Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus medikai pastebi, kad vis dar egzistuoja klaidingas požiūris į šį skyrių, esą žmonės atsikrato artimųjų, juos atiduodami į valdiškus namus. Skyriaus vedėja Dalia Jurgaitienė teigia, kad į skyrių patenka ligoniai, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, kuriems reikalinga nuolatinė medikų priežiūra.
REIKALINGAS GYDYTOJO SIUNTIMAS
Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius įsikūrė 2000-aisiais ir tada priklausė vadinamajai Mažeikių poliklinikai. Nuo 2008 metų skyrius yra Mažeikių ligoninės padalinys, jame yra 39 lovos.
Pagal slaugos ir palaikomojo gydymo normą, į skyrių patenka ligoniai, sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, kuriems reikalinga nuolatinė medikų priežiūra.
Sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai yra didelė našta namiškiams. Jiems reikia specialios medicininės priežiūros, specialių žinių. Tokių ligonių būklė nuolat kinta, o jai sunkėjant, jeigu, sakykim, tai – onkologinis ligonis, jam reikalingi nuskausminamieji vaistai, morfijus.
D. Jurgaitienė informuoja, kad į skyrių priimami ligoniai, turintys šeimos gydytojo siuntimą.
Pirmumo teise į slaugos skyrių perkeliami ligoniai iš kitų skyrių: traumatologijos, chirurgijos, vidaus, nervų ligų ir kitų, su kuriais slaugos skyrius bendradarbiauja. Čia slaugomi ir sunkiomis, nepagydomomis ligomis sergantys jauni žmonės.
TAIKOMA ILGALAIKĖ SLAUGA
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, prieš patekdamas į šį skyrių ligonis turi būti ištirtas aukštesnio lygio įstaigoje. Tačiau sunki ligonio būklė dažnai neleidžia laikytis šių reikalavimų. Ligonis būna per silpnas, nejudrus, demenciškas, sutrikusios orientacijos ir atminties, jį sudėtinga ištirti.
„Su slaugomu ligoniu vidaus ligų skyriuje labai sunku, tačiau geriau, kai jis ten patenka, ištiriamas ir tik po to perkeliamas pas mus“, – prieštaravimus teisės aktuose įžvelgia slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėja Dalia Jurgaitienė ir pripažįsta, kad dažniausiai į šį skyrių ligoniai artimųjų atvežami tiesiai iš namų.
Vidaus ligų skyriuje pacientai ilgai neužsibūna, nes čia gydymas trumpalaikis. Slaugos skyriaus ligoniai jame gali gydytis iki 120 parų per kalendorinius metus.
Po to, esant poreikiui ir galimybėms, gali būti organizuotas socialinių paslaugų teikimas ligonio namuose. Dėl šių paslaugų skyrimo reikia kreiptis į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių.
Nors ir labai retai, bet pasitaiko ligonių, kurie atvežami į Slaugos skyrių ir paliekami visiems keturiems mėnesiams. Niekam jis nerūpi, niekas jo nelanko. Baigiantis skirtam laikui medikams tenka patiems ieškoti ligonio artimųjų ir priminti, kad artinasi laikas pasiimti ligonį į namus.
NAMIŠKIAI TURI SAVO NUOMONĘ
Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius finansuojamas iš ligonių kasų, vienam lovadieniui skiriama netoli 100 litų. Tačiau ligoniams gydyti, tirti, slaugai lėšų nepakanka. Gelbsti labdara, iš kurios skyrius gauna medikamentų.
„Ne paslaptis, kad dažnai ne tik jų, bet ir slaugos priemonių tenka prašyti ligonio artimųjų“, – apgailestavo vedėja D. Jurgaitienė.
Norint paguldyti ligonį į slaugos skyrių tokių eilių, kokios buvo prieš 2–3 metus, nebėra. Tiesa, sausio ir vasario mėnesiais visos palatos buvo užpildytos. Dabar jau yra viena kita laisva lova. Taip yra todėl, kad dabar namiškiams mokami pinigai už slaugą, ir jie jų nenori prarasti.
„Dažnai ligonio namiškiai galvoja, kad tada, kai jis paguldomas į slaugos skyrių, ten pat patenka ir jo slaugai skirti pinigai. Taip nėra. Slaugos pinigai lieka valstybei, o skyrius iš jų negauna nė cento“, – akcentavo vedėja.
Skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Augenija Česnauskienė pastebėjo, kad namiškiams kartais labai sunku peržengti barjerą, kai artimą žmogų reikia atiduoti į slaugos skyrių. Jeigu tai yra pirmas kartas, jie nežino, kokia šio ligoninės skyriaus tvarka, kaip ten ligonis slaugomas, kaip jis prižiūrimas. Labiausiai artimieji bijo aplinkinių kalbų ir pasmerkimo, kad atidavė savo artimą į slaugos skyrių. Tas poelgis daug kam asocijuojasi su senais laikais, kai patys nebegalėdami prižiūrėti, senus savo šeimos narius atiduodavo į „valdiškus“ namus.
DARBUI REIKIA DIDŽIULĖS IŠTVERMĖS
Norint dirbti slaugos skyriuje reikia ne tik begalinės kantrybės, atsidavimo savo darbui, bet ir fizinių jėgų, ištvermės, medicinos žinių. Reikia pagarbos senam žmogui, mandagumo bendraujant su namiškiais ir pagaliau psichologinių žinių, nes čia guli ir nemažai Anapilin besiruošiančių žmonių.
Skyriaus darbuotojams tenka iškęsti ne tik sergančių, piktų ligonių priekaištus, pykčio priepuolius, bet ir kai kurių lankytojų nepasitenkinimą. Jų pastangos ne visada įvertinamos.
Tačiau visa tai kompensuoja ligonių artimųjų padėkos, geri žodžiai. Tokių „Santarvė“ išgirdo ir iš pačių ligonių.
Bronislava Zubavičienė iš Skuodiškių kaimo jau trečia savaitė gydoma slaugos skyriuje. Moteris, be širdies problemų, turi ir kitokių bėdų, tad jai reikia nuolatinės medikų priežiūros. Pirmą kartą ji čia atsidūrė bene prieš 10 metų. Jau tada įsitikino, kad priežiūra čia puiki, personalas rūpestingas. Net ir naktį ligoniai nepaliekami vieni.
Nors laiko praėjo nedaug, pacientė jaučia pagerėjimą. Kasdien jai skiriami leidžiamieji vaistai, statomos lašinės. Kaime, kur ji gyvena, tokių paslaugų ji negautų. Medicinos punkto arti nėra, o iki Šerkšnėnų nukakti – nepatogu.
Antrą kartą slaugos skyriaus paslaugomis naudojasi ir Rozalija Bumbliauskienė. Nuolatinės medikų priežiūros jai prireikė po odos persodinimo operacijos.
Palatoje guli septynios moterys. Viena po atviro kaulo lūžio, kita – po klubo sąnario išnirimo. Į pokalbį įsiterpė ligonė, kuriai nušalę kojų pėdų pirštai. Vienai gyvenančiai moteriai atvirų žaizdų gydytis namuose nėra sąlygų. Ji džiaugiasi, kad pirštai jau gyja, kad skirti vaistai padeda.
Ligonės negailėjo gerų žodžių jomis besirūpinančiam personalui.
Marija STEPONYTĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Slaugos skyriaus vedėjai gydytojai Daliai Jurgaitienei (kairėje) dažnai tenka pasitarti su vyresniąja slaugos administratore Augenija Česnauskiene.
