Trisdešimt šešis kandidatus į Savivaldybės tarybą galima vadinti rinkėjų apgaudinėtojais. Jie žino, kad jų dabartinės pareigos yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, abejoja, ar dabartinį darbą iškeistų į rinkėjų suteiktą mandatą, tačiau vis tiek iškėlė savo kandidatūras. Dalis jų kartą jau atsisakė rinkėjų patikėtų Savivaldybės tarybos nario pareigų.
„Apgaudinėtojų partijos“ nominacijos nusipelno Valstiečių liaudininkų sąjungos atstovai – beveik pusė Mažeikių rajono rinkimų apygardos komisijai pateiktame sąraše nurodytų asmenų užima pareigas, nesuderinamas su Savivaldybės tarybos nario pareigomis. TEKS RINKTIS
Savivaldybių tarybų įstatymo 90 straipsnyje yra nurodoma, kad Tarybos nario pareigos nėra suderinamos su Prezidento, Seimo bei Europos Parlamento, Vyriausybės nario, apskrities viršininko bei jo pavaduotojo pareigomis. Be to, tarybos nariais negali būti savivaldybės kontrolieriai ar savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojai, savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojai, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, biudžetinių įstaigų vadovai, savivaldybės viešųjų įstaigų, savivaldybės įmonių vienasmeniai vadovai bei kolegialaus valdymo organo nariai, savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovai bei kolegialaus valdymo organo (valdybos) nariai.
Mažeikių rajono rinkimų apygardos komisijai pateiktuose sąrašuose figūruoja Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje Algimanto Čepio, Savivaldybės administracijos direktoriaus Broniaus Kryžiaus bei jo pavaduotojo Romualdo Sakalausko (jųdviejų pareigybės yra politinio pasitikėjimo, tad po rinkimų šiuos postus tikriausiai užims kiti asmenys), keturiolikos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, septynių seniūnų, šešių mokyklos vadovų, keturių Savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių bei dviejų Savivaldybės viešųjų įstaigų vadovų pavardės.
Jeigu vasario 25 dieną vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose kuris iš šių kandidatų bus išrinktas į Tarybą, jam teks rinktis: dabar užimamas pareigas ar rinkėjų patikėtą mandatą. Beje, už darbą Savivaldybės taryboje atlyginimas nėra mokamas.
Įstatyme nurodoma, jog rinkimus laimėję asmenys, užimantys postą, nesuderinamą su tarybos nario pareigomis, privalės Vyriausiajai rinkimų komisijai pranešti apie mandato atsisakymą ne vėliau kaip likus 10 dienų iki pirmojo tarybos posėdžio.
SIEKIA PRITRAUKTI KUO DAUGIAU RINKĖJŲ
Tarp 13 politinių partijų, pateikusių kandidatų sąrašus Mažeikių rajono rinkimų apygardos komisijai, Valstiečių liaudininkų sąjunga yra absoliuti „apgaudinėtojų“ lyderė. Iš 26 sąraše nurodytų kandidatų net 11 asmenų užima pareigas, nesuderinamas su Savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Antri – Tėvynės sąjungos atstovai: tarp 24 kandidatų – 7 „apgaudinėtojai“. Naujoji sąjunga (socialliberalai) į savąjį sąrašą įtraukė 5 „apgaudinėtojus“, Socialdemokratų partija – 4.
Krikščionių demokratų, Darbo, Pilietinės demokratijos, Centro partijų sąrašuose nėra nė vieno kandidato, kurių dabar užimamos pareigos nesiderintų su Savivaldybės tarybos nario pareigomis.
Valstiečių liaudininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Rimantas Gramas mano, kad rinkimai – komandinis žaidimas.
„Koks skirtumas, kas Taryboje vykdys mūsų programą. Juk kartu kuriame strategiją, planus. Manau, kad nesvarbu, kokios asmenybės dalyvaus Tarybos darbe“, – svarstė politikas.
Jis pripažino, jog kai kurie kandidatai į rinkimų sąrašą įtraukti tam, kad pritrauktų daugiau rinkėjų balsų.
Beje, po 2002-ųjų savivaldybių tarybų rinkimų Žemės ūkio skyriaus vedėjas R. Gramas atsisakė rinkėjų patikėto mandato – tada mielesnės pasirodė valstybės tarnautojo pareigos. Šįkart partijos sąraše jis vėl pirmas.
„Dabar nežinau, kaip elgsiuosi. O gal pasirinksiu darbą Taryboje ir ūkininkausiu arba imsiuosi verslo“, – sukosi nuo atsakymo R. Gramas.
NEMOKA SKAITYTI?
Patikrinusi visų 273 kandidatų, įregistruotų Mažeikių rajono rinkimų apygardos komisijoje, anketas, „Santarvė“ nustatė, kad 2 politikai – Savivaldybės vyr. specialistas Jonas Labutis (Tautinė partija „Lietuvos kelias“) bei Ruzgų pagrindinės mokyklos direktorius Juozas Rozga (Krikščionių demokratų socialinė sąjunga) – klaidina rinkėjus. Kandidatų anketose jie nurodė, jog neina pareigų, susijusių su Tarybos nario pareigomis.
Gal šie politikai pakeitė darbovietes? Patikrinome.
„Atsakingai pareiškiu, kad gerbiamas Juozas Rozga dirba Ruzgų pagrindinės mokyklos direktoriumi“, – teigė Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus.
Pats J. Rozga nenorėjo sutikti, jog klaidingai užpildė anketą. „Nesąmonė! Kaip taip galėjo būti?! Turbūt nepažiūrėjau“, – stebėjosi direktorius.
J. Labutis, regis, nebuvo girdėjęs apie Savivaldybių tarybų įstatymo 90 straipsnį. „Dalyvauju rinkimuose. O ką? Negaliu? Apie kokią klaidą šnekate?“ – kamantinėjo Savivaldybės administracijos tarnautojas.
Mažeikių rajono rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Irena Vaicekavičienė iš pradžių taip pat nenorėjo sutikti, kad šie kandidatai klaidingai užpildė anketas. Esą komisijos nariai visas patikrino ir jokių klaidų nepastebėjo.
„Iš kur jūs ištraukėte tokius duomenis“, – stebėjosi pirmininkė.
Įsitikinusi, kad abi anketos išties užpildytos neteisingai, I. Vaicekavičienė neslėpė susierzinimo.
„Kažkokia nesąmonė! Matyt, tie kandidatai nemoka skaityti! Tuojau pat pasikviesime juos „ant kilimėlio“. Rozga jau turėjo taisyti anketą – nemokėjo įrašyti paso duomenų. Tačiau tikrai nepagalvojau, kad ir Labutis skaityti nemoka. Vadinasi, jis ant bet ko gali pasirašyti. Tarkim, kad yra skolingas milijoną“, – širdo I. Vaicekavičienė.
JEIGU BUS MERAS – PALAIKYS
Socialdemokratų sąjungos pateiktame sąraše nurodytos trijų valstybės tarnautojų pavardės: Šarūno Armono, Bronės Nikitinos bei Liudvikos Lapienės. Anot šios politinės organizacijos lyderio Prano Noreikos, nereikėtų stebėtis, kad šie asmenys dalyvauja rinkimuose. Esą jie gali būti ir meru, ir vicemeru, ir Savivaldybės administracijos direktoriumi.
„Jeigu bus išrinkti, gal jie atsisakys dabartinių pareigų“, – kūrė intrigą politikas.
„Santarvė“ P. Noreikai priminė, kad gana ilgą laiką jis pats buvo bedarbis Tarybos narys. Tik po kurio laiko buvo priimtas dirbti į Savivaldybę.
„Mūsų žmonės į rinkimus eina ne dėl išskaičiavimo. Klausiate, ar pažadėjome juos globoti? Sakykite, o kuris meras nepalaiko savo komandos žmonių?“ – klausimu į klausimą atsakė P. Noreika.
„GAL GERESNĮ DARBĄ DUOS“
Šiųmetiniuose rinkimuose nedalyvauja tik du seniūnai: Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas ir naujasis Reivyčių seniūnas Algimantas Auškalnis. Visų kitų seniūnų pavardės įtrauktos į kandidatų sąrašus.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė tikino nesvarsčiusi, kaip elgsis, jeigu bus išrinkta į Tarybą.
Pasak jos, sunku pasakyti, kas nutiks po valandos, todėl tikrai negalinti numatyti, kokie būsią jos sprendimai po vasario 25 dieną vyksiančių rinkimų.
Savo kandidatūrą S. Valatkevičienė iškėlusi todėl, kad turi planų, tikslų, idėjų ir nori tai įgyvendinti. Tačiau jų atskleisti seniūnė nenorėjo.
S. Valatkevičienę papiktino klausimas, ar rinkimuose dalyvaujanti dėl politinio užnugario. „Koks gali būti užnugaris? Aš jokio užnugario nejaučiu“, – stebėjosi seniūnė.
Mažeikių seniūnas Petras Užkuras atvirai sakė, jog nesitiki būti išrinktas į Tarybą.
„Maža vilčių. Visi pykstasi, barasi. Jeigu neišrinks, toliau dirbsiu seniūnu. Na, o jeigu išrinks, vadinasi, geras esu, tai gal geresnį darbą duos. Manau, kad galiu daugiau nei būti seniūnu“, – svarstė P. Užkuras.
„VIS ARČIAU PINIGŲ“
Geresnių pareigų pageidautų ir Ruzgų pagrindinės mokyklos direktorius J. Rozga. Jis vis dar jaučia nuoskaudą, kad kažkada teko atsisveikinti su darbu Savivaldybėje.
„Aš pakėliau Mažeikių sportą, o mane atleido be jokių paaiškinimų. Pasižiūrėkite, iki ko nusirito mūsų rajono sportas! Viską sunaikino! Va, jeigu jie man pasiūlytų tokį patį darbą, atsisakyčiau direktoriavimo“, – savo pageidavimus atskleidė direktorius.
Pasak J. Rozgos, kiekvienas mokyklos direktorius turi turėti politinį užnugarį. Dėl šios priežasties jis ir rinkimuose dalyvaująs.
„Vis arčiau valdžios, arčiau pinigų. Patys žinote, kaip sunku mokyklą tvarkyti“, – neslėpė politikas.
Be J. Rozgos, šiųmetiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauja dar penkių bendrojo lavinimo mokyklų direktoriai: Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius (Tėvynės sąjunga), Pavasario vidurinės mokyklos direktorius Stanislovas Jakučinskas (Naujoji sąjunga), Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos direktorė Rima Širvinskienė (Liberalų ir centro sąjunga), „Ventos“ vidurinės mokyklos direktorė Ramunė Badaukienė (partija „Tvarka ir teisingumas“) ir darželiomokyklos „Kregždutė“ vadovė Brigita Momgaudienė (Liberalų ir centro sąjunga). Beje, R. Gricius ir R. Badaukienė kartą jau rinkosi. Abu nusprendė, kad direktoriaus pareigos jiems mielesnės nei Tarybos nario.
R. Badaukienė neišsisukinėjo. Mandato ji neatsisakytų tik sulaukusi pasiūlymo užimti Savivaldybės tarybos vadovo ar jo pavaduotojo postą.
„Kitu atveju būsiu priversta trauktis, kad turėčiau iš ko gyventi. Nebent švietimiečiai susimestų mano atlyginimui, kad galėčiau ginti švietimo interesus. Nereikia išsisukinėti – tą patį padarys visi mokyklų direktoriai. Nors puikiai žinome, kad už švietimą niekas kitas nekovos. Verslininkams svarbūs savi interesai, o mokyklų reikalai jų nedomina“, – apgailestavo direktorė.
TIKISI ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į kandidatų sąrašus įrašyti UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vadovas Jonas Jurkus, UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis, UAB „Viekšnių šiluma ir vanduo“ vadovas Antanas Dainius, UAB „Sedos komunalinis ir butų ūkis“ direktorius Leonas Vytautas Derkintis. Gal šiems politikams Tarybos nario mandatas svarbesnis nei užimamos pareigos?
UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius P. Trakinis iš karto paneigė galimybę atsisakyti posto.
Pasak jo, Tėvynės sąjungos kandidatai anketas pradėjo pildyti dar vasarą, o Savivaldybių tarybų įstatymo 90 straipsnio pataisa buvo priimta praėjusių metų gruodžio mėnesį.
„Negi aš turėjau pulti, blaškytis, reikalauti išbraukti mane iš sąrašo? Manau, tai būtų neprotinga. Jeigu ta pataisa būtų priimta kiek anksčiau, tikrai būčiau pagalvojęs, ar dalyvauti rinkimuose. Dabar pats jaučiuosi apgautas“, – sakė direktorius.
Anot P. Trakinio, jo nesuviliotų ir mero pareigos. „Žinau, kad tokio darbo tikrai nesugebėčiau dirbti. Aš esu praktikas. Kam man tos bemiegės naktys ir kraustymasis iš proto? Ne, tai tikrai ne man“, – įsitikinęs P. Trakinis.
„Santarvės“ klausiamas J. Jurkus vengė tiesaus atsakymo. Viską pasakysią rinkėjai, o dabar jam apskritai sunku esą apie tai kalbėti.
Paklaustas, ką rinkėjai turėtų pasakyti, kad jis ryžtųsi pasirinkti Tarybos nario mandatą, o ne „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovo pareigas, J. Jurkus pareiškė, jog dėl įstatymo pataisos kalta Darbo partija. Tai jos nariai „įteikė tokią dovaną“.
„Bus dar viena neeilinė Seimo sesija. Jeigu prie to klausimo nebus sugrįžta, tada galėsime kalbėtis. Gali būti, kad pakeis įstatymą. Pas mus visko būna. Juo labiau kad didžioji Seimo dalis mano, jog padaryta didelė nesąmonė“, – vylėsi J. Jurkus.
Politikas tikino negalvojąs ir apie mero postą – jo kandidatūrą socialdemokratai ketiną kelti artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
J. Jurkus (viduryje) nenorėjo kalbėti apie galimus pasirinkimus. Jam mieli ir Savivaldybės tarybos nario, ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vadovo postai.