Streptokarpų šeimyna. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Kai lauke jau paspaudė šaltukas, daugiau laiko galime skirti namų augalams. Šįkart pasikalbėkime apie streptokarpą – augalą, kurio gausybė veislių turėtų įtikti ir pačiam išrankiausiam skoniui.
Geriau vėsiau, nei per karšta
Streptokarpą matę turbūt esame daugelis, tik gal ne kiekvienas prisimena jo įmantrų pavadinimą. Tai sanpaulijų giminaičiai, gamtoje jų randama daugybė rūšių, mūsų auginamieji – žmogaus sukurti hibridai. Veislės viena nuo kitos skiriasi žiedų spalva, forma, skrotelės ir žiedų dydžiu.
Streptokarpams tinkamiausia temperatūra: 15–24? C augimo periodu, 15–17? C žiemą. Šiltuoju metu galima laikyti įstiklintame balkone ar lauke, pavėsyje. Jiems daug pavojingesnė per aukšta (per 27), nei žemesnė temperatūra. Dienos ir nakties temperatūrų svyravimai, ypač vasarą, netgi naudingi.
Mėgsta drėgmę ir šviesą
Oras turi būti drėgnas (kuo didesnis drėgnumas, tuo lengviau pakelia aukštesnę temperatūrą): tam statomi padėklai su vandeniu, kai kurie gėlininkai purškia lapus. Mėgsta šviesą, bet nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Tinkamiausios rytinė ir vakarinė, žiemą tiks ir pietinė palangė. Streptokarpai žydi, kol dienos ilgumas 12–14 val.
Dauguma veislių auga greitai, persodinama mažiausiai kartą per metus. Vazonai turi būti ne per dideli, substratas – purus, lengvas, nesukrentantis ir pralaidus vandeniui. Dėl purumo dedama perlito, kiminų ir pan. Jeigu lapai po persodinimo apvysta, geriausia augalą kuriam laikui įdėti į polietileno maišelį. Jeigu per porą parų neatsigauna, patrumpinkite pusiau didžiausius lapus.
Perlaistymas – pražūtingas
Streptokarpai serga retai, dažnesnės ligos – grybelio sukeliami puviniai ir miltligė (ja užsikrečia tik nuo kitų rūšių augalų). Prevencija: vėdinama patalpa, nurenkami nužydėję žiedai ir išskinami žiedynkočiai, pašalinami pažeisti ir tie lapai, iš kurių augantys žiedynai jau nužydėjo. Dažnesni kenkėjai – miltuotieji skydamariai (panašūs į vatą balti pūkai), erkės ir tripsai.
Streptokarpai nepakenčia perlaistymo. Oro temperatūrai pakilus iki 24–27 laipsnių, žiedai ir lapai apvysta. Lieti reikėtų tik įsitikinus, kad augalas tikrai sausas. Jeigu ne – palaukite, kol šiek tiek atvės – galbūt augalas atsigaus. Perlaistymas – pagrindinė streptokarpų netekties priežastis. Todėl jei perliejote, atsargumo dėlei nuskinkite lapą dauginimui.
Atsarga gėdos nedaro
Streptokarpams tinkamiausios trąšos – pomidorų, sanpaulijų arba bet kokios gėlių trąšos su mikroelementais, kur N:P:K santykis panašus arba kalio šiek tiek daugiau. Tirpalas rekomenduojamas iki keturių kartų silpnesnis, negu nurodo gamintojas, tręšiama kaskart laistant nuo kovo iki spalio.
Streptokarpai kurį laiką puikiai žydi ir visai netręšiami. Bet sunyksta, nes visą energiją išeikvoja žydėjimui lapų ir šaknų augimo sąskaita. Ši gėlė nėra ilgaamžė, todėl reikėtų pasidauginti atsargai. Dauginama paprastai lapo dalimis ar skrotelės padalinimu.
