Stadioną tvarkyti padėjo ir aktyviausi sirgaliai

Praėjusią savaitę Mažeikių centrinis stadionas pakeitė savo veidą: jį papuošė beveik pusaštunto šimto mėlynos spalvos plastikinių kėdžių.
Gal pagerėjusios sąlygos, o gal geri komandos rezultatai lėmė, kad mūsų mieste į futbolo rungtynes susirinko dvigubai daugiau žiūrovų negu į kitas dvejas šalies pirmosios futbolo lygos komandų rungtynes kartu sudėjus.
„Santarvė“ pakalbino keletą futbolo sirgalių, kurie negailėjo laiko ir dalyvavo ne vienoje stadiono tvarkymo talkoje. Beveik visų pašnekovų nuomone, reikia ugdyti sirgalių, ypač jaunųjų, kultūrą.


LAISVALAIKIO
NEBUVO GAILA
Visi pašnekovai į klausimą, ar nebuvo gaila skirti savo laisvalaikį talkoms stadione, atsakė panašiai: O kas gi daugiau už mus tai padarys? Visi mylime futbolą ir norime, kad Mažeikiuose jis pagaliau atgimtų. O atgimimo požymius jau matome ir jaučiame.
„Kėdes tvirtinome pagal galimybes: gręžėme betoną, tvirtinome varžtais. Gaila, tačiau betonas, veikiamas oro sąlygų, jau nebėra stiprus, todėl raginame žiūrovus neįsisiūbuoti kėdėse, nebandyti jų tvirtumo. Duok Dieve, kad vandalams nekiltų minčių jas išlaužyti, juk reikia gerbti tas pastangas, kurias visi mes įdėjome, verslininkų lėšas, kurios čia investuotos“, – sakė Dainius Lidikauskis.
„Dabar miela malonu ateiti ir stebėti rungtynes. Manau, kad dabar netgi patogiau negu „Romar“ laikais, kai sėdėjome ant medinių suolų. Mums, fanams, jau net nekyla klausimas, kur savaitgalį eiti: kas gali būti geriau, nei dvi valandas patogiai stebėti žaidimą ir palaikyti savo miesto komandą“, – pasakojo Vaidas Gruzdys.
Jono Pundziaus teigimu, daug rūpesčių buvo, kol šias kėdes gavo, o talkos – tai tik vienas smagumas, laikas dirbant prabėgo nepastebimai.
ŽIŪROVŲ
GAUSA NENUSTEBINO
Žiūrovų gausa šį sezoną Mažeikių stadione vyriškiai nesistebėjo.
„Atsimenu tuos laikus, kai žaidė „Romar“ ir į rungtynes susirinkdavo dešimt tūkstančių sirgalių, patys siūdavome iš paklodžių vėliavas, todėl manęs toks žiūrovų antplūdis šiais metais nenustebino. Gaila, kad pastaraisiais metais mūsų futbolas buvo kiek „nuvėsęs“. Manau, reklama, rezultatai bei rėmėjai lėmė, kad į stadioną plūstelėtų žmonės. Tikiu, kad sekmadienio rezultatas, kai dvikovą su Alytumi stebėjo 1100 žiūrovų, dar nėra rekordas.
Mano manymu, galima būtų pardavinėti ir bilietus už simbolinę kainą, kad ir po du litus. Tada ir pamatytume, ar žmonės eina dėl to, kad veltui gali pažiūrėti rungtynes, ar iš tikrųjų jiems rūpi komandos palaikymas. O surinktas lėšas būtų galima skirti žmogui, kuris surinktų šiukšles tribūnose po rungtynių“, – mintimis pasidalijo Vaidas.
„Einu į futbolą dar nuo tų laikų, kai senajame stadione (dabar toje vietoje Senamiesčio pagrindinė mokykla) žaidė „Elektra“. Buvo ir bilietų kasa, ir rankinio bei krepšinio aikštelės, medinė tribūna su stogu. Žmonių antplūdis būdavo didžiulis. Todėl nemanau, kad ir dabar gerokai padidėjęs sirgalių būrys yra atsitiktinis: yra rezultatai, yra pirma futbolo lyga, pajudėjo stadiono tvarkymo darbai, tai ko sirgaliams daugiau reikia“, – teigė Jonas.
„Manau, jeigu kitais metais pateksime į aukščiausiąją A lygą, tai žiūrovų į tribūnas susirinks dar daugiau“, – vylėsi Dainius.
AKIS BADO ŠIUKŠLĖS
Pašnekovus nuliūdino vaizdas tribūnose po rungtynių: kėdės atlaikė, bet akis badė kalnai saulėgrąžų lukštų ir kitokių šiukšlių.
„Iš kitos aikštės pusės stebi – kas antras žiūrovas gliaudo saulėgrąžas ir spjaudo lukštus po kojomis. Juk nesunku juos būtų sudėti į maišiuką ir po to nunešti į stadione esančius konteinerius. Tikriems sirgaliams neturiu jokių priekaištų: mačiau, pagyvenę vyrai gėrė alų, o po to susirinko viską ir nunešė į šiukšlinę. Dabar šeštadienį arba anksti sekmadienį vėl teks eiti mums į tribūnas ir surinkti viską į maišus. Juk niekas nenori sėdėti tarp šiukšlių“, – apgailestavo J. Pundzius.
„Jeigu atvirai, tai manau, kad saulėgrąžų gliaudymo per rungtynes neišgyvendinsime. Manau, reikia komentatoriui dažniau apeliuoti į sirgalių sąžinę ir raginti jas lukštenti į maišelius. Gal tokiu būdu kaip nors šią problemą po truputį išspręstume“, – svarstė V. Gruzdys.
Vyrai pažymėjo, kad norėtųsi, jog daugiau tribūnose būtų būgnų, vėliavų ir kitos atributikos, nes palaikymas toks svarbus mūsų futbolininkams. Supratingumu nepasižymini ir sirgaliai, po rungtynių dažniausiai drožiantys tiesiai per aikštę ir dar labiau gadinantys veją.
Visi kalbinti aistruoliai buvo vieningos nuomonės dėl žaliosios vejos – kitą sezoną ją reikia išarti, privežti žemių ir iš naujo pasėti žolę, nes dabartinė jos būklė neleidžia komandai pademonstruoti techniško futbolo.
KOMISARAI DIDELIŲ
TRŪKUMŲ NEPASTEBI
„Pagal futbolo federacijos reikalavimus iki rugsėjo pradžios privalėjome įrengti ne mažiau kaip penkis šimtus sėdimų vietų su plastikinėmis kėdėmis. Įrengėme 750 kėdžių. Matome, kad žmonės eina į rungtynes, kėdžių nebeužtenka, o juk visi nori stebėti žaidimą patogiai. Todėl imtasi žygių, kad šį ar kitą sezoną plastikinės kėdės būtų sumontuotos visoje centrinėje tribūnoje, tai yra 2400 vienetų“, – „Santarvei“ pasakojo „Mažeikių“ ekipos vadovas Aldaras Pupliauskas.
Paskutinėse rungtynėse griežtas jų komisaras iš Marijampolės mažeikiškiams turėjo tik keletą nedidelių pastabų: informatorius nepranešė apie pirmųjų įvarčių autorius; rungtynių pradžioje žiūrovai jas stebėjo stovėdami už vartų; buvo mestas dūminis užtaisas.
„Ne tokie griežti rungtynių komisarai pastabų dėl rungtynių organizavimo mums neturėjo. Visi mato, kad einame į priekį, stengiamės. Aktualiausias mums išlieka vejos klausimas, tačiau manau, kad ir jis bus išspręstas, tačiau ne šį sezoną“, – sakė ekipos vadovas.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo.: Plastikines kėdes talkininkai į betoną tvirtino varžtais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto