Skyrybos prilygsta artimojo mirčiai

Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, kasmet, prasidėjus šildymo sezonui, padaugėja „popierinių“ skyrybų – dėl valstybės teikiamų lengvatų.
Psichologai patikina: neskaudu būna tik „popierinių“ skyrybų dalyviams, kitais atvejais šeimos nariai išgyvena krizinę situaciją – artimojo mirčiai prilygstančią netektį.

PRIEŽASTYS NEATSIRANDA STAIGA
Kalbėdami apie tikrąsias skyrybas, psichologai vardija daugybę priežasčių, kiekviena situacija subtili ir išskirtinė.
„Pagalbos moterims linijos“ tarnybos vadovė, psichologė Aušrinė Krikščionaitienė paaiškina, kad skyrybų priežastys neatsiranda staiga, jos yra ilgesnio proceso pasekmė.
„Galima matyti, kad skyrybų priežastys yra kiekvieno sutuoktinio asmenybės problemos, kai pažeidžiami tam tikri vaidmenys, neatitinka susikurti šeimos modeliai, skiriasi sutuoktinių vertybės ir nuostatos,“ – galimas priežastis vardijo psichologė ir pridūrė, kad skirtis dažnai pastūmėja kokia nors vieno iš sutuoktinių priklausomybė.
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos psichologė Gitana Svirskienė pažymėjo dar vieną priežastį: „Mano praktikoje dažniausiai pasitaikė atvejų, kai skiriamasi dėl keturiasdešimtmečių vyrų krizės, kada jie išeina pas jaunesnes damas“.

SKYRYBOS PRILYGSTA MIRČIAI
Dažniausiai skyrybų iniciatorius būna tik vienas iš sutuoktinių. Iniciatyvos imasi tas, kuris labiau yra nepatenkintas tarpusavio santykiais. Anot psichologų, stresinius išgyvenimus patiria abu – tiek vyras, tiek žmona.
„Skyrybų iniciatorius rodo nepasitenkinimą ir kartu jaučia dėl to kaltę. Arba slepia savo vidinį nepasitenkinimą nuo sutuoktinio, taip tik didindamas tarpusavio santykių ir vidinę įtampą. Iš kitos pusės, iniciatorius yra tas sutuoktinis, kuris bando nutraukti santuoką ir taip išspręsti susidariusią situaciją.
Kitas sutuoktinis, kuris nori išlaikyti santuoką, patiria didžiulį stresą, kai staiga yra informuojamas apie skyrybas. Jis nori atitaisyti tarpusavio santykius, bet kokia kaina bando išlaikyti santuoką. Tokia situacija veda prie dar didesnės įtampos ir tarpusavio konfliktų,“ – painius santykius aiškino A. Krikščionaitienė.
Anot psichologės, skyrybos ir santykių nutraukimas išgyvenamas kaip didžiulis praradimas, panašiai, kaip ir mirus artimam žmogui.

KALTĖS JAUSMĄ TENKA PRIIMTI
Žmones, kurie imasi iniciatyvos skirtis, dažnai lydi kaltės jausmas. Dvidešimt metų su alkoholiku gyvenusi ir jam daugybę progų taisytis davusi mažeikiškė prasitarė: „Jaučiuosi be kaltės kalta“.
Tokiais atvejais psichologė A. Krikščionaitienė pirmiausia pataria atskirti, kas ir kodėl turėtų jaustis kaltas.
„Žmonės, gyvendami poroje, perima vienas kito jausmus ir dažnai kaltę už savo gyvenimą perkelia šalia esančiam. Priklausomi žmonės yra linkę kaltinti aplinkinius, nes patys nesugeba atsakyti už savo veiksmus. Skyrybų atveju kaltinimai vienas kito atžvilgiu ypač akivaizdūs. Santuoką kuria du žmonės ir už santykius yra atsakingi abu. Dėl iširusios santuokos kalti taip pat abu, – patikino psichologė. – Paklauskime savęs, kodėl jaučiuosi kalta? Jei viską padariau, ką galėjau, galbūt kalta jaučiuosi, kad norėjau pakeisti kitą žmogų? O jis nenorėjo keistis, ir tokio jo nebegalėjau mylėti? Dabar tiesiog gaila kartu praleistų metų, juk tiek duota šansų.“
Pagalbą moterims teikianti psichologė „Santarvei“ paaiškino, kad kaltės jausmo neįmanoma, o gal net ir nereikia atsikratyti. Svarbu jį priimti.
„Juk pati nusprendžiau tekėti už šito žmogaus. Nusprendusi skirtis, prisiėmiau atsakomybę gyventi kitaip (nebegelbėti), ir tai nėra lengva. Tiesiog reikia tai pripažinti. Ir pradėti gyventi savo gyvenimą, jau išsiskyrusios moters gyvenimą, susigrąžinti save,“ – situaciją komentavo psichologė.

SVARBIAUSIA – NEMELUOTI VAIKAMS
Kaltę jaučia ne tik besiskiriantys tėvai, bet ir jų atžalos, – patvirtino su jaunimu dirbanti psichologė G. Svirskienė.
„Mano tėtis nebemyli mamos, nes ji myli mane. Mama pikta, nelaiminga, išduota. Aš kaltas, kad esu. Mama tapo tėčiui negraži, nes esu aš, jai reikėjo manimi rūpintis, ji turėjo dirbti,“ – psichologė pateikė pavyzdžių, kaip vaikai suvokia tėvų skyrybas.
Gimnazijoje dirbanti psichologė sakė, kad vaikams apie tėvų skyrybas pasakoti yra gėda, jiems gėda ir skaudu, kad jie bus kitokie.
„Vaikas išgyvena nerimą, baimes, užsisklendžia savyje, nebenori bendrauti. Žiūrėk, kai pradedame aiškintis, kodėl moksleiviai nelanko mokyklos, prasčiau mokosi, paaiškėja priežastis – tėvų skyrybos,“ – įvairias situacijas mokykloje prisiminė psichologė.
Vaikai skyrybų situacijoje dažnai jaučiasi nereikalingi, todėl psichologai tėvus skatina su atžalomis bendrauti ir jiems nemeluoti.
„Patys vaikai dažnai nedrįsta kalbėti. Jie mato, kad mamai ar tėčiui yra blogai, ir bijo dar labiau juos apsunkinti. Pirmas dalykas, ką tėvai turi padaryti – pasikalbėti su vaiku, paaiškinti jam, kad nors tėvai ir nesutaria tarpusavyje, bet vaikas jiems lieka labai svarbus ir mylimas. Ir nesvarbu, kad tėvai gyvens atskirai,“ – kaip pasakyti vaikui apie skyrybas, patarė G. Svirskienė.

LABIAU SLEPIA BERNIUKAI
Skyrybas išgyvena nuo pat mažiausiųjų iki jau suaugusių vaikų. Tik kuo vaikai vyresni, tuo labai jie moka paslėpti savo jausmus.
Psichologė G. Svirskienė pastebėjo, kad po skyrybų nesaugumo jausmą labiau slepia berniukai, vaikinai. Juk nuo mažens kalama į galvą – vyrai neverkia.
„Tai labai klaidingas požiūris. Vadinasi, berniukai nejaučia? O jausti mes turime teisę visi. Suformuoti stereotipinio mąstymo, kad vyrai turi būti stiprūs, berniukai skausmą užslepia giliau. Ir dažniausiai pasekmės būna sudėtingesnės,“ – teigė psichologė.
Skyrybos gali nulemti ir tolesnį gyvenimą. Jei šeimą palikus tėvui augantis berniukas nemato vyriško pavyzdžio, o vien tik moteris, jis paprastai nežino vyro pareigų.
„Ką turi daryti vyras, kaip šeimininkauti, koks vyro statusas – tokios patirties jis neturi. Dėl to gali kilti konfliktai jo šeimoje. Jeigu naują šeimą kuria iš skirtingų modelio šeimų atėję žmonės, būna, kad jie nesusikalba,“ – apie patirčių skirtumus ir nesutarimus pasakojo gimnazijoje dirbanti psichologė.
Vyro pavyzdžiu vaikams gali būti ne tik kitas mamos mylimasis, bet ir senelis, dėdė ar kitas artimas žmogus.
Specialistė primena, kad ši krizinė skyrybų situacija iš vaiko atima ne tik vieną iš tėvų, bet jam reikia keisti ir gyvenimo būdą, dėl turtinių dalykų dažnai jis netenka ir savo aplinkos, kambario.

MYLĖTI REIKIA MOKYTIS
Dalis mamų ar tėvų kenčia įtampą su savo antrąja puse būtent dėl vaikų, kad jiems nepasikeistų situacija. Kartais šeimos nariams sunku priimti sudėtingus sprendimus, paprasčiau apsimesti, kad viskas yra gerai.
„Kaip teigia E. Fromas, meilės reikia mokytis, ir turbūt ne kiekvienas išmokstame mylėti. Gal dėl to, kad nemokame mylėti, skiriamės ir ieškome to, ko patys neturime, tikėdamiesi, kad partneris suteiks mums pažadėtąją laimę, – kalbėjo psichologė A. Krikščionaitienė ir pridūrė, kad dažnai meile vadiname iškreiptus jausmus, priimtinus šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje. – Meilė, kaip ir gyvenimas santuokoje, yra nuolatinis iššūkis. Tai ne poilsio vieta, bet judėjimas, augimas, bendras darbas. Du žmonės susiję vienas su kitu, išlikdami vienybėje su pačiu savimi, o ne bėgdami nuo savęs.“
Psichologė džiaugiasi, kad tiek prieš vedybas, tiek prieš skyrybas yra įstatymu numatytas bandomasis laikotarpis. Pagal įstatymą vestuvių puotą galima kelti po mėnesio nuo prašymo padavimo dienos, skirtis – po trijų mėnesių.
„Toks formalumas leidžia apsisaugoti nuo skubotų sprendimų. Apskritai prieš priimant svarbius sprendimus reikia duoti sau laiko, kad galėtume pasitikrini, ar tai tikrai mano sprendimas, o gal tai kito žmogaus ar visuomenės įtaka?“ – samprotavo pagalbą paklydusiems savo sprendimuose suteikianti psichologė.

SKAIČIAI REALIOS
PADĖTIES NEPARODO
Kitokios nuomonės Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Bronė Nikitina. Ji mano, kad terminai žmonių sprendimų pakeisti negali.
„Koks gali būti žmogaus norų apribojimas? Norės, susituoks, norės – išsituoks. Juk iki skyrybų žmonės eina pamažu, konfliktai prasideda nuo smulkmenų ir išauga į didelius dalykus. Ar trys mėnesiai, ar mėnuo, jokio skirtumo – kiek skyrėsi, tiek tebesiskiria,“ – samprotavo vedėja, daug metų stebinti poras ant skyrybų ir vestuvių slenksčio.
B. Nikitina sakė pastebėjusi, kad kasmet skyrybų padaugėja, kai prasideda šildymo sezonas, kai norima lengvatų.
Šios savaitės duomenimis, Mažeikiuose jau išsiskyrė beveik pusantro šimto porų, susituokė – septyniasdešimčia porų daugiau.
Vedėja visgi patikino, kad šie skaičiai realaus santuokų ir skyrybų santykio neparodo, nes daug porų gyvena neįforminę savo santykių. Tikresnę situaciją parodytų skaičius, gautas prie santuokų pridėjus dar 147 tėvus, kurie pripažino tėvystę, gyvena šeiminį gyvenimą, tačiau šeimos neįteisinę.
„Nežinia, kodėl poros neregistruoja santykių. Gal ekonomika padarė savo, pavyzdžiui, gal nenori turtų dalintis, jei būtų skyrybos. Taip, žmonės dabar galvoja iš anksto, skaičiuoja,“ – aiškino vedėja.
Ji pridūrė, kad civilinės metrikacijos skyriuje pastaruoju metu apsilanko vyresnės poros – vidutinis sutuoktinių amžius 30 metų. Retai čia beužsuka nepilnamečių porų. Per metus sutuokiama apie 5 tokias poras, kai tuo tarpu anksčiau tiek būdavę per vieną mėnesį.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr. Per vestuves ant tiltų uždedamos spynos ir į upę išmetamas raktelis ne visada apsaugo santuoką nuo nesantaikos.

PAGALBOS TELEFONAI:
„Jaunimo linija“ – 8 800 28 888
„Vaikų linija“ – 8 800 11 111
„Vilties linija“ – 8 800 60 700

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video