Šiuo metu Lietuvoje pradėti vykdyti pirmieji 14 žemės konsolidacijos projektų, net du iš jų – Mažeikių rajone. Šiems projektams įgyvendinti skiriama šimtaprocentinė Europos Sąjungos parama.
RAJONUI SKIRTA PUSĖ MILIJONO LITŲ
Šiuo metu konsolidacijos projektai vykdomi keturiose apskrityse – Telšių, Marijampolės, Tauragės ir Panevėžio.
Telšių apskrities administracijos Žemės tvarkymo departamento vyriausioji specialistė Skirmutė Stasytė informavo, kad apskrityje konsolidacija (žemės sklypų stambinimas) vykdoma penkiose kadastrinėse vietovėse, Mažeikių rajone – dviejose.
Židikų ir Ukrinų kadastrinės vietovės konsolidacijos projektas – didžiausias apskrityje. Jis apima 685 hektarus žemės. Projekte dalyvauja 53 žemės savininkai ir vienas valstybinės žemės patikėtinis, įgaliotas tvarkyti valstybinės žemės sklypus.
Sedos ir Šerkšnėnų seniūnijų Užežerės ir Šerkšnėnų konsolidacijos projekte dalyvauti panoro 28 žemės savininkai ir vienas valstybinės žemės patikėtinis. Projektas apima 362 hektarus žemės.
Abiem projektams įgyvendinti skirta beveik 545 tūkstančiai litų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų.
KOMPENSUOJA VISAS IŠLAIDAS
Pas ūkininką Stasį Kupliauską vyko susirinkimas, kuriame projekto dalyviai pirmą kartą susitiko su rangovais AB „Šiaulių hidroprojektas“.
Be žemės savininkų, dalyvavo ir projekto užsakovai, vadovai, žemėtvarkininkai bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas.
Pastarasis informavo, kad visų 14 projektų vertė – 3 milijonai litų, tuo tarpu konsolidacijai pirmajame etape, t.y. 2004–2006 metams, buvo skirta 8 milijonai.
Svečias apgailestavo, kad nesugebama panaudoti visos Europos Sąjungos paramos, tuo labiau kad ateityje prie konsolidacijos žmonėms gali tekti prisidėti savo lėšomis. Šimtaprocentinė parama, ko gero, bus suteikta tik iki 2013 metų. Europos šalyse žemės savininkai turi kompensuoti 5–10 proc. konsolidacijos išlaidų.
LAISVAS ŽMONIŲ APSISPRENDIMAS
S. Staliūnas „Santarvei“ gyrė mažeikiškius žemėtvarkininkus, sugebėjusius žmones įkalbėti dalyvauti konsolidacijoje.
„Konsolidacija yra savanoriškas žmonių apsisprendimas, prievartos nėra. Nė vienas žmogus šiame projekte negali būti pralaimėjęs, nes kitaip jis nesutiks jame dalyvauti“, – pastebėjo svečias.
Konsolidaciją galima pradėti tik tada, kai šito pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės savininkai ir bendras žemės plotas yra ne mažesnis kaip 100 hektarų.
Konsolidacijos naudą labiausiai pajus tos vietovės žmonės: pagerės ūkininkavimo sąlygos ir gyvenimo kokybė. Atkuriant nuosavybės teises, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės grąžinimui, o ne ūkių formavimui. Dėl to dažnai vienas savininkas dirba žemę keliuose mažuose netaisyklingos formos bei nutolusiuose vienas nuo kito vos keliolikos ar keliasdešimt arų dydžio sklypeliuose.
LAIMI ŽEMĖS SAVININKAI
„Konsolidacija yra instrumentas subalansuoti kaimo plėtrai. Vykstant šiam procesui, pagal parengtą projektą kompleksiškai pertvarkomi žemės sklypai, keičiant jų ribas ir vietą, suprojektuojama tai teritorijai reikalinga infrastruktūra: keliai, elektros tinklai, poilsio zonos ir pan.“, – paaiškino S. Staliūnas.
Departamento direktorius paaiškino, kad konsolidacijai skirtos lėšos naudojamos tik projektavimui. Infrastruktūrai įgyvendinti reikėtų rengti programas ir ieškoti tam skirtų finansavimo šaltinių.
„2007–2013 metų kaimo plėtros plane numatyti prioritetai. Dalyvaujantieji konsolidacijos projekte turės pirmenybę gauti paramą iš kitų programų“, – teigė svečias.
Konsolidacijos projektus įgyvendinančios bendrovės „Šiaulių hidroprojektas“ direktorius Kazys Tamulionis sakė, kad konsolidacijos projekto dalyviai sutaupys ne vieną tūkstantį litų, nes nemokamai suprojektuojami sklypai, atliekami kadastriniai matavimai.
„Nuo 2008 m. sausio 1 dienos, norint sudaryti bet kokį su žeme susijusį sandorį, bus privaloma atlikti brangius kadastrinius matavimus“, – informavo K. Tamulionis.
NORINČIŲJŲ YRA IR DAUGIAU
Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus prisipažino, kad nelengva buvo rasti norinčiųjų dalyvauti konsolidacijos projektuose. Žemėtvarkininkams bene pusę metų tekę žmonėms aiškinti jos naudą.
Šiuo metu apie konsolidaciją jau kalba dar dviejų kadastrinių vietovių (Židikų ir Viekšnių) žemės savininkai, tačiau raštiškų paraiškų dar negauta.
Z. Šimkus sutiko, kad laimi pirmieji, nes ateityje gali atsirasti konkurencija. Ne tik dėl lėšų stygiaus, o ir todėl, kad rangovai nespės įgyvendinti visų projektų.
Sediškis ūkininkas Stasys Kupliauskas buvo vienas iš pirmųjų konsolidacijos šalininkų. Jis neabejoja, kad pertvarkius sklypus pagerės ūkininkavimo sąlygos. Tačiau, kalbėdamas su „Santarve“ jis neslėpė apmaudo, kad įgyvendinant konsolidacijos projektą jos dalyviams nebus suteikta teisė įsigyti laisvų žemės sklypų.
„Suformuosim patogius žemės sklypus, paruošim dirvą kitiems juos privatizuoti“, – replikavo pašnekovas.
Z. Šimkus paaiškino, kad apie žemės pardavimą bus sprendžiama tik įgyvendinus konsolidaciją – per žemės reformos projektus.
Jis neneigė, kad, įgyvendinant pirmuosius konsolidacijos projektus, susiduriama su neaiškumais, spragomis. Tikimasi, kad strategijų rengėjai atsakys į iškilusius klausimus.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
K. Tamulioniui (iš kairės) ir S. Staliūnui teko atsakyti ne į vieną žemės savininko klausimą.
