Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Norint, kad rožės džiugintų mus savo žiedais kitąmet, reikia, kad jos sėkmingai peržiemotų, o tai priklauso nuo veislės atsparumo šalčiui, nuo augalo būklės ir jo pasiruošimo žiemai, nuo oro sąlygų, nuo to, kaip jas uždengėte.
Žiemos poilsiui rožės pradedamos ruošti vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje jau nebetręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Paskutinį kartą patręšiama kalio ir fosforo trąšomis – taip rožės geriau pasiruošia žiemai, sutvirtėja šaknų sistema ir rožių krūmelis išlaiko didesnius šalčius.
Pagrindinis rožių krūmų formavimas vyksta pavasarį. Rudenį rožės genimos tik estetiniais sumetimais ir tik tiek, kad lengviau būtų uždengti. Nepatartina genėti anksti rudenį, nes dalis krūmelių susprogsta ir pradeda leisti ūglius, šie nebespėja sumedėti ir žiemą nušąla. Tinkamiausias laikas rudens genėjimui yra spalio–lapkričio mėnesiai. Geriausia, kad nuo genėjimo iki uždengimo būtų apie 2 savaičių tarpas užgyti ir apdžiūti žaizdoms.
Rudenį, po pirmųjų šalnų, rožių krūmai paprastai dar būna su lapais, jauni ūgliai neišskleidę pumpurų. Tokios žiemai uždengtos šakos pašąla, pūva, užsikrečia grybinėmis ligomis, todėl likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti. Surinkus visas atliekas geriausia sudeginti, nes tai grybinių ligų ir kenkėjų prieglobstis. Prieš dengiant, dar esant teigiamai temperatūrai, patartina rožes ir žemę aplink jas nupurkšti vario preparatais. Tam puikiai tinka 1 % vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis).
Dengti rožes reikia lapkričio antroje pusėje – gruodžio pradžioje, atėjus nuolatiniams šalčiams. Lengvų šalnų rožės nebijo, jos netgi tampa atsparesnės, laipsniškai pripranta prie žemos temperatūros. Galutinai rožės uždengiamos, kai oro temperatūra nukrinta maždaug iki –5 ° šalčio. Rožės apkaupiamos 20–30 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu, po to dengiama eglišakėmis – jos gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo nuo pelių. Stiebinių rožių vainikas apdedamas eglišakėmis ir jos aprišamos. Vijoklinės rožės apstatomos ilgesnėmis eglių šakomis ir aprišamos. Lanksčios vijoklinės rožės nuimamos nuo atramos, nuleidžiamos ant žemės, prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų, pritvirtinamos, kad nejudėtų, ir uždengiamos eglišakėmis. Visos kitos neaukštos rožės tiesiog uždengiamos eglių šakomis. Parko rožes pakanka tik užmulčiuoti. Negalima rožių uždengti aklinai ar per šiltai. Nepalikus vėdinimo, krūmas pradeda pūti, per šiltai apklojus ir esant saulėtoms dienoms ir atlydžiams – rožės pradeda busti, o vėl atšalus gali žūti. Dengimui tinka ir medinės dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga. Polietilenu galima uždengti tik krūmelio viršų, bet šonuose būtina palikti angas, kitaip krūmas tiesiog iššus.
Labai gerai, jei uždengtas rožes apkloja lengvas, purus sniegas – tokiuose pataluose jos kuo puikiausiai sulauks pavasario.
