Lankydamasis Mažeikiuose sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga žadėjo finansinę paramą poliklinikai ir ligoninei. Ligoninės vadovo įvardyta 10 milijonų litų suma ministrui nepasirodė didelė. Tačiau kas pinigus moka, tas ir muziką užsako: milijonų norintiems mažeikiškiams teks sutikti su ministerijos diktuojamomis sąlygomis.
NUMATYTA KONCENTRUOTI PASLAUGAS
Sveikatos apsaugos ministras Ž. Padaiga teigė, kad ministerijos nuostata – restruktūrizuojant rajonų ligonines į jas perkelti slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, vietoj stacionarinių skyrių plėtoti dienos stacionaro paslaugas, specifines paslaugas koncentruoti centruose.
Anot ministro, Mažeikių ligoninėje netikslinga išlaikyti psichiatrijos skyrių. Jis siūlė stiprinti dienos stacionarą, teikiant modernias psichikos sveikatos paslaugas.
Ž. Padaiga teigiamai įvertino Mažeikių ligoninėje atliekamų kelio ir klubo sąnarių operacijų kokybę. Tačiau ligonių reabilitacija, anot jo, turėtų būti orientuota į centrus.
Esą paslaugos, teikiamos centruose ir rajono ligoninių skyriuose, skiriasi kaip diena nuo nakties. Ministras prisipažino, kad jeigu jam reikėtų rinktis, pasirinktų Palangos reabilitacijos ligoninę.
Ligoninės direktorius Albinas Lidžius paprieštaravo ministrui: ne visus žmones po sudėtingos operacijos įmanoma transportuoti. Mažeikių ligoninėje turėtų likti bent dešimt stacionaro reabilitacijos lovų.
Anot A. Lidžiaus, Mažeikių ligoninėje apskritai nereikėtų mažinti profilių skaičiaus, nes kalbama apie chemijos pramonės plėtojimą, dėl to gali padidėti mažeikiškių sergamumas.
FINANSUS LEMS STATUSAS
Sveikatos apsaugos ministras Ž. Padaiga, apsilankęs Mažeikių ligoninėje, teigiamai įvertino ten vykstančias permainas, Gimdymo namų atsisakymą.
Ž. Padaiga yra susipažinęs ir su ligoninės restruktūrizacijos projektu. Jis teigė, kad dėl kai kurių mažeikiškių planų dar reikėtų diskutuoti, tartis. Ministro nuomone, virš pagrindinio korpuso priėmimo skyriaus nebereikėtų pristatyti trečiojo aukšto, esamo ligoninės ploto turėtų pakakti.
Ministro neišgąsdino tai, kad restruktūrizacijos projektui įgyvendinti mažeikiškiai pageidautų gauti apie10 milijonų litų.
„Jeigu susitarsime, kokia ligoninė turėtų būti – investicijoms kelias atsiras“, – teigė ministras.
Ligoninė, vykdydama pirmąjį restruktūrizacijos etapą, naudojo ne tik Valstybės investicijų programos, Savivaldybės biudžeto, bet ir savo lėšas. Tam išleista apie 700 tūkst. litų.
Ligoninė pagal restruktūrizacijos programą prašė lėšų, tačiau persikėlimas buvo įvardytas kaip „neatitinkantis restruktūrizacijos dvasios“. Administracija, vaistinė laikinai įsikūrė buvusiame ligoninės administraciniame pastate, autoklavinė, sterilizacinė kol kas tebėra buvusiuose Gimdymo namuose.
Ar ateityje kraustymosi darbai atitiks antrojo etapo restruktūrizacijos nuostatas ir ar bus finansuojami, klausė ministro A. Lidžius. Anot Ž. Padaigos, tai priklausys nuo įstaigos ir jos steigėjo.
„Reikia sėsti prie derybų stalo ir pateikti rimtus argumentus“, – teigė ministras.
RESTRUKTŪRIZACIJAI – PIRMUMAS
Ž. Padaiga informavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuoseklaus kurso, ypač svarbia laiko restruktūrizaciją. Pritarimo sulaukta ir iš Premjero Algirdo Brazausko.
Šiemet restruktūrizacijai buvo skirta 30 milijonų litų. „Tie pinigai reiškia 50 kvadratinių metrų kokybiškai sumažinto ploto“, – vaizdžiai paaiškino ministras.
Anot Ž. Padaigos, finansavimo sulauks visi projektai, kurie atitiks restruktūrizacijos dvasią. Jis informavo, kad apie lėšų skyrimą bus sprendžiama kartu su Finansų ministerija.
Mažeikiškius tokia žinia nudžiugino. Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis pastebėjo, kad anksčiau padaryta nemažai klaidų, buvo finansuojamos net neperspektyvios ligoninės.
„Finansavimo dydį lėmė vieno ar kito Seimo nario lyginamasis svoris“, – „Santarvei“ replikavo meras.
MINISTRAS ŽADĖJO PADĖTI
Apie Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro skilimą ministrui papasakojo įstaigos vadovas Audrius Stankevičius. Į keturias įstaigas suskilusiai poliklinikai iškilo problema, kaip išmokėti 238 tūkst. litų išeitinių pašalpų bei 29 tūkst. litų kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Dėl pertvarkymų įstaiga neteks 95 etatų, 40 darbuotojų numatyta atleisti darbdavio iniciatyva.
A. Stankevičius įteikė ministrui raštą, prašydamas iš restruktūrizacijos fondo skirti pinigų išeitinėms pašalpoms išmokėti.
Ž. Padaiga pažadėjo, kad bus svarstoma tokia galimybė. Tačiau ministras pasigedo mažeikiškių projekto.
Ž. Padaiga teigė, kad ministerija remia privačias pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Siekiama, kad iki 2008 metų privačiame sektoriuje būtų teikiama apie 80 proc. paslaugų.
„Santarvei“ ministras teigė, kad privati medicina pateisino lūkesčius. Privačiose įstaigose nesą eilių, žmonės patenkinti paslaugų kokybe. Ž. Padaiga prasitarė, kad ministerija yra parengusi priemonių planą, kuris privers geriau dirbti ir „valdiškų“ įstaigų gydytojus.
„GREITOJI“ – VIETOS POLITIKŲ RŪPESTIS
Greitosios medicinos pagalbos skyriaus profsąjungos komiteto pirmininkė Liuda Veselienė norėjo išgirsti, kokia Sveikatos apsaugos ministerijos nuostata dėl „greitosios“ ateities.
„Nepriklausomai nuo nuosavybės, mes remiame bet kokią iniciatyvą gerinti paslaugas“ – patikino Ž. Padaiga.
„Santarvei“ jis sakė, kad ministerija nesikiša į vietos reikalus. „Greitosios“ ateitis esanti vietinio lygmens problema, kurią turi spręsti Savivaldybės taryba.
„Jei kils skandalas dėl prastai teikiamų paslaugų, tada ministerija įsikiš“, – akcentavo ministras.
Ž. Padaiga informavo, kad per artimiausius porą metų numatyta pakeisti senesnius kaip 10 metų automobilius, reorganizuoti dispečerinės darbą. Bus įkurtos regioninės dispečerinės su laiko pulsą atitinkančiomis informacinėmis technologijomis ir šiuolaikiškomis ryšio priemonėmis.
„Monitorių ekranuose bus galima matyti, kuriose vietose yra „greitosios“ automobiliai. Tai leis geriau valdyti ir koordinuoti pagalbos teikimą“, – pasakojo ministras.
VALSTYBĖS POLITIKAI NESIPRIEŠINA
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvei“ prisipažino, kad jam nėra lengva susitaikyti su tuo, jog ligoninėje gali nebelikti psichiatrijos ir reabilitacijos skyrių.
„Man tai dvigubai skaudu, nes abu skyriai buvo įkurti mano iniciatyva“, – atvirai kalbėjo buvęs ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Rajono meras bando mąstyti iš valstybės pozicijų. Anot jo, koncentruojant kai kurias paslaugas, jų kokybė gerėtų.
Dėl tokių permainų ir ligoninė nenukentėtų, nes Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika pažadėjo, jog finansavimas nebus mažinamas. Uždarius tuberkuliozės skyrių, ligoninės finansavimas nenukentėjo.
„Iš rajonų ligoninių į centrus perkelti reabilitacijos, psichiatrijos paslaugas – tokia yra valstybės politika. Jeigu jai priešinsimės, nukentės ligoninės finansavimas“, – teigė V. Džiugelis, prisiminęs savo kaip ligoninės vadovo patirtį.
Koks bus ligoninės statusas, turės nuspręsti įstaigos kolektyvas, Savivaldybės taryba. V. Džiugelis abejoja, ar rajono politikai priešinsis Sveikatos apsaugos ministerijos strategijai. Tuo labiau kai nuo to gali priklausyti, ar mažeikiškių projektui bus skirta 10 milijonų litų.
Jono STRAZDAUSKO nuotrauka
