Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė šių metų sausio–rugpjūčio mėnesių akcizų surinkimo duomenis. Nuo kovo mėnesio, kai išaugo akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams, iki rugpjūčio pabaigos didžiausią kritimą patyrė spirituoto vyno didmeniniai pardavimai.
Lėmė akcizo tarifų pokyčiai
Šių metų kovo–rugpjūčio mėnesiais spirituoto vyno didmeninė prekyba smuko 84 proc., stipriųjų gėrimų kategorija krito 47 proc., sidro – 46 proc., natūralaus vyno – 44 proc., alaus – 29 proc., – rodo VMI statistika.
„Didžiausią smūgį nuo šių metų pavasario patyrė spirituoto vyno rinka. Tam neabejotinai įtakos turėjo su spiritiniais gėrimais beveik sulygintas akcizo tarifas. Po tokio kritimo didmeninėje prekyboje sunku tikėtis šios gėrimo kategorijos atsigavimo. Gamintojai privalės keisti savo gamybos kryptį, nes kitaip žlugs.
Neišvengiamai spirituoto vyno rinką perims „bambalinis“ alus. Ši gėrimų kategorija ir taip „gyvena“ šiltnamio sąlygomis, o alaus didmeniniai pardavimai iš visų kategorijų nukentėjo mažiausiai“, – teigia Arnas Paulius, asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ direktorius.
Suvartojimo neatspindi
Pasak jo, VMI teikiama statistika apie didmeninius pardavimus tikrojo gėrimų suvartojimo neatspindi.
„Pagal šiuos VMI duomenis daryti aiškių išvadų apie vartojimą, deja, dar negalima, nes vasario mėnesį, prieš padidinant akcizus, gamintojai ir prekybininkai produkciją kaupė sandėliuose. Iki šiol ji dar nėra pasibaigusi. Tikslesnius alkoholio pardavimo duomenis rodo tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ surinkta mažmeninės prekybos įmonių kasų informacija“, – tikina A. Paulius.
„Nielsen“ duomenys skelbia, kad, palyginus šių metų kovo–liepos mėnesių duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, natūralaus vyno pardavimai krito 18,6 proc., o spirituoto vyno – net 48,9 proc. Mažiausiai smuko alaus kokteilių pardavimas (6,4 proc.). Spiritiniai gėrimai krito 8,2 proc., alaus – 13,8 proc.
Naikina saikingo vartojimo kultūrą
Pasak „Baltijos gėrimų pramonės aljanso“ atstovo, valdžios taikomos priemonės naikina saikingą gėrimų vartojimo kultūrą ir atveria kelią gėrimui dėl svaiginimosi.
„Vieno alkoholio procento apmokestinimas aluje didėjo 3–4 centais, o vyne – daugiau nei 7 centais. Akcizas šiam gėrimui dabar yra penktas pagal dydį Europos Sąjungoje. Deklaruojama, kad didėjantys akcizai yra priemonė, skirta kovoti su alkoholizmu, tačiau dėl šių valdžios žingsnių labiausiai nukenčia restoranų kultūra ir vakarietiški alkoholio vartojimo įpročiai. Dalyje Europos valstybių akcizai vynui apskritai netaikomi, o mūsų šalyje šio gėrimo apmokestinimas toks didelis, kad gamintojams tenka galvoti apie persiorientavimą“, – teigia A. Paulius.
Apie asociaciją
Asociacija „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ yra Lietuvos gėrimų pramonę vienijantis klasteris, įkurtas 2009 metais. Jis vienija Kauno technologijos universitetą, Lietuvos someljė asociaciją, bendroves „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“, „Italiana Lt“, „Boslita ir Ko“, „MV Group Production“, valdančią „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ gamyklas, vyno platintojų įmones, kitas su gėrimų pramone susijusias įmones.
Klasterio įmonėse dirba apie 2000 darbuotojų, jos superka ir perdirba apie 130 tūkstančių tonų žemės ūkio produkcijos, daugiausia – užaugintos Lietuvoje.
