Namų šeimininkai raginami nusivalyti stogus, nes už šią riziką atsakingi jie patys.
Gausiai iškritusio sniego neatlaiko pastatų stogai. Ant daugiabučių stogų susikaupęs sniegas tirpsta ir veržiasi į butus arba virsta varvekliais.
Sinoptikams prognozuojant atodrėkį specialistai ir draudikai ragina namų šeimininkus nusivalyti stogus, nes už įvykusią nelaimę būtų atsakingi jie patys.
SNIEGAS LAUŽO STOGUS
Per šventes gausiai užsnigus, neatlaikę sniego apkrovos, šalyje įgriuvo 6 pastatų stogai. Vienas toks atvejis baigėsi tragiškai. Kazlų Rūdos savivaldybėje įgriuvęs ūkinio pastato stogas mirtinai prispaudė viduje buvusią 81-ų metų moterį.
Sniegas tapo išbandymu ir rajono gyventojams. Sunkios ir storos sniego dangos neatlaikė ukriniškio daržinės, kurioje buvo laikomas šienas ir grūdai, stogas.
Ritinės kaime įgriuvo ūkinio pastato stogas. Tvarte buvę gyvuliai nenukentėjo.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė informavo, kad žmonės patyrė nemenkų nuostolių. Laimei, Ritinės kaimo gyventoja buvo apsidraudusi savo pastatus, žalą atlygins draudimo bendrovė.
Laižuvos seniūnijoje įlūžo keturių pastatų (vienas iš jų gyvenamasis) stogai.
„Kiekvieną dieną išgirstame, kad kažkam stogas įgriuvo“, – patikino Laižuvos seniūnas Stanislovas Putelis.
BAIMINASI ATODRĖKIO
Seniūnijų vadovai tikina, jog kaimuose situacija tragiška. Susidaręs itin storas sniego sluoksnis laužo pastatų stogus, kaimų keliukų pakraščiuose sukietėjus sustumdytam sniegui nebeprasilenkia mašinos.
Sinoptikai teigia, kad pastaruoju metu visoje šalyje gausiai sningant, susidarė šešiskart storesnis sniego sluoksnis nei įprasta. Daugiausiai prisnigta vakarų Lietuvoje. Žemaitijoje ir pajūryje sniego dangos storis svyruoja apie pusmetrį. Tai esą neįprasta šiai šalies daliai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad daug kur šalyje ir toliau snigs, o artimiausiomis dienomis prasidės atodrėkis. Dėl to sniego dangos storis turėtų sumažėti. Tačiau atodrėkio gyventojai baiminasi.
„Nieko gero nebus iš to atodrėkio. Greideriai nebepastums šlapio limpančio sniego, dar prasčiau bus. Abejoju ir ar tas sniegas nuo stogų nutirps, nebent būtų kokie penki laipsniai šilumos“, – samprotavo S. Putelis.
ATSAKOMYBĖ – PASTATŲ SAVININKAMS
Atodrėkio nelaukia ir miesto gyventojai. Specialistai mažeikiškius įspėja atidžiau dairytis ne tik po kojomis, bet ir virš galvos, kad neužkristų ledo gabalas ar sniego krūva.
Ėmęs tirpti ant daugiabučių namų susikaupęs sniegas problemų gali pridaryti butų gyventojams – vanduo per konstrukcijas ims veržtis į vidų ir sugadins turtą. Šąlant į sienų konstrukcijų plyšius patekęs vanduo jas ardo, veikiami temperatūrų skirtumo didėja mikroplyšiai.
Už panašius įvykius yra atsakingi pastatų savininkai ir administratoriai. Jei nuo pastatų nukritę varvekliai apgadintų šalia stovėjusį automobilį ar sužalotų žmogų, žalą turėtų atlyginti pastato savininkas. Jis turi užtikrinti, kad pastatas būtų eksploatuojamas saugiai.
Mažeikių rajono ekstremalių situacijų valdymo centras apie tai namų savininkams, daugiabučių namų bendrijoms bei administratoriams priminė dar prieš šventes. Statinių naudojimo ir priežiūros taisyklėse numatyta, kad savininkams už statinių naudojimo taisyklių nesilaikymą gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkstančių litų.
DARBUOJASI NUO KALĖDŲ
Rajono daugiabučius namus administruojančių bendrovių vadovai „Santarvei“ sakė valyti stogus ir daužyti varveklius ėmęsi jau prieš Kalėdas.
„Problemą turime labai didelę. Gyventojai skundžiasi, kad bėga vanduo į butus, varvekliai susidaro. Tai pavojinga. Valome stogus, žmones atšaukėme iš atostogų. Yra sudarytos šešios brigados. Vargstame, negalime privažiuoti su bokšteliais prie pastatų. Pirmiausia atsistumiam sniegą traktoriais“, – apie esamą padėtį pasakojo daugiau nei du šimtus daugiabučių namų prižiūrinčio „Mažeikių butų ūkio“ direktorius Vidmandas Stonkus.
Pusšimtį Mažeikių daugiabučių namų administruojančios „Tavo pastogės“ direktorė Elena Stanulienė patikino, kad daugumos įmonės prižiūrimų namų stogai yra atnaujinti, todėl didelės grėsmės, kad vanduo pradės veržtis žmonėms į namus, nėra. Didesnė problema – nuo balkonų nukarę varvekliai. Bendrovės darbininkai prašosi pas gyventojus į vidų ir daužo ledus.
NESPĖJA VALYTI
Anot namų administratorių, blogiausia padėtis yra senamiesčio daugiabučiuose, kuriuose įrengti lietvamzdžiai. Jie yra užšalę, ir tirpstantis sniegas neturi kur nubėgti. Darbininkai ledus išmuša tik vamzdžius pašildę. Tačiau neilgam – jie tuoj vėl užšąla.
„Įsivaizduokite, nuo Mindaugo gatvės antrojo namo jau kelintą dieną negalime numušti ledų. Keturi ar penki žmonės dirba, šildo vamzdžius. Darbo valandos kaina žmogui 15–20 litų, technika, bokštelis irgi kainuoja. Tai kokia susidaro kaina? Ir jei tai reikės daryti kas antrą ar trečią dieną?“ – apie daug finansų ir žmogiškųjų išteklių pareikalausiančią žiemą kalbėjo V. Stonkus.
Stogų valymo darbus bus bandoma paspartinti: į lietaus nutekėjimo vamzdynus bus suleidžiami elektra šildomi kabeliai. Jie bus įjungiami kas kelintą dieną, tikimasi, kad vamzdžiai nespės užšalti.
„Bandysime naują technologiją. Žmonėms kainuos elektra, bet kabelį kartkarčiais pašildyti bus ekonomiškiau nei samdyti techniką, mokėti žmonėms“, – samprotavo įmonės vadovas.
PATARIA SUSIRŪPINTI
Jei daugiabučiais namais pasirūpina juos administruojančios bendrovės, individualių namų savininkai stogus turi stebėti ir valyti patys. Savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei saugai Antanas Murauskas patikino, kad situacija nėra gera: sniego storis ant stogų siekia apie 40 centimetrų.
„Žmonėms reikėtų susirūpinti. Tuo labiau kad per atlydį sniegas darysis sunkesnis, labiau spaus atramines konstrukcijas. Gali ir nevalyti, bet kai stogas įgrius, bus problemų. Nusivalyti stogą yra kiekvieno šeimininko pareiga, nes prarasti pastato, turto tikriausiai niekas nenori“, – pabrėžė specialistas.
Gyventojams susirūpinti pataria ir seniūnai, tuo labiau kad dabar apie tai skelbiama per visas informavimo priemones. Esą pačių žmonių apsileidimas – nesaugoti savo turto.
ĮVYKIŲ UŽFIKSAVO NEDAUG
Savo turtą saugoti ragina ir draudimo bendrovės. Draudikai skelbia, kad visoje šalyje dėl sunkaus sniego trečdaliu padaugėjo nekilnojamojo turto draudžiamųjų įvykių.
Tuo tarpu kalbinti Mažeikiuose dirbantys draudikai „Santarvei“ tvirtino, kad į juos dėl sniego suniokoto turto kreipiasi vos vienas kitas klientas, šiek tiek daugiau nei įprastai kreipiasi tik transporto įvykius patyrusių vairuotojų.
Preliminari vidutinė sniego padaryta žala gyventojų būstams – 4 tūkstančiai litų, transporto priemonėms – 2,5 tūkstančio litų.
BŪTINOS SAUGUMO PRIEMONĖS
Civilinės saugos specialistai ir draudikai žmones ragina nusivalyti stogus, tačiau tai daryti reikėtų tik įsitikinus, kad lipti ant stogo saugu.
Svarbu įvertinti, ar stogas atlaikys ir sniego, ir žmogaus svorį. Geriausia būtų sniegą valyti dažniau, nelaukiant, kol susidarys keliasdešimties centimetrų sluoksnis. Valant stogą nereikėtų lipti iki pat jo viršaus, nors ir iki pusės stogo nugramdytas sniegas tiek nebespaus konstrukcijų arba vėliau pats nušliauš.
Taip pat būtina atidžiau prižiūrėti mažo nuolydžio stogus, pavojinguose statiniuose išjungti elektros energiją, nes įgriuvus stogui gali kilti trumpo jungimosi ir gaisro pavojus.
Gyventojams nepatartina patiems šalinti labai aukštai kabančių varveklių, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos.
Reklama: Terasų stiklinimas ir stogai https://www.beremisstiklas.lt/terasos-ir-stogeliai/
