Smurto pamokos – jau pradinėse klasėse

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie smurto atvejus mokyklose. Prieš porą savaičių buvo nužudytas klaipėdietis kūno kultūros mokytojas, tuo pačiu metu Kaune žiauriai nukankintas dvyliktokas.
Kaip į tokius pranešimus reagavo Mažeikių švietimo bendruomenė ir specialistai, dirbantys su vaikais?
Mokytojai bando kovoti žodžiu, nepilnamečių reikalų inspektoriai tiria mokytojų skundus (kurių šiemet jau 5) ir baudžia vaikus bei jų tėvus už chuliganizmą, o vaiko teisių apsaugos darbuotojai ruošiasi projektui „Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus“.

GALI TIK KALBĖTI
„Tokias situacijas mes tik aptariame – mes nieko negalime padaryti,“ – toks buvo pirmasis Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus sakinys.
Vedėjas teigia, kad mokytojai gali kovoti tik žodžiu – mat įstatymai yra tokie liberalūs, jog vaikai lieka kone visada teisūs: „Vaikų teisės dabar yra tiek išpūstos, kad jie užmiršta savo pareigas. Net nerandu kitos valstybės, kur būtų panaši situacija. Taip, jie turi teises, kaip ir kiekvienas žmogus, bet šalia jų privalo laikytis rimtų pareigų“.
Pasak vedėjo, skundų iš mokyklų Švietimo skyrius sulaukia nedaug – būna atvejų, kai skambina ir tėvai, ir mokytojai, ir patys mokiniai, bet tokių atvejų mažai, nes mokyklos stengiasi į viešumą išmesti kuo mažiau neigiamų faktų.
„Ką mes galime padaryti? Tik sodinti prie stalo ir kalbėti, kalbėti, kalbėti. Kitaip sakant, siūlome pasirašyti taikos sutartį. Žinoma, į kiekvieną skundą reaguojame, yra sudaromos komisijos, tiriančios konkrečias situacijas, ir viena aišku, kad emocijų apimtas žmogus, kad ir mokytojas, kartais gali padaryti tai, ko niekad nepadarytų,“ – teigė A. Stonkus.
MOKYTOJAI
SKUNDŽIASI
DRĄSIAU

Nuo metų pradžios nepilnamečių reikalų inspektoriai jau yra sulaukę 5 skundų iš mokytojų, kurie jaučiasi nukentėję nuo mokinių.
„Užtenka mokytoją iškoneveikti, pasakyti jam necenzūrinių žodžių, ir jau administracinė atsakomybė už chuliganišką elgesį bei tyčinį suaugusiojo garbės ir orumo žeminimą. Jei nusižengė šešiolikmetis, tada atsako jis pats, jei 14–15 metų jaunuolis, tada atsakomybė atitenka tėvams – į teismą vedami jie. O jei vaikas yra iki 14 metų, tada tėvai baudžiami už tai, kad vaikus blogai auklėja – jiems pritaikomas 181 straipsnis „Tėvų valdžios nepanaudojimas“, – atsakomybes įvardijo I. Nacienė.
Pirmą kartą už tokį žodinį chuliganizmą galima gauti įspėjimą, bet antrąkart patekus į pareigūnų akiratį, paauglys arba jo tėvai gali pelnyti iki 400 Lt baudos.
Nepilnamečių reikalų inspektorė sakė, kad seniau mokytojai skųsdavęsi rečiau, bet tai nereiškia, kad pažeidimų būta mažiau: „Tai labai individualu ir priklauso nuo mokytojo – vienas įsižeis, kitas nuleidžia tas kalbas pro ausis. Bet kiekvienas žmogus turi teisę ginti savo orumą. Tuo labiau mokytojas. Ir jei nusileis prieš vieną mokinį, tada ir kitiems gali būti paskata chuliganiškai elgtis“.
ATAKUOJA
SILPNESNIUS MOKYTOJUS

Susidariusią situaciją tyliau ar aštriau tarpusavyje aptaria kiekvienos mokyklos bendruomenė. Su mokiniais apie tai diskutuoja socialiniai pedagogai, psichologai ir patys mokytojai. Tik ne visada pavyksta prie moksleivių prieiti taip, kad jie įsiklausytų.
Sodų vidurinės mokyklos direktorė Birutė Liutkuvienė mano, kad labai daug kas priklauso nuo paties mokytojo: „Mokiniai puikiai žino, iš kurių mokytojų gali pasityčioti, o iš kurių ne. Tas, kuris atlaidžiai reaguoja į įvairius moksleivių išsišokimus, dažniausiai ir nukenčia. Ypač vyresnio amžiaus arba neseniai pradėję dirbti pedagogai, dar neturintys praktikos, kaip elgtis su mokiniais. Tik dėl pedagogo išminties išvengiama didelių konfliktinių situacijų. Žinoma, pasitaiko, kad vaiko poelgio negali nuspėti…“
Specialistai skatina mokytojus nenusileisti moksleivių patyčioms. Nusileidus vienąkart, moksleiviai supras, kad nepagarbiai galima elgtis visada. Tada atsiranda kolektyvinis savo įžūlaus pranašumo demonstravimas.
Pasak direktorės, vaikai įžūlėja todėl, kad gauna daug nekontroliuojamos informacijos internete, žiūri siaubingus filmus, net ir animaciniai filmukai yra koviniai.
„Animaciniuose filmuose tebėra blogosios ir gerosios jėgos, bet pastarosios taip pat žudo, kovoja. Žudo ne ką prasčiau. Juk nebėra gražių filmukų, kurie turėtų paslėptą auklėjamąją mintį. Seniau tikriausiai vienintelis chuliganas filmukuose buvo vilkas iš „Na, palauk“. Ir tas chuliganas vilkas visai kitoks nei dabartinių filmukų herojai – jis buvo nepiktybinis chuliganas,“ – pabrėžė B. Liutkuvienė ir pastebėjo, kad vaiko kultūringumą derėtų ugdyti nuo pat mažų dienų.
SMURTAUTI
PRADEDA
JAU PRADINUKAI

Šiandien smurto (tiek fizinio tarpusavyje, tiek žodinio prieš mokytoją) apraiškų pasitaiko jau ir žemesnėse klasėse. Tad tiek Nepilnamečių reikalų inspektoriai, tiek pradinių mokyklų atstovai pabrėžia, kad vaiką reikia auginti ir apie pagarbą kitam žmogui kalbėti nuo mažumės – aukštesnėse klasėse jau gali būti per vėlu.
„Niekur nepabėgsime nuo vaikų tarpusavio nesutarimų – jų visada buvo ir bus. Bet jau pasitaiko atvejų, kai vaikai drąsiai atsikalbinėja prieš mokytojus. Kaip elgiamės tokiu atveju? Kalbamės. Su vaikais, su mama. Ir dažniausiai pasitaiko, kad pamatai, jog obuolys nuo obels netoli rieda. Vaikai į mokyklą atsineša tai, ką mato namuose,“ – apgailestavo dėl tėvų aplaidumo „Žiburėlio“ pradinės mokyklos direktorė Jovita Mingėlienė.
Direktorė į mokyklą dažnai kviečia psichologę, kuri veda mokytojams paskaitas, kaip reaguoti į vaiko agresiją.
Į pokalbius kviečiami ir tėveliai. Tik pedagogė pastebi, kad dažniausiai tie, kuriems labiausiai reiktų ateiti pasikalbėti apie vaikų problemas, taip ir neateina. Todėl reikėtų nuolat dirbančio psichologo, kuris galėtų stebėti vaiką ir siekti glaudaus bendradarbiavimo su šeima.
Deja, Mažeikiuose trūksta tokių specialistų.
KAIMO VAIKAMS
ĮTAKOS TURI
SLOGI ATMOSFERA NAMIE

Už miesto ribų esančių mokyklų mokytojai pastebi, kad kaimo vaikai yra kitokie nei miestiečiai.
Visi kalbintieji pabrėžia, kad labai daug kas priklauso nuo šeimos, kurioje vaikas auga. O kaimuose, ne paslaptis, yra daugiau socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų.
Daubiškių pagrindinės mokyklos direktorė Silva Poškienė sakė, esą mokykloje didelių konfliktų su mokiniais pasitaiko labai retai.
„Šiuo metu turime vaikų – vieną kitą, kurie, žinai, kad gali paprieštarauti, atsikalbinėti, pasakyti „nenoriu!“ ir išeiti pamokos metu iš klasės. Bet tuo viskas ir baigiasi. Prieš keletą metų turėjome dešimtokus, kurie drastiškai elgėsi, bet dabar tai tik pavieniai atvejai,“ – pasakojo direktorė.
Pedagogės teigimu, mokytojai tiesiogiai iš vaikų nesulaukia ir necenzūrinių žodžių griūties, bet nė vienas nėra apsaugotas nuo to, kas darosi užkulisiuose – vaikai tarpusavyje kalbėdami gali iškeikti, apšmeižti ir panašiai.
Jei konfliktuojama su mokiniais, direktorė į pagalbą kviečiasi tėvus: „Tėvams rodome Švietimo įstatymą, sutartis, pasirašytas su vaikais ir tėvais, kuriose numatomos kiekvienos šalies teisės, pareigos, ir tai, kaip mes turime elgtis. Kol kas išsprendžiame problemas tarpusavyje. Anksčiau yra tekę kviestis ir vaiko teisių apsaugos darbuotojus, ir policiją, dabar, ačiū Dievui, ramiau“.
ŠEIMOSE NEBĖRA
AUKLĖJIMO

Socialinė pedagogė Rosita Nikitinienė nenori sutikti, kad į konfliktus įsivelia vaikai iš šeimų, priklausančių socialinės rizikos grupei.
„Jie dažniausiai būna uždaresni, pasitraukia į šoną, tad mažiau ir smurtauja. Atvirkščiai, daugiau konfliktų sukelia gerų tėvų vaikai. Jiems užkliūva vargingiau gyvenantys vaikai, neva dvokia, prasideda susistumdymai. O tie uždaresni vaikai konfliktus sukelia tuo atveju, nebent yra stipriai išprovokuojami, pavyzdžiui, norėdami apginti brolį,“ – sakė Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinėje mokykloje dirbanti socialinė pedagogė.
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo A. Stonkaus, apie kultūrą, sąžinę ir garbę nebus galima kalbėti tol, kol visuomenėje svarbiausias rodiklis bus pinigai: „Šeimose nebėra auklėjimo. Ypač tose, iš kurių bent vienas tėvų yra išvažiavęs dirbti į užsienį. Atlikome tyrimą ir rezultatai pribloškė – 6 proc. mūsų rajono vaikų gyvena su seneliais arba yra palikti tėvų draugams. Tai iš kur gali būti auklėjimas? Aš kaip mokytojas galiu pasakoti apie kultūrą, garbę, bet realių pavyzdžių aplinkui nėra. Visur purvas, o vaikai tą purvą atsineša į mokyklas. Užtenka pažiūrėti, kaip Seime dirbama, kai vienas ant kito spjaudosi ar kartais net stumdosi. Visa tai mažas žmogus mato ir vertina: jų niekas nebaudžia, nebaus ir manęs“.
SVARBIAUSIA –
PREVENCINĖ VEIKLA

„Mokyklos kolektyvas yra nusprendęs, kad prevencinė veikla pradinėje mokykloje yra tiesiog būtina. Nereikia laukti, kol ištiks koks didelis konfliktas. Kalbama labai nuosekliai, kad tos mūsų kalbos ateitų iki vaikų širdžių. Ir dažniausiai tikslą pasiekiame,“ – sakė psichologės išsilavinimą turinti J. Mingėlienė. Tai patvirtina ir kitų mokyklų atstovai.
Pasak Irenos Nacienės, Mažeikių policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorės, būtent pradinių klasių moksleiviams turėtų būti diegiami įgūdžiai, kaip nežeminti žmogaus, kaip kultūringai elgtis visuomenėje: „ Mūsų respublikinė praktika parodė, kad viso šito reikia siekti pradinėse klasėse, paskui jau būna per vėlu, nes žmogus jau susiformavęs. Ir grubus elgesys su aplinkiniais, kito žmogaus negerbimas jau tampa tiesiog įpročiu“.
Prevencija užsiima ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Skyriaus vedėja Liudvika Lapienė sakė, kad ruošiamasi kartu su policijos pareigūnais važinėtis po mokyklas, kalbėti su mokiniais apie smurtą plačiąja prasme.
„Dar nesame gavę mokytojo skundo, dažniausiai jie kreipiasi tiesiai į policijos pareigūnus. Visada bendraujame su socialiniais darbuotojais, pedagogais, iš kurių ir sužinome realią mokyklų padėtį. Dabar kaip tik intensyviai su jais ruošiamės projektui „Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus“. Praėjusiais metais kalbėjome apie patyčias, o šiemet, regis, kalbėsime apie smurtą, kurį plačiai nušviečia visuomenės informavimo priemonės,“ – sakė vedėja.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo.: Daugėja smurto atvejų mokyklose – čia vaikai jaučiasi nesaugūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Naujienos iš interneto