Darbų priėmimo aktus pasirašantys seniūnai prisipažįsta stokojantys išmanymo.
Kelių remonto darbų priėmimas seniūnams tampa per sunki našta. Dėl „kompetencijos stokos“ jie norėtų, kad darbus priimtų komisija.
Savivaldybės administracijos vadovai skeptiškai vertina tokius norus – esą seniūnai kratosi atsakomybės ir gina save dėl neatsakingai padėto parašo.
IŠRYŠKĖJO BĖDOS
Lapkričio mėnesį buvo baigtas remontuoti privažiavimo kelias prie Krakių nuo krašto kelio Kuršėnai-Mažeikiai. Nors ant darbų priėmimo akto puikuojasi Mažeikių apylinkės seniūno Vidmanto Kesmino parašas, savo parašą ant įvertinimo akto yra padėjęs ir techninę priežiūrą atlikęs valstybės įmonės „Telšių regiono keliai“ atstovas, aistros dėl kelio tebeverda iki šiol.
Tokiu kelio „remontu“ pasipiktinę žmonės pagalbos signalus siuntė į Savivaldybę, Mažeikių apylinkės seniūniją, „Santarvę“.
Skambinusieji kvietė pasižiūrėti, kaip atrodo neva sutvarkytas kelias. Žmonėms rūpėjo išsiaiškinti, kas kaltas, kad sunkmečiu neatsakingai naudojamos rajono biudžeto lėšos.
Savivaldybės vicemeras Jonas Siminkevičius, sulaukęs signalų, situaciją aiškinosi vietoje.
„Tikrai nekoks vaizdas. Su mašina sunkiau išvažiuoti. Ten ne žvyras, pusiau smėlis išpiltas. Turėtų būti su skalda. Jos nemačiau. Savivaldybė – užsakovas, Žiulpa (Vietinio ūkio skyriaus vedėjas – B. R.) turėtų su valstybine atsakomybe pažiūrėti“, – samprotavo pašnekovas.
Gyventojai, gerai žinantys situaciją, teigė, kad ir po jų „patriukšmavimo“ niekas nepasikeitė, o visą darbų broką ir įtarimus dėl pinigų iššvaistymo paslėpė sniegas.
„Su nerimu laukiame pavasario, kai nutirpus sniegui ir vėl atsivers bėdos“, – teigė nenorėjęs savo pavardės skelbti vyras.
VEDĖJAS KALTINO ORUS
Savivaldybės vicemeras J. Siminkevičius įvardija ne vieną kelio remonto broko priežastį.
„Ir šiemet, kaip ir kasmet, keliai buvo remontuojami vėlų rudenį, net tada, kai prasidėjo lietūs. Kai žvyras pilamas į balas, koks ten remontas?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Anot jo, niekas nepasikeitė ir šiemet pasirinkus kitą darbų vykdytoją – UAB „Mažeikių keliai“.
J. Siminkevičius apie tai yra kalbėjęsis su meru. Savivaldybė buvo išsikvietusi bendrovės vadovą, tačiau niekas nepasikeitę.
„Kai vyksta darbai, visada būna ir konfliktų, ir problemų. Yra devynios seniūnijos, kažkuri yra paskutinė. Mažeikių apylinkės seniūnijai nepasisekė labiausiai. Šiemet labai nedėkingi yra orai. Labai šlapias ruduo. O vėliau staigiai pašalo, užsnigo“, – situaciją komentavo Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa.
SU RANGOVAIS – PROBLEMOS
Mažeikių apylinkės seniūnas Vidmantas Kesminas sutinka, kad koją darbams pakišo blogi orai.
„Nebe tokiu laiku reikia daryti. Gal ir tas žvyras geras būtų, jei jis susivažinėtų, susigulėtų. Atvežė šlapią, papylėm dar į pelkę. Viskas ir ištižo“, – teigė seniūnas.
Pašnekovas negailėjo kritikos darbus vykdžiusiai bendrovei. Su rangovais jis turėjo problemų ne tik dėl vadinamojo Krakių kelio. UAB „Mažeikių keliai“, tvarkydami griovį, buvo sugadinę ir susiaurinę kelio atkarpą Dargiuose.
„Pasirenka tokius rangovus… Įsipykome, padarė gerą kelią“, – prisiminė bėdas seniūnas.
V. Kesminas apgailestavo, kad jam tenka atremti gyventojų kritikos strėles. Esą Savivaldybė rengia konkursus, samdo rangovus ir taip pat neturėtų „rankų nusiplauti“.
„Ką man reikia žmonėms pasakyti? Juk aš ten nedirbu, o sako „Kesminas sugadino kelią“. Ar aš greiderininkas, ar aš buldozerininkas? Juk jie turi atestatus, viską, ir tegu dirba kvalifikuotai“, – samprotavo seniūnas.
Be to, rangovai sutikę šiek tiek kelią patvarkyti. Tačiau netikėtai užklupę žiemos orai darbus sustabdė.
ATSAKINGAS SENIŪNAS
Vicemeras J. Siminkevičius mano, kad reiklesni darbų vykdytojams turėtų būti ir seniūnai, pasirašantys darbų priėmimo aktą.
„Jei jau pasirašote, priimkite ir žmonių priekaištus“, – teigė vicemeras.
Kad ir kaip būtų, V. Kesmino parašas ant darbų priėmimo akto yra. Kaip sakoma, iš didelio debesies maža lietaus?
Seniūnas tikino bandęs prispausti kelią remontavusią įmonę „Mažeikių keliai“, kad būtų pilamas ne vienas žvyras, o mišinys su skalda.
„Vieną kartą jie taip sako, kitą – kitaip. Nežinau, kokia sudėtis turi būti. Atrodo kaip smėlis, ir viskas. Važiavom, aiškinomės, mušėmės ten“, – prisiminė nesenus įvykius pašnekovas.
Ir vis dėlto V. Kesmino kantrybė bus neišlaikiusi, nes darbų priėmimo aktą pasirašė, nors darbų kokybė ir netenkino.
„Pasirašė darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės atstovas, nesu juk specialistas. Tai ką aš galiu ginčytis su jais“, – paklausus, kodėl padėjo parašą, lakoniškai atsakė seniūnas.
Tačiau kokios medžiagos panaudotos, konkretaus atsakymo jis nežinojo.
„Na, yra ir to žvyro, ir tos skaldos, bet ar atitinka tą mišinį… Jie sako, kad skalda nusėda į apačią, yra sunkesnė“, – dvejojo pašnekovas.
PRITRŪKO REIKLUMO
Kai prasidėjo konfliktai dėl kelio remonto kokybės, Vietinio ūkio skyriaus vedėjas A. Žiulpa „Santarvei“ sakė, kad viską išsiaiškins techninę priežiūrą atliekanti įmonė „Telšių regiono keliai“.
„Turime labai rimtą, kompetentingą techninę priežiūrą. Kokybės reikalavimams yra didesnis dėmesys. Jie tai kruopščiai žiūri. Ir dėl nekokybiškų medžiagų, ir dėl netinkamo darbo jie ir nustatys. Aš nesiimsiu komentuoti tokių dalykų, tegu komentuoja tie, kam priklauso tą dalyką daryti“, – nuo komentarų susilaikė vedėjas.
Dar pridūrė, kad šiemet pasirinkta įmonė ypač reikli, net rangovai dėl šito skundėsi.
Skyriaus vedėjo patarimo paklausėme – susiradome išgirtosios įmonės inžinierių Vytautą Galkauską, kuris atliko ir kelio prie Krakių remonto įvertinimą.
„Aš taip ir galvojau, nujaučiau, kad bus velniava su tokiomis medžiagomis. Aš su jais (rangovais – B. R.) konfliktavau, sakiau: ką pilate? Jie realiai nepylė gerų medžiagų, skaldos nors ir maišė, bet visas viršutinis sluoksnis buvo pilamas beveik kaip iš smėlio“, – apie savo spėliones prisipažino inžinierius.
Pašnekovas sutiko, kad galbūt jam ir pritrūkę reiklumo. Ateityje, jeigu padėtis kartotųsi, galbūt „patenkinamai“ – taip jis įvertino remonto darbus – atliktų darbų ir nebepriimtų.
„Nežinau, gal reikėtų sueiti, susėsti, sutarti su visais, su gamybininkais, kelininkais, Savivaldybės atstovais“, – samprotavo inžinierius. Anot jo, parašą dėjęs ir dėl to, kad valdžios atstovai žinojo apie nekokybiškus darbus ir jokių veiksmų nesiėmė.
ŽADĖJO PROBLEMĄ IŠSPRĘSTI
Vietinio ūkio skyriaus vedėjas A. Žiulpa apgailestavo, kad tokias problemas tenka per spaudą aiškintis. Esą viskas aišku: visa darbų kontrolė, organizavimas atiduota seniūnams, Savivaldybė yra tik tarpininkas tarp seniūnijų ir Kelių direkcijos.
„Negali devyni seniūnai su direkcija kalbėtis“, – pridūrė jis.
Be to, su seniūnais derinama, kuriems objektams skirti iš Kelių direkcijos gautus pinigus.
O darbų techninę priežiūrą vykdo tokioms paslaugoms konkurso būdu pasirinkta įmonė.
„Kai darbus užsakinėti – visi gudrūs, kai reikia parašą padėti, padeda. Kai reikia apsiginti, išsigina: nežinau ant ko rašiausi“, – atsakomybės pasigedo skyriaus vedėjas.
Vis dėlto A. Žiulpa pažadėjo pavasarį konfliktinę situaciją išspręsti. Jis paaiškino, kad pavasarį, dalyvaujant Kelių direkcijos atstovui, apžiūrimi visi sutvarkyti objektai, jei yra kažkas sugadinta, neišsilaikę, yra surašomi defektiniai raštai. Kadangi yra garantiniai įsipareigojimai, trūkumai šalinami rangovo lėšomis.
Vedėjas prisiminė neseną skandalą, kilusį dėl nekokybiško gatvių šiurkštinimo. Defektų ištaisymas rangovui kainavo apie 200 tūkstančių litų.
TRŪKSTA SUPRATIMO
Mažeikių apylinkės seniūnas V. Kesminas, dėl kelių tvarkymo papuolęs į konfliktinę situaciją, atvirai dėstė savo nuomonę.
„Kitais metais aš nesutinku taip dirbti. Darbų priėmimo aktą atnešė, pasirašai – ir tiek. Kitais metais mušimės, kad būtų komisija“, – ne tik savo, bet ir kitų seniūnų poziciją išsakė pašnekovas.
Tokią mintį gamybiniame pasitarime yra kėlęs ir Šerkšnėnų seniūnas Alfonsas Šakauskas.
„Atsakomybės nesikratome, tik ne viską galime suprasti apie kelių statybas, remontus. Turėtų spręsti specialistai“, – „Santarvei“ teigė seniūnas.
Panašiai kalbėjo ir Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė.
„Jei pilamas žvyro ir skaldos mišinys, kaip man nustatyti, koks santykis? Iš akies pažiūrėjusi negaliu pasakyti, ar yra tiek, kiek privalo būti. Be to, mašinų svorius kaip nustatyti iš akies?“ – samprotavo pašnekovė.
Kad reikėtų komisijos, „Santarvei“ tvirtino ne vienas kalbintas seniūnas, tik prašė jokiu būdu jo neįvardyti. Esą taip galima supykdyti rangovus, tada jie gali seniūniją nubausti – ir kelių greideriuoti, tvarkyti bus sunku laiku prisikviesti.
VALDININKAI – PRIEŠ KOMISIJĄ
Seniūnai netgi svarsto, kad galbūt dėl komisijos klausimo reiktų Savivaldybei rašyti raštus, nes į žodinius prašymus nereaguota.
Vietinio ūkio skyriaus vedėjas A. Žiulpa skeptiškai vertina seniūnų pamąstymus. Anot jo, jei trūksta kompetencijos priimant darbus, bet kada galima pasikviesti specialistą iš Savivaldybės. Be to, kaimo kelio remonto darbai dažniausiai tėra duobių užtaisymas ar atkarpų pažvyravimas. Kai kelias asfaltuojamas, tokius darbus įvertina komisija.
Vedėjo teiginius patvirtino ir Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius.
„Tų darbelių seniūnijose yra ne vienas ir ne dešimt. Fiziškai neįmanoma visiems priimti siųsti komisijas. Jei įtarimų yra ir seniūnai prašo pagalbos, ji siunčiama. Manau, kad seniūnai šiek tiek gina ir save“, – nuomonę išsakė B. Kryžius.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Sniegas padengė visai neseniai taip atrodžiusį „suremontuotą“ kelią.
