Rytoj Tarybos posėdyje numatytas svarstyti Mažeikių miesto vakarinės pramonės zonos detalusis planas kaitina politikų aistras: ar tik dokumentu nesiekiama sukurti išskirtines sąlygas šioje teritorijoje įsikursiantiems verslininkams? Ar neatsitiks taip, kad įrengiant šioje teritorijoje numatytą aplinkkelį, Savivaldybei teks išpirkti verslininkams perleistas žemes? Artėjant Tarybos posėdžiui užkulisiuose verda aistros ir dėl kitų sprendimų projektų.
STRINGA ŽEMĖS
GRĄŽINIMAS
Telšių mieste nuosavybės teisės atkurtos į 94,4 proc., Plungėje – 98,5 proc., Mažeikiuose – tik į 84,2 proc. prašymuose nurodyto žemės ploto. Mažeikiuose 39 pretendentai laukia naujų sklypų, 28 nori susigrąžinti žemę buvusioje nuosavybės vietoje.
Tokia statistika buvo pateikta antradienį Savivaldybėje vykusiame pasitarime, kuriame buvo aptartos žemės grąžinimo problemos. Susitikime dalyvavęs Telšių apskrities viršininkas Romualdas Vasiliauskas bei žemėtvarkininkai pastebėjo, kad nuosavybės atkūrimas Mažeikiuose šlubuoja ir dėl to, kad detaliųjų planų rengimo procesas mieste įstrigęs bene pusmetį.
Savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Štakonaitė paprieštaravo: esą darbai nestovi vietoje, buvo skelbtas konkursas, tačiau neatsirado norinčiųjų dalyvauti.
„Savivaldybė privalo organizuoti viešąjį pirkimą, kai detalieji planai daromi privačių žmonių lėšomis, jie patys ir rengėją susiranda“, – „Santarvei“ pastebėjus, kad pastaruoju metu kiekvienam Tarybos posėdžiui „kepami“ su verslininkų siekiais susiję detalieji planai, paaiškino D. Štakonaitė.
ĮTARIMAI DĖL
DETALIŲJŲ PLANŲ
Susirinkime, kuriame buvo aptariama žemės reforma, dalyvavo ir Savivaldybės antikorupcinės komisijos pirmininkė, Tarybos narė Laima Nagienė. Politikė „Santarvei“ sakė, kad jai ne kartą yra kilę abejonių dėl detaliųjų planų rengimo, kai kurie jų Tarybai pateikiamai skubotai. Ne už visus ji ir balsuojanti, nors ir yra valdančiosios koalicijos narė.
„Gal mane ir išmes iš koalicijos, bet kaip aš galiu balsuoti prieš savo sąžinę? Į Tarybą ėjau ne savo reikalų susitvarkyti. Gėda, bet per tuos pirmuosius metus nieko gero miestui nepadarėme, jis nė kiek nepagražėjo, išskyrus Žemaitijos gatvę, kuri tvarkoma ne mūsų lėšomis“, – replikavo politikė.
L. Nagienė prisipažino, kad ryt vyksiančiame Tarybos posėdyje nebalsuos už du detaliuosius planus, kuriais siekiama suformuoti žemės sklypus Strazdelio gatvėje (prie vandentiekio bokšto) ir Mažeikių miesto vakarinės pramonės zonos Troškučių gatvės tęsinyje.
SIŪLĖ LAUKTI
BENDROJO PLANO
Miesto vakarinėje pramonės zonoje numatyta suformuoti žemės sklypus pramonės ir sandėliavimo objektų statybai bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų statybai. Sklypai būtų parduodami aukciono būdu.
Pagal Mažeikių miesto ir rajono bendrąjį planą, Troškučių gatve turėtų eiti aplinkkelis. Jį planuojama įrengti iki 2013 metų. Nekilnojamojo turto specialistai prognozuoja, kad aplinkkelis padidintų to kvartalo pastatų, žemės kainas. Taip mano ir prieš detaliojo plano tvirtinimą pasisakantys politikai.
„Kodėl viską pradedame nuo antro galo? To kvartalo detalųjį planą teisingiausia būtų svarstyti tada, kai bus patvirtintas bendrasis planas. Kam skubėti?“ – klausė L. Nagienė.
Panašiai „Santarvei“ kalbėjo ir opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius, nepriklausomu Tarybos nariu save vadinantis Pranas Noreika.
„Jeigu ten eis aplinkkelis, vėliau gali tekti iš verslininkų išpirkti žemę. Aišku, kažkam tokio plano patvirtinimas būtų naudingas“, – svarstė oponuojantys Tarybos nariai.
Kad Troškučių gatvės pramonės zonos detalusis planas „nedega“, mano ne vienas politikas. Tik ne visi linkę viešai pareikšti nuomonę. Tuo labiau – jei jis valdančiosios koalicijos partneris ir turi laikytis tam tikrų susitarimų.
„Santarvės“ žiniomis, šiandien vyks kai kurių Tarybos narių (tarp jų yra ir koalicijai atstovaujančių) neoficialus susitikimas, kuriame bus tariamasi, kaip elgtis Taryboje, kaip balsuoti dėl abejones keliančių detaliųjų planų.
Į PRIVAČIAS RANKAS –
BE AUKCIONO
Aistrų ir ginčų komitetų posėdžiuose sukėlė ir sprendimo projektas, kuriuo siekiama patvirtinti žemės sklypo, esančio Strazdelio gatvėje, detalųjį planą. Juo suformuoti trys sklypai: vienas – esamam Sporto kompleksui eksploatuoti, kitas – vandens bokštui eksploatuoti, likusi laisva teritorija (apie 9 arų) prijungiama prie UAB „Eglitana“ privataus komercinės paskirties sklypo.
Kai kuriuos politikus papiktino tai, kad jau nebe pirmą kartą ne aukciono tvarka siekiama prie privataus kapitalo prijungti valstybinės žemės. Tai pačiai „Eglitanai“ politikai jau kartą yra leidę atrėžti keliolikos arų valstybinės žemės.
Vyriausioji architektė D. Štakonaitė išplatintame Savivaldybės pranešime teigia, kad Lietuvos teisės aktai tokią galimybę suteikia.
„Jeigu valstybinė žemė nėra namų valda, o kitos paskirties – pramoninė ar komercinė teritorija – galima prisijungti iki 50 arų. Tačiau privalo būti akivaizdu, kad iš tos žemės negalima suformuoti atskiro sklypo – netinkama jo konfigūracija, neįmanom pastatyti jokio statinio, po žeme sutelkta daugybė įvairių tinklų ir kt.“, – aiškino specialistė.
STARTAS
PRIVATIZAVIMO LINK?
Antikorupcinės komisijos pirmininkės L. Nagienės nuomone, Strazdelio gatvės detalusis planas parengtas neatsitiktinai.
„Mano žiniomis, ruošiamasi privatizuoti vandentiekio bokštą, jis jau įteisintas, dėl to reikia suformuoti ir sklypą. Kas gali garantuoti, kad kitas žingsnis nebus Sporto komplekso privatizavimas?“ – samprotavo L. Nagienė.
Politikė įtaria, kad dėl verslininko interesų buvo užsimota 270 tūkstančių litų skirti Geležinkelio gatvei asfaltuoti. Savivaldybės valdininkų paaiškinimas, kad stengiamasi dėl ūkininkų, grūdus vežančių į supirkimo punktą, ne vienam Tarybos nariui sukėlė juoką.
UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis neneigė, kad vandentiekio bokštas neseniai įteisintas, tačiau apie jo privatizavimą nenorėjo kalbėti.
„Nesiveliu aš į tuos reikalus. Tas bokštas man nei trukdo, nei reikalingas“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto P. Trakinis prasitarė, kad ir už dyką jį atiduotų, kad tik „nekabotų“ ant jo galvos atsakomybė. Esą jei kokia nelaimė, tektų atsakyti jam.
POLITIKAMS
TRŪKSTA INFORMACIJOS
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvę“ patikino, kad abu detalieji planai, dėl kurių įsiplieskė politikų aistros, jam buvo naujiena – apie projektus, kaip ir kiti Tarybos nariai, sužinojęs tik per komitetų posėdžius.
„Šie detalieji planai – architektų išmislas, pradėti dar praėjusią kadenciją, prie Tomo Pudžiuvio (architekto – B. R. )“, – tikino nieko apie juos nežinąs meras.
Skirtingai nuo oponentų, jis nemano, kad šių planų nereikėtų tvirtinti.
„Manau, kad daroma politika. Man aiškino, kad aplinkkelis nelies formuojamų sklypų. Aš jums įsipareigoju kaip Tarybos pirmininkaujantis per posėdį viešai Daivos (Štakonaitės – B. R) paklausti. Jei ji pasakys, kad aplinkkelis eis per sklypus, aš pirmas balsuosiu „prieš“ arba pasiūlysiu klausimą išbraukti iš darbotvarkės“, – pažadėjo Tarybos vadovas.
V. Džiugelis stebėjosi, kad politikų aistras kaitina ir vandentiekio bokšto likimas.
„Jei kas nupirks, ar tai blogai? Ar mes norime sutvarkyti tą vietą, ar ne?“ – retoriškai klausė meras.
Jis prasitarė girdėjęs, kad jei jį nupirktų „Eglitana“, bokštą nudažytų, o Kalėdoms jį paverstų „Kalėdų eglute“.
Meras bando atremti ir politikų kaltinimus dėl valstybės žemės prijungimo prie privataus sklypo. Esą reikėtų žinoti, kad ją perkant ne aukciono tvarka, tenka sumokėti nemažus pinigus – priklausomai nuo sklypo vietos, vieno aro kaina siekia iki 13 tūkst. litų.
LAUKIAMA
ANTIKORUPCINIO
VERTINIMO
Antikorupcinės komisijos pirmininkės L. Nagienės tokie Savivaldybės mero argumentai neįtikino.
„Kodėl Tarybai nepateikiama informacija, kiek konkrečiai „Eglitana“ sumokėjo ar sumokės už sklypą, kaip nustatoma kaina, kokia tuo metu yra rinkos kaina. Balsuojant tai padėtų apsispręsti, negalima priimti sprendimų neturint pakankamai informacijos“, – svarstė pašnekovė.
Neįtikinęs ir Savivaldybės vyriausiosios architektės patikinimas, kad aplinkkelis nekliudys suformuotų sklypų. Politikė prisipažino nebepasitikinti valdžios vyrų žodžiais. Esą viename posėdyje, kuriame dalyvavęs ir meras, buvo sutarta, kad kol nebus patvirtintas Mažeikių rajono ir miesto bendrasis planas, detaliųjų planų nerengs. Dabar V. Džiugelis tokį susitarimą neigiąs. („Santarvės“ žiniomis, rytoj Tarybos posėdyje bus pareikalauta ateityje į diktofoną įrašinėti visus posėdžius, pasitarimus.)
„Toks susitarimas neįmanomas. Kalbame, kad reikia investicijų. Detaliųjų planų sustabdymas tam užkirstų kelią“, – įsitikinęs meras.
V. Džiugelis neigė, kad, rengiant detaliuosius planus, įmanomi protegavimai, neskaidrumai. Esą dokumentai pereina ne vieną filtrą – tikrina Žemėtvarkos skyrius, apskritis ir Vyriausybės atstovo institucija.
Įstatymų kūrėjai dėl to skaidrumo, matyt, mano kitaip. Birželio mėnesį Seimas priėmė Korupcijos įstatymo pataisas.
Numatytas ir su žemės tvarkymu susijusių teisės aktų antikorupcinis vertinimas. Kol kas toks vertinimas neatliekamas, nes tebelaukiama poįstatyminių dokumentų.
Jono STRAZDAUSKO Nuotrauk.: Kai kurie politikai spėja, kad Troškučių gatvei tapus aplinkkeliu, gali tekti gailėtis dėl neteisingų Tarybos sprendimų.
