Siuvinėti tautodailininkas pradėjo po vestuvių

Mažeikių viešojoje bibliotekoje šiuo metu eksponuojama 50 kryželiu siuvinėtų tautodailininko, kilusio iš Sedos, Antano Petrausko darbų paroda.
Paėmęs į rankas adatą ir siūlus netrukus po savo vestuvių, siuvinėtojas nesiskiria su mėgstamu užsiėmimu jau trisdešimt metų.

PIRMASIS DARBAS
NEPAVYKO
Dabar Skuodo rajono Pašilės kaime gyvenantis Antanas pasakojo, kad nei jo tėvai, nei seneliai, nei niekas kitas iš giminės siuvinėjimu neužsiiminėjo, tad iš kur atsirado potraukis tokiam darbui, negali pasakyti. Vaikystėje jam labai patikdavo pas pažįstamus matyti išsiuvinėti pagalvėlių užvalkalai, spintas puošiantys takeliai. Tai ilgam įstrigo Antano vaizduotėje.
„Šiaip esu savamokslis. Nesiuvinėjau iki pat „ženatvės“, ir tik tada ryžausi tą amatą pabandyti. Man tada buvo 23eji. Iš pradžių išbandžiau paprastą siuvinėjimą. Pirmasis mano pradėtas darbas buvo pagalvėlės užvalkalas. Jis, žinoma, nepavyko, bet nenusiminiau, nes pamaniau, kad bus geras maišiukas suberti kruopoms“, – juokėsi tautodailininkas.
Laikui bėgant, sekėsi vis labiau: patirtis darė savo. Spalvotais raštais puošė pagalvėles, staltieses, takelius, servetėles.
IEŠKO TINKAMŲ SIŪLŲ
Siuvinėti kryželiu paveikslus pradėjo prieš septynerius ar aštuonerius metus – tiksliai neprisimena. Kaip tai daryti, konsultavosi su jau seniai siuvinėjančia skuodiške.
„Ką siuvinėti, renkuosi pagal tai, kokių turiu siūlų. Pamatęs kokį vaizdelį, žiūriu, ar turėsiu reikiamų spalvų siūlų. Kartais piešinukas atrodo labai gražus, žinau, kad tikrai norėčiau jį perkelti ant audinio, bet trūksta kelių spalvų siūlų, ir sumanymo tenka atsisakyti“, – pasakoja vyriškis.
Keisti spalvų Antanas nesiryžta, kadangi sugadintų visą paveikslo vaizdą. Pavyzdžius darbams ima iš tam skirtų paveikslų, kur sužymėti visi ženklai, kartais nukopijuoja patinkantį paveikslą.
KLAIDŲ MAŽĖJA
Siuvinėjant pasitaiko ir klaidų: toks darbas reikalauja didelio atidumo. Jei bent vienas langelis atsiranda ne vietoje, prasideda klaidos, kurių palikti negalima – viskas labai gerai matyti.
„Siuvinėti patinka, bėdos nėra, tik pyktis suima, kai apsirinki. Jei siuvinėjus visą dieną pamatai, kad yra klaida, reikia ardyti, visas darbas nueina perniek. Anksčiau tai būdavo gana dažnai, dabar klaidų nebepadarau, nes pripratau.
Siuvinėdamas Popiežiaus Jono Pauliaus II portretą, stengiausi surinkti tinkamas spalvas, atrodo, išėjo panašus“, – sako tautodailininku prieš penkerius metus tapęs vyriškis.
Anot Antano, jei siuvinėti nėra noro – geriau nepradėti, nes nesiseks. Būna, kad imti į rankas adatą beprasmiška, nieko nepadarysi, tik be reikalo nervinsies.
PAVEIKSLĄ TURI
IR MINISTRĖ
Kai ruošėsi savo penkiasdešimtmečiui, Antanas sako dirbęs labai daug. Per pusantrų metų išsiuvinėjo apie 25 įvairaus formato darbus. Būdavo, kad prie siuvinio išsėdėdavo po 12 valandų.
Vyriškiui norėjosi, kad jubiliejinėje parodoje būtų penkiasdešimt paveikslų.
Iš viso Antanas sakė išsiuvinėjęs apie aštuoniasdešimt darbų. Kai kuriuos pasiseka parduoti, nemažai jų dovanoms nupirko Skuodo savivaldybė, daug darbų iškeliavę užsienin, skuodiškio paveikslą turi ir ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Antano siuvinėti paveikslai – gera dovana draugams ar giminėms.
Paroda Mažeikiuose Antanui aštuntoji. Tautodailininkas stengiasi per metus surengti bent vieną parodą. Prieš trejus metus skuodiškio darbus turėjo progos įvertinti ir sostinės gyventojai.
DARBAS NEATSIPERKA
Žmonės į tokį vyrui neįprastą užsiėmimą žiūri įvairiai. Dažniausiai, žinoma, stebisi. Bet atsiliepimai tik geri. Tai liudija ir įrašai atsiliepimų knygoje. Pats Antanas apie savo užsiėmimą sako, kad jis – labai brangus.
„Brangūs siūlai, medžiagos, rėmeliai, reikia įdėti nemažai darbo, tad kartais būna apmaudu, kad už paveikslą paprašius trijų ar keturių šimtų litų, išgirstu, kad brangu. Rėmėjų jokių neturiu“, – sakė Antanas.
Prašyti siūlų su skuodiške audėja Brone Steponavičiene Antanas buvo išsiruošęs net į TV laidą „Bėdų turgus“.
Vyriškis teigė pažįstantis siuvinėjančių vyrų, bet jie taip intensyviai kaip jis nedirba.
Anksčiau su žmona bandė ūkininkauti, bet ir šis verslas jokio pelno nedavė, todėl neseniai Antanas buvo priverstas įsidarbinti Vičiūnuose. Dėl to vis mažiau laiko belieka prisėsti prie savo mėgstamo užsiėmimo.
„Su žmona dėl tokio mano užsiėmimo nesipykstame, nors kartais būna visko, ypač kai reikia ką nors daryti ūkyje. Bet manau, kad tai vis geriau negu…“ – braukia su pirštu per kaklą Antanas.
POMĖGIO NEATSISAKYS
Į parodas nuolat vyrą lydinti žmona Vita sakė, kad pati jokiais menais neužsiima – netraukia. Moteris sako, kad pastaruoju metu pradeda įkyrėti ir vyro užsiėmimas.
„Bet nieko nepadarysi, jei žmogui patinka – neuždrausi. Aš tokių dalykų nemėgstu. Jei abu tokiais dalykais užsiimtume, kažin iš ko begyventume? Kažkam juk reikia ir ūkiu užsiimti. Didelės ir išlaidos.
Kad ir kaip ten būtų, tegu dirba, vis geriau, negu vaikščiotų po kaimą gerdamas“, – teigė tautodailininko žmona.
Moteris bėdojo, kad paveikslai namuose užima daug vietos, greitai nebebus kur jų dėti. Apie ateities planus tautodailininkas daug kalbėti nelinkęs, žino tik viena, kad ateityje jo laukia dar ne vienas darbas.
Nuotraukos iš asmeninio albumo: Į parodas Antaną dažnai lydi jo žmona Vita.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto