Smiginis pagal Arūną Čiplį: demokratiškas, draugiškas, protingas žaidimas

Nuo taisyklių nežinančio smiginio strėlyčių mėtytojo iki 31-osios vietos pasaulio reitinge. Tokį kelią per dešimtmetį įveikė 44-erių metų mažeikiškis Arūnas Čiplys, kuris šiuo metu yra ne tik aukščiausią pasaulio reitingą turintis trijų Baltijos šalių žaidėjas, bet ir šalies smiginio federacijos viceprezidentas.


LAIMĖJIMO NESUREIKŠMINA
Užpraėjusią savaitę pakilęs į tokias aukštumas pasaulio smiginio reitinge, mažeikiškis šio pasiekimo nesureikšmina: kai buvo 55-oje vietoje, atrodė, tai jau aukščiausias pasiekimas, tačiau dalyvavimas ir pergalės turnyruose vis kelia aukštyn.
„Nesiekiau bet kokia kaina patekti į dvidešimtuką, žaidžiu savo malonumui, o kad sekasi, tai jau yra sportinės sėkmės reikalas. Nelaikau šito užsiėmimo pagrindiniu savo gyvenimo tikslu, smiginis man yra tik pomėgis“, – sakė Arūnas.
Šiuo metu pasaulyje reitinguojama tūkstantis žaidėjų, tarp jų yra net šešiolika lietuvių. Reitingas keičiasi kas savaitę, tad jau praėjusią savaitę mažeikiškis nukrito vienu laipteliu žemyn.
Priežastis paprasta: vasara, aplinkinėse šalyse varžybų nėra, tai ir reitingas po truputį krinta.
„Nelabai kas pasikeitė, kai patekau į 31-ą vietą. Pranašumas tik tas, kad 32 geriausi žaidėjai gauna asmeninius pakvietimus į pasaulio smiginio čempionato atrankos varžybas, kurios dažniausiai vyksta Anglijoje. Nors keičiasi ir tradicijos: siekiant dar labiau populiarinti šią sporto šaką varžybos rengiamos vis naujose šalyse. Kitais metais planuojama tokias atrankos varžybas surengti Vilniuje ir, jeigu išsilaikysiu tokiose pat aukštumose, galiu gauti į jas asmeninį kvietimą“, – sakė žaidėjas.

KLASIKA IR ELEKTRONIKA
Sportinį kelią mažeikiškis pradėjo 1999 metais, kai pirmą kartą dalyvavo klasikinio smiginio šalies čempionate, kur užėmė dešimtąją vietą.
„Tada net taisyklių gerai nežinojau, viską aiškinausi vietoje. Bet patekęs į dešimtuką, pagalvojau –po kelerių metų jau galėčiau būti ir prizininkas. Taip ir atsitiko, juo tapau po trejų metų, o šalies čempiono titulą asmeninėse varžybose esu iškovojęs penkis kartus.
Elektroninio smiginio šalies pirmenybėse yra net kelios individualios rungtys, tad pernai trijose iš jų tapau nugalėtoju“, – pasakojo A. Čiplys.
Elektroninis ir klasikinis smiginiai skiriasi tuo, kad elektroniniame taškus skaičiuoja elektronika, o klasikiniame – teisėjas. Atstumas iki taikinio toks pat – 2,37 metro, tik elektroninio smiginio strėlyčių antgaliai plastmasiniai, o klasikinio – metaliniai.

SMIGINIS TRAUKIASI IŠ BARŲ
Smiginį A. Čiplys vadina smagiu laiko praleidimo būdu, ypač žaidžiant su kompanija, tačiau kartu pažymi: norint gerai žaisti, reikia įdėti nemažai darbo.
„Smiginis mūsų šalyje vis labiau populiarėja: jeigu prieš dešimtmetį žaidėjų buvo tik Mažeikiuose, Šiauliuose ir Klaipėdoje, tai dabar jau atsirado smiginio meistrų Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Pasvalyje, du žaidėjai atvyksta į varžybas iš Anykščių. Smiginio populiarumą Lietuvoje liudija ir tai, kad varžybos jau nebevyksta baruose, kaip būdavo anksčiau“, – sako Arūnas.
Baruose užtekdavo pastatyti keturis taikinius, ir buvo galima surengti pirmenybes, tuo tarpu šiemet Mažeikiuose vykusiame turnyre jau teko statyti keturiolika taikinių, susirinko daugiau kaip pusšimtis žaidėjų, dėl šių priežasčių smiginis pereina į sporto sales.
Tuo tarpu inventorius per šį laikotarpį nesikeitė: taikinys tas pats, strėlytės, kurių svoris iki 50 gramų, irgi nesikeičia, tik kiekvienas žaidėjas jas prisiderina pagal savo metimo techniką.
„Pasiruošimą žaisti smiginį suskirstyčiau į tris etapus. Pirmąjį etapą galima savarankiškai pereiti namuose: pasistatai taikinį ir daug mėtai, kol surandi savo metimo techniką. Pajutęs, kad jau gali pataikyti, antrajam etapui turi susirasti varžovą, su kuriuo galėtum rungtis. Paskutinis etapas – tai varžybos. Nes vienas dalykas yra, kai tu rungtyniauji su pažįstamu žmogumi ar draugu, kitas – kai atvyksti į svetimą miestą ir rungiesi su svetimais žaidėjais. Jeigu tai patraukia, tada jau ir prasideda išvykos po visą Lietuvą“, – atskleidė sportininkas.

SVARBU IŠLAIKYTI PUSIAUSVYRĄ
Pergales, pasak žaidėjo, lemia du dalykai – tvirti nervai ir patirtis.
„Yra žmonių, kurie treniruotėse rodo stebuklus, o štai varžybose susikausto – judesiai nebe tokie, ir viskas… Tą drebančią ranką labai pajauti, kai strėlytės niekaip nebepataiko į norimą vietą taikinyje.
Kol kovos vyksta grupėse, žiūrovų nedaug ir tokio jaudulio nėra. Tačiau po truputį žaidėjų gretos retėja, žiūrovų daugėja, o kai per pusfinalį jau tenka lipti ant scenos, tada ir rankos pradeda drebėti… Štai tada ir paaiškėja, kieno šaltesni nervai, kas lengviau susitvarko su jauduliu. Ir patikėkite, nėra lengva stovėti ant scenos, girdėti tiek tau palankias, tiek nepalankias replikas ar plojimus“, – sakė Arūnas.
Specialaus pasiruošimo varžyboms A. Čiplys neforsuoja: tik kokias dvi savaites iki jų stengiasi rasti laiko šiek tiek pamėtyti strėlytes namuose, paskui pasikviečia draugą, kuris tampa varžovu. Specialaus fizinio pasirengimo šiai sporto šakai nereikia: reikia ne rankos stiprumo, o lengvumo.

PRADEDANTIEJI NEDISKRIMINUOJAMI
Kaip įprasta daugelyje sporto šakų, smiginio rungtys būna „vyriškos“ ir „moteriškos“.
„Atrodytų, kad šioje sporto šakoje kartu galėtų varžytis ir vyrai, ir moterys. Tačiau vis dėlto vyksta atskiros vyrų ir moterų varžybos. Moterys vis tiek neprilygsta vyrams – nebent tik kelios pasaulyje, mat moterims trūksta stabilumo ir taiklumo“, – pasakojo A. Čiplys.
Smiginis nėra brangus sportas: taikinys kainuoja apie 150 litų, strėlyčių komplektas – 100 litų. Jo ilgai užtenka, reikia keisti tik plastmasinius kotelius, kurie kainuoja kelis litus.
„Ir dar reikia noro ir užsidegimo. Mažeikių DARTS klubas turi 25 aktyvius žaidėjus. Mes renkamės kiekvieną ketvirtadienį „Valinos“ bare, kur rengiame treniruotes-turnyrus. Čia laukiami ir pradedantieji, kuriuos ne tik išmokysime žaisti, bet ir strėlyčių duosime“, – kvietė smiginio entuziastas.
Rėmėjų ši sporto šaka nedomina, starto mokestį, nuo 30 iki 50 litų, varžybose susimoka patys žaidėjai, iš šių pinigų ir sudaromas prizinis fondas.

LEMIA FINANSAI
Dalyvavimas varžybose susijęs su asmeninėmis galimybėmis ir finansais: federacija lėšų išvykoms į varžybas neturi, jeigu nori, privalai važiuoti už savo pinigus.
„Tikrai žinau, kad vyksiu į Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvirus smiginio čempionatus, tai yra į tas šalis, kurios yra netoli. Čia ir pasaulio reitingo taškų galima užsidirbti. Norėtųsi nuvažiuoti ir į atviras Lenkijos pirmenybes, tačiau tai priklauso nuo turimų lėšų. Viską tenka apmokėti pačiam: nurodomas tik adresas, kur atvykti, ir viešbutis, kuriame reikia užsiregistruoti, o šeimininkai rūpinasi tik sale ir taikiniais. Patinka rungtyniauti Latvijoje ir Estijoje, kur varžybos vyksta vieną dieną: penktą ryto sėdai į automobilį, o naktį jau grįžti į namus“, – pasakojo žaidėjas.
Spalį Turkijoje penkias dienas vyks Europos taurės turnyras (pasaulio čempionatai vyksta kas dvejus metus, pernai jis vyko Amerikoje). Pakviesta rungtyniauti ir Lietuvos ekipa – 4 vyrai ir dvi moterys, bet jeigu nebus surasta lėšų išvykai, komanda čempionate nedalyvaus.
Šiemet Trakuose rengiamos ir Baltijos taurės varžybos, kuriose planuoja rungtyniauti daug stiprių žaidėjų.

SMIGINIS SKATINA DRAUGYSTĘ
A. Čipliui smiginis – lyg ir bendravimo būdas.
„Dabar, vasarą, varžybų nėra, ir jau kažko ima trūkti, pasiilgsti bendravimo. Šis sportas suteikia daug naujų draugų, bendraminčių, pas kuriuos smagu nuvažiuoti. Smiginio dėka draugų turime visoje Europoje, vienur kitur nuvažiuojame, pabūname, pasidalijame įspūdžiais, prisiminimais. Tai suteikia laisvalaikio malonumų“, – sakė mažeikiškis.
Į klausimą, ar yra pavykę visas tris strėlytes sumesti į pačiame centre esantį mažytį apskritimą, Arūnas atsakė teigiamai: tai padaręs tris kartus.
„Paradoksas yra tas, kad mūsų žaidime pačiame centre esantis apskritimas, kuris įvertintas 50 taškų, nėra didžiausia taškų suma, kurią galima surinkti vienu strėlytės metimu (didžiausia taškų suma yra zona, kurioje viena strėlyte maksimaliai galima surinkti 60 taškų). Tačiau visi žaidėjai specialiai stengiasi surinkti tiek taškų, kad žaidimą būtų galima užbaigti taikliu metimu į patį mažiausią apskritimą. Ir jeigu tai pavyksta padaryti, malonumas yra dvigubai didesnis“, – paaiškino žaidėjas.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO ir iš asmeninio archyvo

A. Čiplys: „Žaidžiu savo malonumui, smiginis nėra mano gyvenimo tikslas“.

Pasak smiginio entuziasto, šioje sporto šakoje svarbiausia – rankos lengvumas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto