Kalbos kaip ir žmonės, kai pritrūksta žodžių, skolinasi vienos iš kitų. Dažniausiai tie žodžiai ateina kartu su daiktais. Nė neįtartume, kad mums įprasti žodžiai agurkas, arbatà, bajõras, baravỹkas, bãtas, bažnýčia, cùkrus, česnãkas, karãlius, kãminas, knygà, krỹžius, kùmetis, morkà, pagõnis, põnas, põpierius, rõjus, rūdà, rūtà, sãkalas ir kiti yra senieji skoliniai. Nieko blogo, jei kartais ir išsiverčiame iš kitų kalbų mums reikalingų žodžių. Juk ir toks žodis kaip laikraštis yra XIX a. pabaigos vertinys, pakeitęs barbarizmą gazieta. Geri vertiniai kalbą turtina, bet turime ir vertalų – tai lietuviškai skambantys žodžiai, bet padėmeniui išversti iš kitų kalbų ir svetimi mūsų kalbai.
Iš vertalų labai dažnai vartojamas visai nevartotinas veiksmažodis išsireikšti ir iš jo padarytas daiktavardis išsireiškimas. Paradoksalu ir tai, kad šį žodį žmonės vartoja, rašydami į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijų banką: „Ar geras toks išsireiškimas?…“ Žodis „išsireiškimas“ nevartojamas. Jį galime keisti į pasakymas, posakis, frazė, formuluotė, žodis.
Toks išsireiškimas (= pasakymas) sukėlė nemenką sąmyšį.
Paprastai toks pasakymas tik tuščias vaizdingas išsireiškimas (= posakis).
Politikui ateityje reikėtų vengti tokių išsireiškimų (= pasakymų).
Aš ne taip išsireiškiau (= pasakiau).
Prieš balsuojant būtina pakeisti šį išsireiškimą (= šią frazę, formuluotę).
Išsireikšti negalime, bet pasireikšti galima visokiais būdais. Žodis pasireikšti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ aiškinamas, kaip „išeiti aikštėn, pasidaryti akivaizdžiam, pasirodyti“. Viena iš galimybių – pasireikšti kaip taisyklingos kalbos vartotojams. Negi sunku?
Pagal VLKK informaciją parengė
Genovaitė VALANTIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
