***SKAITYTOJO NAUJIENA*** Sedoje vaikščiojo Trys karaliai

Trys karaliai sekmadienį aplankė dvidešimt vienišų ir bevaikių sediškių. Nuotrauka iš bendruomenės archyvo

[nggallery id=296 template=caption]Pasakojama, kad Betliejuje gimusį kūdikėlį Jėzų aplankė Trys karaliai. Iš tiesų jie nebuvo karaliai, gal tik nuo viduramžių jie taip buvo vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą.
Mūsų tautoje paprotys sausio šeštąją vaikščioti po žmones persirengus trimis karaliais  gyvavo ilgai. Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu šis paprotys išnyko. Tai lėmė žmonių nepasitikėjimas vienas kitu, įskundinėjimai, trėmimai, pakirtę senąjį Lietuvos kaimo gyvenimo būdą ir bičiuliškus kaimynų tarpusavio santykius.
Ir vis tik paprotys gyvas –  tai parodė pirmasis sausio sekmadienis Sedoje.

Matyt, mumyse yra gyva ir tai, ko niekaip lyg ir negalėtų būti. Kai šv. Mišių pradžioje bažnyčios viduriu iškilmingai pražingsniavo trys „karaliai“, nusilenkė prieš centrinį altorių, pasuko prie prakartėlės ir užgiedojo: „Sveikas, Jėzau gimusis“, šypsojosi visi susirinkusieji. Bandėm atpažinti „karalius“. O tai nebuvo lengva. Geriausiai įžiūrimas buvo Sedos kultūros centro  darbuotojas Gediminas Jokūbauskas, iš vienos jo pusės žingsniavo mokytoja Irena Monstavičienė, iš kitos – studentas Stasys Gineitis.
Klebonas pasidžiaugė apsilankiusiais „karaliais“ ir pranešė, kad „karalių“ misija vien Mišiomis nesibaigs, kad jie pasiruošę aplankyti vienišus sediškius, sušildydami jų sielas.
Po šv. Mišių kalbinau sutiktus žmones.
Onutė Kalinauskienė sakė: „Džiaugiuosi, kad bendruomenės pirmininkė sugalvojo atgaivinti tokį seną paprotį. Sugalvojau, kad ir aš galiu prisidėti prie akcijos „Sušildykim sielas“: suliejau keturis sūrius, tegul karaliai padovanoja kam matys reikalinga.“
Laimutė Mažrimienė: „Mano draugė šiandien yra karalius Baltazaras, tai aš tortą iškepiau ir padovanojau. Tegul vaišina žmones po trobas vaikščiodama. Aš nesu sediškė, bet mane seniai džiugina sediškių iniciatyvumas ir išradingumas. Čia visada rasi palaikančių, jei tik turi noro ką nors veikti.“
Kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas buvo už „purmoną“. Mat šių dienų „karaliai“ nei pėsčiomis vaikšto, nei karietą vadelioja. Vežk juos su visais patogumais – lengvu, gerai šildomu automobiliu… Paklausiau, kokių jis intencijų turėjo.
„Pasiūliau aplankyti etnografinio ansamblio „Rėmolē“ dalyvius, kurie dėl amžiaus ar dėl sveikatos nebelanko repeticijų. Manau, savo apsilankymu suteikėm džiaugsmo Ernestui ir Romualdui Mažrimams, Eufemijąi Jonavičienei, Valerijai Mizinienei“, – atsakė direktorius.
Gražina Vainutienė pasakojo: „Kultūros centras jau daug metų organizuoja Trijų karalių eitynes. Tik, ko gero, šiemet buvo pradėta nuo bažnyčios. Pagrindinė Trijų karalių intencija – aplankyti senus, vienišus, bevaikius žmones. Aplankėm dešimt trobų. Vienišų žmonių džiaugsmas buvo neapsakomas. Ir stebėjosi, ir verkė, ir pinigų už aplankymą siūlė. Kiekvienam aplankytam pagiedojom, pasmilkėm smilkalų, uždegėm pašventintą žvakelę, padovanojom saldumynų. Išeidami padainavom. Nešdami džiaugsmą kitiems, dvigubai daugiau jo patys gavom.“
Bendruomenės pirmininkė Vita Domarkienė: „Šita idėja, galima sakyti, bendra. Kaip mokėjom, kiek laiko turėjom, tuo ir prisidėjom. Bendruomenės taryba nutarė kiekvienoj Sedos parduotuvėj padėti po gražų indelį – aukoms akcijai „Sušildykim sielas“. Surinkom nedaug – tik 280 Lt, bet jų užteko dovanėlėm suruošti. Dėkoju visiems aukojusiems. Paskui pradėjom ieškoti „karalių“, jiems tinkamų apdarų… Vienas Sedoj lieki tik tuo atveju, jei neturi laiko bendraminčių paieškai. Bendruomeniškumo jausmas pas mus stiprus. Prisidėjom prie Kultūros centro idėjos.“
Pakalbinau ir Sedos kleboną Olijandą Jurevičių. Štai ką jis papasakojo: „Parapijoj susiklostė tradicija sekmadieniais gausiai rinktis į pirmąsias Mišias. Sumai susirenka nedidelis būrelis, todėl ir atėjusių į  bažnyčią „karalių“ džiaugsmą patyrė ir į namus parnešė  nedaug žmonių. Bet šiaip pati idėja man patiko. Ir užgiedojo gražiai, ir meldėsi bažnyčios priekyje, ir palaiminimą priėmė… Tai suteikė šventiškumo ir šiltumo, jaukumo. Lyg ir savotiško ilgesio praėjusiam laikui. Mačiau, kaip žmonės buvo maloniai nustebinti.“
Metai vėl žingsniuoja versdami kalendoriaus lapus, o Karalių sušildytos sielos dar ilgai gyvens geru prisiminimu.

Genoveita Gricienė

Jeigu ir Jūs turite naujienų, kviečiame pasidalinti su santarvė.lt skaitytojais. Informaciją ir nuotraukas galite atsiųsti, portalo viršuje paspaudę mygtuką „Atsiųsti naujieną“.