Per Tarybos posėdį tvirtinant šių metų biudžetą socialdemokratai ne tik balsavo prieš, bet ir pareiškė svarstantys, ar dėl patirto spaudimo nevertėtų kreiptis į Generalinę prokuratūrą. 
PASIGEDO SKAIDRUMO
Socialdemokratas Jonas Jurkus „Santarvei“ teigė, kad nereikėtų manyti, jog frakcija tokį balsavimą pasirinko dėl politinių motyvų. Pagrindinė priežastis esanti ta, kad administracija nepateikė priemonių plano, kaip reikės išgyventi, jeigu nepavyks surinkti planuojamų 95 milijonų litų pajamų.
Tarybos narys prisiminė praėjusios kadencijos patirtį. Anot jo, tuomet Savivaldybės administracija buvo įpareigota parengti taupymo programą, priemonių planą turėjo pateikti visos biudžetinės įmonės ir organizacijos.
Socialdemokratai pasigedo aiškumo dėl pateikto biudžeto projekto.
Anot jų, Savivaldybės finansų skyriaus vedėja Julija Balvočienė per Tarybos posėdį informavo, kad biudžetas deficitinis, trūksta apie pusketvirto milijono litų.
Socialdemokratų manymu, tai pagražinti skaičiai. „Biudžetas neskaidrus. Formuojant jį buvo minima, kad trūksta 6 milijonų litų. Tokią sumą įvardijo ir meras, kalbėdamas per televiziją. O jeigu iš tikrųjų trūksta tiek? Kaip išgyvensime, nesugebėdami surinkti planuojamų pajamų?“ – svarstė J. Jurkus.
Socialdemokratus palaikė nepriklausomas Tarybos narys, Nacionalinės centro sąjungos atstovas Vytautas Prialgauskas. „Nenoriu balsuoti už biudžetą su užslėptu deficitu“, – paaiškino politikas.
TEIGĖ SULAUKĘ SPAUDIMO
Per posėdį J. Jurkus prakalbo, kad pirmą kartą per penkiolika metų (į Tarybą renkamas nuo Nepriklausomybės pradžios) jis patyrė spaudimą, prieš Tarybai tvirtinant biudžetą. Anot jo, į Šilumos tinklus prisistatė kontrolieriai, o Pranui Noreikai buvo pranešta, jog naikinamas jo etatas.
Tarybos narys informavo, kad socialdemokratai pasilieka teisę dėl spaudimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Anot J. Jurkaus, su opozicija reikia tartis, diskutuoti, o ne ją pulti.
J. Jurkaus išsakytos mintys jokių debatų nesukėlė.
„Santarvei“ kai kurie valdančiosios koalicijos Tarybos nariai sakė, kad socialdemokratai rūpinasi savo reitingais. „Į save dėmesį gali atkreipti, kritikuodamas kitus, sukėlęs skandalą ar suvaidinęs auką“, – teigė nepanoręs būti įvardytas politikas.
DĖL VEIKSMŲ NEAPSISPRENDĖ
Vakar J. Jurkus dar negalėjo „Santarvei“ atsakyti, ar socialdemokratai apsisprendė dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą. Anot jo, tai paaiškės vakare, kai šį klausimą apsvarstys partijos ir frakcijos jungtinis susirinkimas.
Politikas tebebuvo įsitikinęs, kad prieš kai kuriuos socialdemokratus buvo imtasi spaudimo. Praėjusį ketvirtadienį Savivaldybės merui teko atšaukti Tarybos sprendimą, nes apie jį gyventojai buvo informuoti per vėlai. Pirmieji šią spragą pastebėjo socialdemokratai.
„Jau kitą dieną į bendrovę atvyko Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos vadovas Romualdas Milevičius. Tačiau jis elgėsi ne pagal įstatymą: neturėjo pavedimo, neužsiregistravo tikrintojų knygoje. Manau, kad šis vizitas neatsitiktinis“, – teigė UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius J. Jurkus ir pridūrė, kad svečią domino biokatilo pirkimas.
Anot direktoriaus, įsigyti jį nusprendė bendrovės valdyba, kurios pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius.
„Aš nesu šioje valdyboje. Kaip bendrovės vadovas, turiu vykdyti šios valdybos sprendimus“, – teigė pašnekovas.
Savivaldybės biudžetas buvo patvirtintas „už“ balsavus 17-ai iš 23 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių, „prieš“ – 6.
Kam valdančiajai daugumai, turint ryškią persvarą, būtų prireikę negarbingų veiksmų? Anot J. Jurkaus, norint pasididžiuoti, kad biudžetas patvirtintas vienbalsiai bei atsakomybę užkrauti visoms partijoms.
SOCIALDEMOKRATŲ BALSŲ NESUREIKŠMINA
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis nesąmone pavadino, anot jo, socialdemokratų postringavimus. „Mane iš 27 Tarybos narių palaiko 20. Nesureikšminu socialdemokratų balsų. Koks skirtumas, biudžetas patvirtintas vienbalsiai, ar ne“, – teigė meras.
Anot V. Džiugelio, šiemet rajono biudžetas kaip niekad gerai aptartas: net tris kartus svarstytas Ekonomikos, vietinio ūkio ir finansų komitete, jungtiniame ir kituose komitetuose. Atsižvelgiant į siūlymus, pirminis projektas ne kartą papildytas. (Beje, tuo pasidžiaugė ir „prieš“ balsavęs V. Prialgauskas.)
„Gerai, kad yra opozicija. Bet ji turėtų dirbti kvalifikuotai, gerbti save bei kitus ir neišgalvoti istorijų“, – samprotavo V. Džiugelis.
Meras pasidžiaugė, kad per posėdį jokių pastabų nepareiškė socialdemokratas, Ekonomikos komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys. „Šis politikas protingas, išmano finansinius reikalus“, – gyrė jį V. Džiugelis.
ETATAI – SENA ISTORIJA
Praną Noreiką, Autobusų parko direktoriaus pavaduotoją, nemaloni žinia užklupo tą pačią dieną kaip ir J. Jurkų. „Iš direktoriaus 15 val. sužinojau, kad bus naikinamas mano etatas. Nemanau, kad tai atsitiktinumas“, –„Santarvei“ teigė politikas.
Autobusų parko direktorius Juozas Kelmelis prisipažino pyktelėjęs, kai sužinojo, kokius „vėjus“ jo pavaduotojas šneka. „Apie etatų mažinimą kalbama jau pusmetį. Pranas taip pat dalyvavo pernai lapkritį svarstant klausimą, jam tai ne naujiena“, – sakė direktorius.
J. Kelmelis paaiškino, kad sudėtinga įmonės finansinė padėtis privertė imtis kai kurių priemonių. Etatų mažinimas – viena iš jų.
Šį klausimą bendrovės valdyba, kurioje trys Savivaldybės nariai, turėjo svarstyti praėjusių metų pabaigoje, tačiau atsirado svarbesnių klausimų.
J. Kelmelis sakė, kad praėjusią savaitę su valdybos pirmininku, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Romualdu Sakalausku bei kitais valdybos nariais aptarė artimiausio posėdžio darbotvarkę. Buvo užsiminta, kad galbūt tvirtinant išlaidų ir pajamų sąmatą reikėtų sugrįžti prie etatų klausimo. J. Kelmelis apie tai ir pranešęs P. Noreikai.
„Manau, kad seniai galėjo būti išspręstas etatų mažinimo klausimas. Tačiau jis vis atidedamas dėl P. Noreikos. Jis Tarybos narys, nenorima to triukšmo“, – prasitarė direktorius.
Kai kurie politikai neoficialiai kalba, kad pavaduotojo etatas bene prieš ketverius metus buvo įsteigtas specialiai dėl P. Noreikos. Tuo metu socialdemokratai buvo Tarybos valdančiosios koalicijos partneriai.
DETEKTYVO NEĮŽVELGĖ
Savivaldybės centralizuoto audito tarnybos vadovas R. Milevičius dėl savo apsilankymo „Mažeikių šilumos tinkluose“ detektyvo neįžvelgė. Anot jo, tai analogiškas sutapimas, kaip ir STT prieš rinkimus pradėtas tyrimas dėl kai kurių parlamentarų įtarimo korupcija. „Jeigu bendrovėje būčiau apsilankęs ne kitą dieną po atšaukto Tarybos posėdžio, manau, jokio triukšmo nebūtų kilę“, – samprotavo pašnekovas.
R. Milevičius paaiškino, kad pagal įstatymą vidaus audito tarnybos vadovas privalo užtikrinti vidaus audito pažangos stebėjimą. „Praėjusiais metais bendrovėje buvo atliktas auditas dėl nuomojamo biokatilo naudojimo, surašytos išvados, rekomendacijos. Aš turiu kontroliuoti, kaip jos vykdomos“, – patikslino pašnekovas, pridūręs, kad su J. Jurkumi daugiau apie nieką nekalbėjo, tik bandė išsiaiškinti, ar perkant biokatilą turi būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.
R. Milevičius sakė, kad, norint susipažinti su bendrovės dokumentais, jam nereikėjo atskiro pavedimo. „Audito pažangos stebėjimas yra audito tęstinumas. Galbūt Jurkus nėra susipažinęs su Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atlikti auditą. Įsakymas buvo įteiktas tuometiniam generaliniam direktoriui Jurkoniui“, – paaiškino pašnekovas.
PAGRASINO BADO AKCIJA
Kai rajono biudžetas jau buvo patvirtintas, politikų dėmesį atkreipė „už“ biudžetą balsavęs krikščionis demokratas Jokimas Raila, poros minučių paprašęs replikai. Jis posėdyje dalyvaujančio Vyriausybės atstovo Telšių apskrityje Algimanto Čepio prašė padėti išsiaiškinti, kodėl Vyriausybė skriaudžia Mažeikius.
Tarybos narys esąs sutrikęs, nes rinkėjams negali paaiškinti, kodėl formuojant rajono biudžetą į Mažeikius sugrįžta tik 55 proc. mokesčių, tuo tarpu į kitus rajonus – apie 80 ar 100 procentų.
„Jei per mėnesį nesulauksiu atsakymo, pasiimsiu butelį vandens ir važiuosiu badauti prie Vyriausybės“, – ryžtingai nusiteikęs Tarybos narys.
Per pertrauką pasikalbėjęs su A. Čepiu, J. Raila pakeitė planus. „Išsiaiškinau, kad ne Vyriausybės atstovo kompetencija duoti atsakymą į mano klausimą. Jei gausiu žodį, bandysiu šią problemą iškelti per laidą „Prašau žodžio“, – pasibaigus posėdžiui „Santarvei“ sakė J. Raila.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
