Iš namų nuolat bėgančią nepilnametę patėvis buvo prirakinęs grandine, o teismas jai skyrė priežiūrą – pusantrų metų paauglė turėjo praleisti Kaune, Socializacijos centre. Iš užsienio grįžusi mergaitės mama dukrą atsiėmė. Kauniečiai medikai ir Socializacijos centro specialistai teigia, kad mergina neįgali, todėl beviltiška ją bandyti perauklėti, o mažeikiškiai aiškina, kad teismo sprendimas turėjo būti vykdomas.
Kol specialistai kratosi atsakomybės, mergaitė toliau bėga iš namų.
PARSIVEŽĖ MAMA
Istorija apie mergaitę per visą Lietuvą nuvilnijo praėjusių metų pabaigoje: norėdamas namuose sulaikyti valkatauti mėgstančią paauglę, patėvis ją grandine pririšo prie lovos. Patėvis „Santarvei“ ne kartą pasakojo, kaip neseniai šešioliktąjį gimtadienį atšventusi podukra bėgo iš namų, valkatavo, tekdavo ją parsivežti iš įvairių landynių.
Kai paaiškėjo apie mergaitės prirakinimą, į darbą kibo įvairūs specialistai – pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl laisvės atėmimo (jis šiuo metu jau nutrauktas – K. V.), mergaitė buvo laikinai apgyvendinta globos namuose. Iš jų vėliau pabėgo, pareigūnams teko dukart skelbti paauglės paiešką.
Komisijos, skiriančios vaiko priežiūros priemones, siūlymu Mažeikių rajono apylinkės teismas mergaitei skyrė vidutinę priežiūrą – pusantrų metų ji turėjo praleisti Kaune įsikūrusiame mergaičių socializacijos centre. Tačiau jau du mėnesius mergaitė gyvena su savo šeima.
Tuo metu, kai į viešumą iškilo ši istorija, paauglės motina buvo išvykusi uždarbiauti į užsienį. Kovą grįžusi į Lietuvą, ji mergaitę iš Kauno parsivežė namo.
PAGALBA – KAUNE
Su „Santarve“ kalbėjusi mergaitės mama džiaugėsi, kad pagaliau sulaukė realios pagalbos – tačiau Kaune, o ne Mažeikiuose.
Moteris pabrėžė, kad kone dvejus metus konsultacijų ieškojo pas vietos specialistus, dirbančius su probleminiais vaikais. Tačiau, anot jos, rezultatai buvo nuliniai.
„Visa šita paviešinta istorija išėjo į gera, nes sulaukėme realios pagalbos iš Kauno klinikų (Kauno medicinos universiteto klinikos – K. V.) gydytojų. Jei būtume pasilikę Mažeikiuose, tikrai nebūtume sulaukę jokios pagalbos. Eilinį kartą būtų prasidėję tikinimai, kad jūsų mergaitė yra sveika, tik pasileidusi, ir panašiai,“ – įvairių įstaigų specialistų darbu piktinosi Šerkšnėnų seniūnijos gyventoja.
Į šeimą grįžusi moteris pradėjo rūpintis šešiolikmetės dukros reikalais. Motina siekė susigrąžinti dukrą į namus, nes gydytojai nustatę, kad mergaitei šiuo metu negalima mokytis, ji turinti gyventi namų aplinkoje.
Moteris pasakojo, kad Kaune gydytojai nustatę ligą, kuri turėjo būti diagnozuota iki trejų metų. Dėl to motinai pasiūlyta parūpinti dukrai neįgalumo pažymėjimą.
CENTRE – NE VIETA
Kauno apskrities socializacijos centro „Saulutė“ direktorė Tatjana Djačenko patikino, kad būtent dėl šios priežasties mergaitė buvo atiduota motinos priežiūrai – kad ji sutvarkytų neįgalumą įrodančius dokumentus ir šešiolikmetei parūpintų pasą.
„Kai mergaitė buvo atvežta pas mus, ji po keturių valandų jau buvo paguldyta į Kauno klinikų psichiatrijos skyrių. Mergaitė ten buvo gydoma penkiasdešimt keturias dienas. Gydytojai nustatė, kad mergaitė apleista, kad jai reikia gydymo, tai nuo visos dūšios padėjo jai,“ – mažeikiškės mergaitės istoriją pasakojo įstaigos direktorė.
Vadovė patikino mažeikiškiams valdininkams iškart parašiusi prašymą, kad mergaitei būtų panaikinta vidutinė priežiūra – ji už savo elgesį negalinti atsakyti dėl ligos.
Atsakymas iš Mažeikių buvo toks: kada nustatys neįgalumą, tada panaikinsime priežiūrą. „Suprantu, žmonės nenori atsakomybės, – samprotavo „Saulutės“ direktorė. – Jeigu nustatytų neįgalumą, vaikas turėtų būti prižiūrimas artimųjų ir gydomas. O aš atlieku vidutinės priežiūros mergaitėms elgesio korekciją. Kaip galima keisti vaiko elgesį, jeigu jo galvytėje neužtenka proto šitiems dalykams suprasti?“
TURI BŪTI KAUNE
Socializacijos centro direktorė T. Djačenko apie neįgalumo dokumentus kalbėjo būsimuoju laiku. Mažeikių rajono savivaldybės specialistai teigia, kad iki šiol tokio dokumento nėra sulaukę. Užtat kol nėra teismo sprendimo panaikinti vidutinę priežiūrą, paauglę turi prižiūrėti vykdytojas, t. y. socializacijos centras.
Komisijos, skiriančios vaiko priežiūros priemones, pirmininkas Romualdas Sakalauskas sakė, kad sužinojusi apie mergaitės grąžinimą tėvams, komisija raštus siuntusi ir paties Socializacijos centro vadovei, ir Kauno apskrities administracijai, kuriai ši įstaiga pavaldi.
„Jie negalėjo atiduoti mergaitės, kadangi tuo metu mamai buvo apribotos motinystės teisės. Kadangi mama buvo užsienyje, o patėviui pareikšti įtarimai, mergaitės globa buvo skirta globos namams, – sakė R. Sakalauskas. – Įstaigoms parašėme, kad pirmiausia niekas nepanaikino vidutinės priežiūros. Ji ir šiandien nepanaikinta, ir Socializacijos centras iki šiol yra globos vykdytojas.“
Komisijos pirmininkui antrino ir Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Liudvika Lapienė.
„Mes buvome šokiruoti. Vis sulaukdavome iš centro skambučių, kad kuo skubiau naikintume globą, kad pasiimtume vaiką. Jie motyvuoja tuo, kad pagal gydytojų išvadas, vaikas dėl sveikatos būklės negali būti toje įstaigoje. Bet mes kol kas neturime jokių neįgalumą patvirtinančių dokumentų. Kai turėsime, kreipsimės į teismą, ir jis panaikins vidutinę priežiūrą. Bet šiandien mergaitė turėtų būti socializacijos centre,“ – įsitikinusi L. Lapienė.
Specialistai samprotauja, ar nebus Socializacijos centro darbuotojai tiesiog palengvinę sau darbo ir atsikratę problemos – itin sudėtingo elgesio mergaitės.
PROBLEMOS NESIBAIGIA
Motinai grįžus iš užsienio į šeimą, specialistai skatino ją nepasiduoti dukros spaudimui.
„Aš įsivaizduoju, kad mamai sunku: vaiką myli ir tikiesi, kad jam viskas bus gerai. Mamai sakiau, gink Dieve, nepasiduokite dukters psichologiniam spaudimui ir nepasiimkite, nes situacija bus tokia pati. Pakentėkite truputį,“ – pokalbį su mama prisiminė Mažeikių policijos komisariato nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vadovė Irena Nacienė.
Su šeima, įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, bendrauja Šerkšnėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Nijolė Liegaudienė.
Ji „Santarvę“ patikino, kad iš tiesų problemos neišsisprendė – mergaitė, tik grįžusi iš Kauno, jau antrą dieną išėjo iš namų.
„Iš pradžių apie tai mama nė nesakė, bet kadangi šeimoje lankausi, tai vis tiek viskas išaiškėjo. Mama ieško, susiranda dukrą, ji grįžta į tuos namus. Blogiausia tai, kad kai mergaitė pabėga iš namų, nebevartoja vaistų, kuriuos privalo gerti kasdien. Vieną kartą keturias dienas nebuvo, tad ir vaistų negėrė,“ – apgailestavo socialinė darbuotoja.
N. Liegaudienė prisiminė, kad dukra mamai skambindavo po kelis kartus per dieną ir labai prašėsi į namus. Ji žadėjo pasikeisti.
„Su mama svarstėme: galbūt iš tikrųjų ji suprato, ką darė, galbūt tai buvo jai pamoka. Mergaitė maldavo duoti dar vieną šansą. O kai grįžo, kai prasidėjo tos pačios problemos, tai ji supykusi sako – niekas neprašė vežti,“ – apie paauglę pasakojo seniūnijos darbuotoja.
DIRBA DAUG ĮSTAIGŲ
Šešiolikmetės mama „Santarvei“ neneigė, kad dukra ir dabar išeina iš namų, tačiau patikino turinti savų metodų, kaip ją greitai susigrąžinti, ir už pasiimtą mergaitę atsakomybės nesibaido.
Moteris sako suvokianti, kad jų šeima – ne vienintelė rajone, kai tėvai vaikšto per visas įstaigas ir nesulaukia jokios konkrečios pagalbos.
„Kai dar prieš visą šią istoriją nuvažiavau pagalbos prašyti į vaiko teises, specialistė pasakė, kad esu bloga mama, jei mergaitė bėga iš namų. Rašiau kažkokį pareiškimą, žadėjau: stengsiuosi prižiūrėti, kad nepasikartotų. Ji man pasakė, kad bus bauda už vaiko nepriežiūrą, jei tai pasikartos. Tokia pagalba,“ – akmenį į specialistų daržą metė šešiolikmetės mama.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Lapienė nesutinka su motinos priekaištais.
„Neseniai dar diskutavome su komisijos (skiriančios vaiko priežiūros priemones – K. V.) sekretore, kad rajone turbūt nėra vaiko, kuriam būtų skirta tiek daug konsultacijų, atlikta tiek tyrimų ir į darbą įsitrauktų tiek daug įstaigų ir tarnybų. Mama visus kaltina, kas bando prisiliesti prie vaiko, visi negeri. Bet to, ko mes prašome, pati irgi nevykdo,“ – kaltinimus atrėmė specialistė.
L. Lapienė pasakojo, kad į juos kreipiasi ir daugiau tėvų, nebesusikalbančių su vaikais. Ir visi nori greito rezultato.
„Aiškinu, kad problema nesusiformuoja per kelias dienas, ji atsiranda kaip auklėjimo pasekmė, o dar jei vaiko sveikatos problemos prisideda… Nežinau tokio stebuklo, tokios tabletės, kuri iškart vaiką pakeistų. Bet visi ieškome būdų,“ – tikino vedėja.
Nuotrauka Sigito STRAZDAUSKO.: Iš socializacijos centro parsivežta dukra motinai žadėjo pasikeisti, tačiau grįžusi pažadus pamiršo.
