Prieš kelerius metus Europos Sąjungoje (ES) priimti skaitmeninės erdvės reguliavimo sprendimai šiandien vis labiau atsispindi gyventojų kasdienybėje – nuo didesnės vaikų apsaugos internete ir paprastesnių galimybių pranešti apie neteisėtą turinį iki griežtesnių reikalavimų interneto platformoms. Sparčiai augant kibernetinėms grėsmėms ir Dirbtinio intelekto galimybėms, bendros ES taisyklės tampa viena svarbiausių priemonių, siekiant užtikrinti saugesnę skaitmeninę aplinką.
Kaip šie pokyčiai įgyvendinami Lietuvoje, kokius rezultatus jie jau duoda ir su kokiais sunkumais tenka susidurti, pasakojo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė Justina Paulauskaitė.
Ryškiausias poveikis – praktinis
Vienos svarbiausių žmonių saugumo skaitmeninėje erdvėje stiprinimo iniciatyvų RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė išskyrė Skaitmeninių paslaugų aktą, nustatantį didesnę interneto platformų atsakomybę už saugesnę interneto aplinką, ypač nepilnamečių apsaugą, eIDAS 2 reglamentą, kuriantį patikimos skaitmeninės tapatybės sistemą visoje Europos Sąjungoje, bei Dirbtinio intelekto aktą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų kuriamas ir naudojamas saugiai bei patikimai.
„Didžiausią praktinį poveikį šiandien jau daro Skaitmeninių paslaugų aktas. Jis įpareigoja interneto platformas daugiau dėmesio skirti sisteminėms rizikoms, įskaitant vaikams kylančias rizikas, valdyti, sudaro paprastesnes galimybes pranešti apie neteisėtą turinį ir stiprina vartotojų teises. Visa tai prisideda prie saugesnės skaitmeninės aplinkos Lietuvos gyventojams“, – teigė specialistė.
RRT įgyvendina teisės aktais priskirtas ES skaitmeninės politikos sritis. Tarnyba yra Lietuvos skaitmeninių paslaugų koordinatorė pagal Skaitmeninių paslaugų aktą ir vykdo elektroninės atpažinties bei patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūrą pagal eIDAS reglamentą. Taip pat koordinuoja Saugesnio interneto projektą, administruoja interneto karštąją liniją www.svarusinternetas.lt ir vykdo interneto turinio filtravimo priemonių priežiūrą mokyklose. Įsigaliojus nacionaliniam Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo teisiniam reguliavimui, RRT vykdys ir jai pavestas šio akto priežiūros funkcijas.
„Viena iš praktinių RRT veiklų – interneto karštoji linija „Švarus internetas“, per kurią gyventojai gali pranešti apie draudžiamą ar žalingą turinį internete, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, kibernetines patyčias ar kitą nepilnamečiams žalingą informaciją. Vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį RRT gavo 1 375 pranešimus, iš kurių 648 buvo pripažinti pagrįstais“, – sakė J. Paulauskaitė.
Sulaukia didžiulio kiekio pranešimų
Minėtas Skaitmeninių paslaugų aktas sukūrė aiškesnius mechanizmus pranešti apie neteisėtą turinį, sustiprino interneto platformų atsakomybę ir sudarė daugiau galimybių apsaugoti nepilnamečius internete.
Vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį RRT gavo 1 375 pranešimus apie draudžiamą ar žalingą turinį internete; 179 atvejais kreipėsi į interneto paslaugų teikėjus ir platformas dėl turinio pašalinimo; 154 pranešimus apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus perdavė tarptautiniam INHOPE tinklui; 56 pranešimus perdavė Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui dėl galimų incidentų ar internetinio sukčiavimo; 25 pranešimus perdavė Lietuvos policijai, 27 – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
„Šie pavyzdžiai rodo, kad ES sukurti bendradarbiavimo mechanizmai jau veikia praktiškai ir padeda greičiau šalinti neteisėtą turinį bei geriau apsaugoti gyventojus, ypač vaikus.
Internetas neturi valstybių sienų, todėl nė viena valstybė viena negali efektyviai spręsti visų problemų. ES kuriami bendri mechanizmai leidžia institucijoms keistis informacija, koordinuoti veiksmus ir vienodai taikyti taisykles“, – dėstė RRT atstovė.
Praktinis tokio bendradarbiavimo pavyzdys – tarptautinis interneto karštųjų linijų tinklas INHOPE. Jei nustatoma, kad vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai ar kitas neteisėtas turinys skelbiamas už Lietuvos ribų, informacija perduodama atitinkamos valstybės interneto karštajai linijai, kad turinys būtų kuo greičiau pašalintas. Vien per 2026 m. pirmąjį pusmetį RRT tokiu būdu perdavė 154 pranešimus.
Tarp tikslų – ir nepilnamečių apsauga
Specialistė akcentavo, kad didžioji dalis skaitmeninių paslaugų yra tarptautinės, todėl vien nacionalinių priemonių dažnai nepakanka. ES mastu nustatyti reikalavimai užtikrina, kad tos pačios interneto platformos visose valstybėse narėse laikytųsi vienodų taisyklių. Tai reiškia vienodesnę vartotojų apsaugą, aiškesnes platformų pareigas ir efektyvesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu saugant vaikus internete, nes socialiniai tinklai ir vaizdo dalijimosi platformos veikia visoje Europoje. Bendros taisyklės leidžia užtikrinti, kad aukšti nepilnamečių apsaugos standartai būtų taikomi nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje žmogus naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis.
„Artimiausiais metais Lietuvoje bus baigiamas formuoti Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo ir priežiūros modelis, o ES toliau bus įgyvendinamas eIDAS 2 reglamentas, diegiama Europos skaitmeninės tapatybės dėklė ir kuriama jos priežiūros sistema.
Svarbi kryptis išlieka ir vaikų apsauga internete. Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis rengia ir įgyvendina priemones, kurios padės geriau apsaugoti nepilnamečius internete, įskaitant saugesnius amžiaus nustatymo sprendimus ir veiksmingesnį platformų rizikų valdymą“, – dalijosi J. Paulauskaitė.
Ji taip pat pridūrė, jog valstybės narės rengiasi įgyvendinti Duomenų aktą, kuriuo bus nustatytos naujos taisyklės dėl prieigos prie duomenų ir jų naudojimo.
Lietuva ruošiasi ateičiai
Pagrindinis išbandymas – technologijos vystosi gerokai greičiau nei reguliavimas. Nuolat atsiranda naujų dirbtinio intelekto sprendimų, naujų sukčiavimo schemų ir naujų interneto platformų, todėl institucijoms tenka nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Vienas didžiausių šiandienos išmėginimų – generatyvinis dirbtinis intelektas. Jis leidžia kurti itin įtikinamas sukčiavimo žinutes, suklastotus vaizdus ir balsus, todėl tampa vis sunkiau atskirti autentišką informaciją nuo klastočių. Kartu vis didesnis išbandymas – užtikrinti veiksmingą vaikų apsaugą sparčiai besikeičiančioje skaitmeninėje aplinkoje.
Todėl kartu su reguliavimu būtina stiprinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, kritinį mąstymą ir institucijų gebėjimus taikyti naujus ES reikalavimus praktikoje.
„Lietuva aktyviai rengiasi įgyvendinti naujus ES reikalavimus. Institucijos dalyvauja Europos darbo grupėse, rengiami nacionaliniai teisės aktai, stiprinamos priežiūros institucijų kompetencijos.
Kartu svarbu užtikrinti, kad naujoms funkcijoms būtų skiriami pakankami žmogiškieji ir technologiniai ištekliai. Daugelis naujų ES teisės aktų numato visiškai naujas priežiūros sritis, todėl jiems sėkmingai įgyvendinti reikės ne tik teisinio reguliavimo, bet ir investicijų į specialistus, technologinius sprendimus bei glaudų institucijų bendradarbiavimą“, – sakė RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vadovė J. Paulauskaitė.
Rugilė BALČIŪNAITĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
