Išsiruošus į mokslus aukštojoje mokykloje kyla naujų rūpestėlių, vienas didžiausių – studentiško būsto suradimas.
Abiturientai ką tik sužinojo, kuris universitetas juos pakvietė studijuoti ir kokiame mieste reikės įsikurti keleriems artimiausiems metams.
„Pagreitis“, įsijautęs į būsimo studento kailį, domėjosi, kaip universitetai pasirengę į bendrabučius priimti atvyksiančius studijuoti ir kur dar galėtų įsikurti studentai.
Norėdamas suteikti naudingos ir tikslesnės informacijos „Pagreitis“ kalbino Vilniaus (VU), Vilniaus pedagoginio (VPU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU), Kauno technologijos (KTU), Vytauto Didžiojo (VDU), Šiaulių (ŠU) ir Klaipėdos (KU) universitetų atstovus, vadovaujančius studentų apgyvendinimui bendrabučiuose.
NUOLAT REMONTUOJAMI
Pasidomėjus aukštųjų mokyklų bendrabučiais paaiškėjo, kad juose nuolat vyksta remontas. Visi universitetų atstovai paminėjo, kad dalis bendrabučių yra suremontuota, dalis remontuojama dabar, kiti – dar laukia savo eilės. Galbūt labiau tiktų žodis „paremontuoti“ ar „pagražinti“?
Situaciją geriausiai paaiškino KTU apgyvendinimo centro direktorius Valdas Masiliūnas: „Visiems aukštųjų bendrabučiams (be kolegijų) renovuoti reikėtų apie pusės milijardo litų. Renovacijos darbai yra perleidžiami universitetams, jie negali su tuo susitvarkyti. Penkiaaukščiam pastatui suremontuoti reikia apie šešių milijonų litų, įdedame apie dvidešimt procentų tos sumos.“ Tai padeda suvokti, kodėl bendrabučių kambariai nėra tokie, apie kokius svajojama.
APGYVENDINS
BEVEIK VISUS?
Bene svarbiausias studijas pradedančio mažeikiškio klausimas: kokia tikimybė, kad studento pasirinktas universitetas apskritai suteiks galimybę apsigyventi bendrabutyje?
„Galiu užtikrinti 99,9 proc., kad pirmakursiai, iš Mažeikių atvykę studijuoti į KTU, gaus bendrabutį, – patikino V. Masiliūnas. – Šį rudenį ketiname apgyvendinti apie septynis šimtus pirmakursių. Praktiškai patenkiname visus pageidavimus, tad nėra prasmės prašantiesiems kelti kokių sąlygų, juo labiau kad stojančiųjų skaičius mažėja. “
VšĮ Vilniaus universiteto būsto direktoriaus Nerijaus Cicilionio pateikiami duomenys taip pat nuteikė optimistiškai: „95 proc. norinčiųjų apgyvendinami. Tie penki – neatvyksta.“
Pakalbinus keletą VU studentų, gyvenančių bendrabučiuose, paaiškėjo, kad visgi pasitaiko atvejų, jog ketinantieji studijuoti šiame universitete negauna bendarbučių. „Tada jie paprastai turi galimybę apsigyventi bendrabutyje kiek vėliau, t.y. rugsėjo pabaigoj ar spalį“, – paaiškino studentė Ieva Mickevičiūtė.
PASISEKS
PIRMAKURSIAMS
VDU studentų reikalų tarnybos direktoriaus Ričardo Krikštolaičio teigimu, šį rudenį pirmakursiams skiriama 280 vietų, vadinasi, turėtų būti apgyvendinta apie 50–60proc. norinčiųjų. Pasak jo, tai net trečdaliu daugiau nei ankstesniais metais. „Pirmakursiai apgyvendinami kitų sąskaita. Tie, kurie jau metus gyvena, pažįsta Kauną, žino, kur ieškoti būsto“, – paaiškino R. Krikštolaitis.
VPU bendrabučių valdytoja Elena Kelminskienė sakė, kad universitetas, kaip ir kasmet, patenkins maždaug 55 proc. visų prašymų (kiekvienas fakultetas savo nuožiūra apgyvendina apie 10 proc. studentų).
KU informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Darius Rekis informavo, kad pirmakursiams yra 180 laisvų vietų: „Atsižvelgiant į pastarųjų metų tendencijas, tai būtų maždaug 30 proc. visų norinčiųjų. Kasmet bendrabutis skiriamas maždaug dviem šimtams pirmakursių, iš viso bendrabučiuose gyvena apie 900 Klaipėdos universiteto studentų “, – pateikė statistiką skyriaus vedėjas.
Pasak VšĮ „Saulėtekio būstas“, organizuojančios VGTU studentų aprūpinimą gyvenamuoju plotu, direktoriaus Vytauto Jakavonio, rudenį pirmakursiams skiriama 450 (iš beveik pustrečio tūkstančio turimų) vietų.
Panašų skaičų minėjo ir ŠU ūkio tarnybos direktorius Ramūnas Tamutis: apie keturis šimtus laisvų vietų (iš 1200 turimų). Pastarųjų dviejų universitetų atstovai dar negalėjo pasakyti, kokį procentų norinčiųjų tai sudarys, nes dar neaišku, kiek bus prašymų.
KAINYNAS:
PAGAL
BRANGUMĄ
Visada, ypač šiuo metu, aktualus klausimas: kiek kainuoja gyvenimas bendrabutyje?
Be abejo, tai priklauso ir nuo miesto, ir nuo miesto dalies, kurioje yra bendrabutis, taip pat nuo to, keliavietis kambarys.
ŠU kainos svyruoja nuo 127 iki 251 lito, VDU – nuo 130 iki 170, VU – nuo 150 iki 170 (plius aštuoniolikos litų mokestis už internetą), VGTU – nuo 170 iki 180 litų per mėnesį.
KU bendrabučio mokestis nustatomas pagal elektros, vandens, dujų ir kitas sąnaudas, todėl kaina kas mėnesį kinta, tačiau vidutiniškai studentui tenka mokėti šimtą litų.
KTU bendrabučių nuoma taip pat priklauso nuo komunalinių mokesčių. Žiemą vienam žmogui – apie 160–180, vasarą –120, taigi vidutiniškai 135 litai per mėnesį.
Išlaidas dalijant pagal plotą ir gyventojų skaičių, gyvenimas VPU bendrabučiuose atsieina 130–140 litų per mėnesį.
GYVENIMO SĄLYGOS
Tai bene subjektyviausias kriterijus. Vis dėlto daugiausiai studentų, ypač pirmakursių, gyvena bendrabučiuose. Apie tai juk ir vienas studentiškų pajuokavimų: nepagyvenęs bendrabutyje – ne studentas.
Anot V. Jakavonio, VGTU bendrabučiai – „geros būklės, tinkami gyventi, švarūs, yra plastikiniai langai, dušai, tualetai.“
„Vidutinės būklės, vienas bendrabutis yra kapitaliai remontuojamas po kelis kambarius, dušai, tualetai bendri“, – VPU būstą apibūdino E. Kelminskienė.
Apie VDU bendrabučius R. Krikštolaitis kalbėjo: „ Centre – normalūs, sutvarkyti, toliau nuo centro – yra tvarkomi, gyventi galima. Padėtis panaši kaip ir kitur.“
R. Tamutis ŠU bendrabučių būklę nusakė žodžiais „kaip kurie “. Pasak jo, dviese ar blokais kambarius remontuojasi patys studentai. Taip pat jie po truputį renovuojami. Vienas bendrabutis yra nerekonstruotas, išlikusi koridorinė sistema (apie trys šimtai vietų). Kita dalis – šeši šimtai vietų – jau „blokelinė “sistema.
„Studentai tvarkosi patys, kokią nori, tokią aplinką ir susikuria. Remontuojamos bendro naudojimo patalpos, vienos dabar, kitos vėliau. Būstas skiriamas visam mokymosi laikotarpiui, ir galima tą patį kambarį išlaikyti visus bakalauro studijų metus“, – pasakojo N. Cicilionis apie VU bendrabučių tvarką ir situaciją.
Iš KU informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjo D. Rekio informacijos apie KU bendrabučius, atrodo, kad juose gyventi turėtų būti jauku. „Pastaraisiais metais į šių bendrabučių infrastruktūrą buvo nemažai investuota siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas: suremontuoti dušai, virtuvės, atliktas kosmetinis visų bendrabučių remontas, dviejuose bendrabučiuose pakeisti langai. Nupirkta visiškai naujų lovų, čiužinių, kėdžių ir spintelių. Kol kas visiems jų neužtenka, tačiau kasmet baldai atnaujinami, o studentai nemažai jų atsiveža ir patys, juos vėliau perleidžia jaunesniems kolegoms“, – pasakojo jis.
Anot vedėjo, bendrabučio kambarių būklė daugiausia priklauso nuo jame gyvenančių studentų. „Mes suteikiame laisvę susikurti kuo jaukesnę aplinką ir nevaržome jų kūrybiškumo, todėl visi kambariai yra skirtingi, atspindintys čia gyvenančių studentų asmenybes“, – teigė D. Rekis.
„ Nuo labai gerų iki blogų “, – taip V. Masiliūnas įvardijo KTU suteikiamas apgyvendinimo sąlygas. Pirmuoju atveju – „nauji baldai, kambarys, į kurį dar nė karto niekas nėra įėjęs.“
Antruoju – „tai yra aštuoniasdešimtų metų statybos namai, kapitališkai neremontuoti, tik spyruoklinės lovos pakeistos naujomis, minkštomis.“
V. Masiliūnas vardijo šios aukštosios mokyklos bendrabučių privalumus: „Optinis interneto kabelis, televizijos tinklas, TV internetu transliuojama nemokamai. Pradinė įmoka už internetą maždaug šimtas dvidešimt ir dar mokestis kas mėnesį. Yra tendencija pertvarkyti kambarius iš triviečių į dviviečius. “
STUDENTO ŽVILGSNIU
120 litų – tiek už gyvenimą keturviečiame kambaryje moka Mykolo Riomerio universiteto studentai. Būsima antrakursė L. Juozapavičiūtė pasakojo, kad gyvenant keturiese labiausiai trūksta privatumo, ypač norisi nors trumpai pabūti vienai, bet taip retai kada nutinka. Vis dėlto mergina rado nemažai gyvenimo MRU studentų namuose (Didlaukio gatvėje) pliusų: „Kambariai tvarkingi, gan modernūs, patiems nereikia investuoti į remontą. Kiekviename aukšte yra poilsio ir darbo kambariai. Pirmame aukšte – valgyklėlė, kurioje maistas ir skanus, ir labai pigus. Internetas bevielis, nekainuoja papildomo mokesčio. Ypač patogu tai, kad šalia universiteto yra skaitykla, dirbanti vos ne visą parą, paprastai iki trečios valandos nakties, o per sesijas – net iki penkių ryto.
Kartu gyvena ir ERASMUS studentai, taigi yra galimybė plėsti savo akiratį. Tiesa, jie ir didžiausi triukšmadariai“, – pasakojo mergina.
Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto bendrabučiai vasarą remontuojami, ir rudenį, suvažiavus studentams, darbai dar tebevyksta.
Tačiau būsima antrakursė Inga Rimeikaitė džiaugiasi tuo, kad „su dušais viskas puiku “. Savo dviviečio kambario (kaina be mokesčių už elektros prietaisus – 130 litų) sąlygas vadina puikiomis, mėgaujasi laisve kurti savo kambario aplinką: „Kambary tvarkomės, tapetuojame, dažome grindis ir jaukiai įsikuriame ketveriems metams.“
BUTŲ NUOMA.
Vieni visus ketverius studijų metus ištveria bendrabutyje, kiti renkasi kambarių, butų nuomą. Internete šiuo metu vis dar galima aptikti įvairių nuomos pasiūlymų, atitinkančių visokius poreikius. Ypač patogu, kad šalia trumpo būsto aprašymo daug kur galima rasti ir nuotraukų.
Klaipėdoje studijuojanti Asta Sakaitė dvejus studijų metus gyveno viename iš trijų kambarių bute ties senamiesčio riba. Namas, beje, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą.
Sigita Sakaitė, pasirinkusi studijas Kaune, trejus metus nuomojosi kambarį dviejų kambarių bute. Į antrąjį kambarį tik kartkartėmis atvykdavo buto šeimininkai. Pasibaigus semestrui, mergina, nusprendusi pakeisti gyvenamąją vietą, iškabino skelbimus jai patinkančių namų laiptinėse. Rezultato sulaukė: nuo rudens ji ir draugė nuomosis dviejų kambarių butą su vaizdu į Nemuno salą. Asta Stasiulytė kartu su drauge nuo šios vasaros įsikūrė dviejų kambarių bute, garsiojoje Vokiečių gatvėje (Vilniuje).
Visoms šioms merginoms nuoma kainuoja penkis šimtus litų ir komunaliniai mokesčiai, įvertinant skirtingus sezonus, vidutiniškai po du šimtus litų per mėnesį.
KITI VARIANTAI
Kartais studentai apsistoja pas giminaičius. Kai kurie ieško ypatingos atmosferos – jie apsigyvena krikščioniškuose studentų namuose.
Vilniuje Marijos Ėmimo dangun vienuolyno seserys įgyvendina projektą „Samarietės“. Tai krikščioniška bendruomenė studijuojančioms ar studijas baigusioms merginoms, kurios nori įgyti gyvenimo bendruomenėje patirties. Merginos dvi valandas per savaitę skiria socialinei tarnystei, jeigu nori, įsitraukia į bendruomenės gyvenimą. Merginas taip pat priima vargdienių seserys, seserys eucharistietės, „Opus Dei“ organizacijos studenčių namai, vaikinus –Šv. Jono broliai, jėzuitai.
Kaune Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija savo namuose taip pat apgyvendina merginas. Gyvenimas tokiuose namuose kainuoja tik šiek tiek brangiau nei bendrabutyje.
Grėtė KELPŠAITĖ
Eltos nuotrauka.: Pirmakursių viltys susirasti pigų ir patogų būstą geroje vietoje neretai subliūkšta kaip muilo burbulas.
