nesaugus mikroklimatas skatina darbuotojo atsakomybės jausmo žlugimą, gali sukelti daug baimių, ypač kai darbdavys nuolat kartoja, kad jis yra pakeičiamas, kad tokių kaip jis yra daug, kad jis niekur kitur nebus reikalingas.
Po ilgametės darbinės patirties tokiose įmonėse darbuotojas dažnai pasijunta menkavertis, nereikalingas ir stengiasi išsilaikyti bent šiame darbe, net jei tenka dirbti susirgus.

Apie tyrimą

„USP Baltics“ užsakymu tyrimų bendrovė „BERENT Research Baltic“ atliko tyrimą, kurio metu apklausė 500 aktyvių darbo rinkos dalyvių nuo 18 iki 60 m. amžiaus. Taip pat apklausta 400 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, direktorių, personalo ir kitų vadovų.
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar plačiai paplitusi praktika sergant eiti į darbą ir kokie motyvai skatina tai daryti.