Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Ant vynmedžių šakų jau brinksta pumpurai, netrukus pradės stiebtis ūgliai. Šis laikotarpis vynmedžių augintojams yra itin svarbus. Taigi, kokius darbus reikėtų atlikti vynuogyne pavasarį bei ką žinoti sodinant sodinukus?
Pavasarį besiskleidžiančius vynmedžių pumpurus dažnai nušaldo šalnos. Iš tų ankstyviausių pumpurų išauga didžiausios kekės, o kai jie nušąla, skleidžiasi pakaitiniai pumpurai, kurie būna silpnesni, o kekės – mažesnės. Tad nereikia skubinti vynmedžių vegetacijos pradžios: jei žiemai uždengėte, neskubėkite atidengti, nebent pumpurai galėtų iššusti. Saugokite, kad peržiemojusio vynmedžio nenudegintų saulė – atidengti reikia po truputį arba apsiniaukusią dieną.
Sinoptikams prognozuojant šalnas, vynmedžius galima vėl laikinai pridengti, tik reikia saugoti, kad nenulaužtumėte ūglių ir pumpurų.
Kol pumpurai dar nepabrinkę, juos galima nupurkšti vario sulfato tirpalu (mėlynuoju akmenėliu) – tai atitolins vegetacijos pradžią, be to, apsaugos augalus nuo ligų užkratų.
Gegužę, kai vynmedžiai pradeda intensyviau augti, reikia pradėti juos formuoti: pašalinti nereikalingus bei ūglius be žiedynų – sutaupytą energijos jis galės skirti uogoms auginti.
Balandžio ir gegužės sandūra yra ir geriausias laikas įsirengti naują vynuogyną.
Vynmedžiams geriausiai tinka nuolat apšviesti, apsaugoti nuo vėjų plotai, vidutiniškai derlingas, greitai įšylantis, laidus orui ir drėgmei, neužmirkstantis dirvožemis. Vynmedžiui patiks, jei pasodinsite jį prie mūro sienos ar tvoros (tai papildoma šiluma), bet gerai būtų aplink palikti per metrą laisvos erdvės, ant jo neturėtų kristi medžių šešėliai.
Tikslų sodinimo laiką nulemia orai, dirvožemio tipas ir dirvos temperatūra – ji turėtų būti apie 7–10 °C. Vis dėlto patariama sodinti ne anksčiau nei balandžio gale, nes net ir gegužės pradžioje dar pasitaiko šalnų, o persodinti sodinukai yra jautresni – gali išsprogti pumpurai ir nušalti.
Prieš sodinant sodinukų šaknis ar visus sodinukus reikėtų 12–24 val. pamirkyti šaltame vandenyje, vengiant tiesioginių saulės spindulių. Prieš pat sodinimą šaknys aštriu įrankiu patrumpinamos apie 1–5 cm, priklausomai nuo jų būklės.
Sodinukai sodinami į iš anksto paruoštas duobes. Norint pagreitinti augimą, galima po šaknimis į duobę įberti juodžemio ar komposto arba kiek giliau įterpti perpuvusio mėšlo ir jį užberti 5–10 cm žemės sluoksniu. Kad geriau prisispaustų šaknys, nebaigę užberti visų žemių, sodinuką gerai paliekite. Derlingesnį dirvožemio sluoksnį berkite ant šaknų, o mažiau derlingą ant viršaus.
Jei sodinukas yra neskiepytas, jis sodinamas šiek tiek giliau, nei augo iki tol, o jei skiepytas – skiepo vieta, sustorėjimas, turėtų būti 3–5 cm virš žemės paviršiaus.
Tik pasodintiems sodinukams labiausiai kenkia pavasarinės šalnos, todėl apkaupkite juos žemėmis ar durpėmis, uždenkite agroplėvele, kibiru ir pan. Skiepyti sodinukai, praėjus šalnoms, atkasami tiek, kad skiepo vieta būtų apie 3–5 cm virš žemės paviršiaus.
Pradėjus augti ūgliams ir formuotis žiedynams, vynmedį reikia pradėti formuoti: palikti 2 stipriausius ūglius, o likusius, jiems pasiekus 15–20 cm ilgį, nulaužti. Jauni ūgliai pririšami prie kuoliuko kas 25–30 cm. Pirmamečių sodinukų žiedynai nuskabomi – tada visą energiją augalas skirs šaknims, o ne uogoms auginti.
Sodinukai profilaktiškai 1–2 kartus nupurškiami fungicidais prieš miltligę. Pirmą kartą purškiama, kai ūgliai turi 5 lapus. Jeigu nuolat nelyja, sodinukai laistomi kartą per 1–2 savaites. Tręšti pirmaisiais metais nerekomenduojama – nebent paberti šiek tiek medžio pelenų.
