Alerginėmis ligomis serga nuo 10 iki 20 procentų žmonių. Trumpalaikių alergijos požymių būna net nuo 20 iki 40 procentų. Dažniausiai pasireiškiančios alerginės ligos – tai alerginis rinitas ar alerginė sloga, bronchinė astma, alergija cheminėms medžiagoms, maisto produktams, vabzdžių įkandimams.
Apie alergines ligas ir jų sukėlėjus „Santarvė“ paprašė papasakoti Mažeikių ligoninės gydytoją pulmonologę Albiną KIUDULIENĘ.
– Kokie maisto produktai dažniausiai sukelia alergiją?
– Alergija, arba kitaip sakant, padidėjęs jautrumas – tai neįprasta organizmo reakcija, kai sustiprėja imuninės sistemos atsakas į tam tikras medžiagas, kurios nealergiškam žmogui nesukelia jokių simptomų.
Dažniausiai alergizuoja pienas, kiaušiniai, riešutai (ypač žemės), kviečiai, žuvis ir kitos jūros gėrybės, šokoladas, sojos produktai. Dažniausiai įkvepiami alergenai – tai namų dulkių erkės, namų dulkės, gyvūnų kailiai ir paukščių plunksnos, jų išskyros, seilės, pleiskanos, pelėsiniai grybeliai, tarakonų išmatos. Išorinės aplinkos alergenai yra medžių (lazdynų, alksnių, gluosnių) ir žolių (motiejukų, šunažolės, eraičino, javų) žiedadulkės.
Žmonės, alergiški vienoms medžiagoms, gali būti alergiški ir kai kurioms kitoms. Gali išsivystyti kryžminės alerginės reakcijos.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra alergiškas beržų, alksnių, lazdynų žiedadulkėms, galima kryžminė alergija riešutams, sėklavaisiams, kaulavaisiams, kiviams, salierams, morkoms, nevirtoms bulvėms. Tie, kurie jautrūs kiečių žiedadulkėms, gali turėti ir kryžminę alergiją žolėms, virtiems salierams, mangams. Alergija žolių ir javų žiedadulkėms gali sukelti ir kryžminę alergiją miltams, sėlenoms, pomidorams.
– Kas gali išprovokuoti alerginių ligų paūmėjimą?
– Mus supa daugybė įvairiausių alergenų. Alerginių ligų paūmėjimą gali sukelti oro teršalai (sieros, azoto junginiai), kvėpavimo takų ir odos infekcijos, fizinis krūvis ir dažnas, gilus kvėpavimas, klimato pokyčiai, maistas, maisto priedai ir vaistai, emociniai dirgikliai, tabako dūmai (aktyvus, pasyvus rūkymas), gaivikliai (aerozoliai, kvapai).
Reikia gerai išsiaiškinti, kaip išvengti alergenų ir nespecifinių dirgiklių, kaip tinkamai prižiūrėti namus ir darbo aplinką. Supratimas apie ligas sukeliančius alergenus, jų šalinimą, tinkamą vaistų vartojimą padeda geriau kovoti su ligomis.
– Kas tai per ligos: alerginis rinitas ar alerginė sloga?
– Tai gali būti čiaudulys, niežulys, vandeningos nosies išskyros, nosies burkimas, kartais būna ir akių uždegimo požymiai. Epizodinis alerginis rinitas ar sloga būna sukelta žiedadulkių, todėl sergančio žmogaus būklė pablogėja tik tam tikru metu, dažniau pavasarį, vasarą ar rudenį, žydint tam tikriems augalams. Nuolatinė liga daugiau būdinga tiems žmonėms, kuriems alergiją sukelia namų aplinkos alergenai.
– Kaip turi elgtis žmogus, susirgęs alerginiu rinitu ar alergine sloga?
– Pirmiausia būtina vengti kontaktų su žiedadulkėmis, nebūti gamtoje žydint pievoms, medžiams ir krūmams, ypač vėjuotomis dienomis. Stengtis nenaudoti kosmetikos priemonių, kuriose yra augalinės kilmės komponentų. Namuose reikia atsisakyti kilimų, pūkinės patalynės, minkštų žaislų ir kitų dulkes kaupiančių daiktų, išnaikinti pelėsius ir tarakonus. Negalima rūkyti, būtina vengti patalpų, kuriose rūkoma. Namuose nelaikyti kačių, šunų ir kitų gyvūnų. Turime nepamiršti vėdinti patalpų, drėgnu audiniu valyti dulkių.
Prasidėjus alerginei reakcijai, sutrinka imuninė sistema. Todėl negydant vienos alerginės ligos, ji gali virsti kita liga. Dažnai pasitaikanti kita alerginė liga būna bronchinė astma. Beje, daugelis žmonių serga abiem minėtomis alerginėmis ligomis.
– Kaip susergama bronchine astma ir kas ją sukelia?
– Tai lėtinė alerginė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuriai įtakos turi ląstelių aktyviosios medžiagos. Padidėja bronchų sudirginimas, jautrumas įvairiems dirgikliams, vystosi kvėpavimo takų susiaurėjimas, pasireiškiantis kosulio ar dusulio priepuoliais, kurie praeina savaime ar gydant.
Bronchinę astmą gali sukelti fizinis krūvis, oro temperatūros staigus pasikeitimas (šaltasšiltas), oro teršalai, tabako dūmai, alergenai. Žmogus, sergantis šia liga, gali būti irzlesnis, uždaresnis, ypač vaikas, kuriam sunkiau adaptuotis, pritapti prie kolektyvo.
Labai svarbu atitinkamai ligai parinkti ir gydymą, atsižvelgiant į tai, kokiomis alerginėmis ligomis žmogus serga. Jei tai kelios ligos, sukeltos alergijos, tada jas visas atitinkamai ir reikia gydyti, laikantis nurodytų rekomendacijų.
Alerginis rinitas ar alerginė sloga pirmiausia gydoma antihistamininiais medikamentais, mažinančiais alergijos požymius. Jeigu yra sunkesnė forma, prie pastarųjų skiriami ir priešuždegiminiai. Kai kartu pasireiškia ir bronchinė astma, pridedama trečia vaistų grupė. Tyrimai parodė, kad vienos vaistų grupės papildo kitų veikimą. Tinkamai kontroliuojant ligą, pagerėja gyvenimo kokybė.
– Kaip žmogus jaučiasi, kai liga kontroliuojama, ir kaip elgtis su sergančiais alerginėmis ligomis?
– Kai liga gerai kontroliuojama, nėra priepuolių, nakties metu nepabundama, nekamuoja kosulys ir dusulys, nėra nepageidaujamo vaistų poveikio, nenukenčia darbas ar kitas užsiėmimas, nereikia būtinos pagalbos vaistų.
Būtina gerai surinkti alerginėmis ligomis sergančių ligos anamnezę. Pirmiausia reikėtų nustatyti gretutines ligas, tokias kaip sinusitas, nosies polipai ir kitas, kurios gali turėti įtakos. Kitas žingsnis – nustatyti alergenus, sukeliančius negalavimus. Čia jau būtini alerginiai odos dūrio mėginiai, specifinių imnoglobulinų nustatymas.
Prieš nustatant alerginius mėginius, 57 dienas reikėtų nevartoti geriamų antihistamininių vaistų. Žinant alergenus, galima išvengti ligos paūmėjimų. Šienligės atvejais gydymą reikia pradėti 24 savaitės prieš augalų žydėjimą. Būtina žinoti, kad antihistamininių vaistų poveikis pasireiškia greičiau, nei priešuždegiminių, purškiamų į nosį. Jie pradeda veikti tik po 37 dienų. Gydymą reikia tęsti iki 3 mėnesių, o kartais reikalingas ir palaikomasis gydymas.
Reikia atsargiai vartoti į nosį purškiamus vaistus. Be pasekmių, juos galima vartoti ne ilgiau kaip savaitę. Naudojantieji purškalus turėtų žinoti, kad jie nepurškiami į pilną sekreto, „užkimštą“ nosį, o purškimo kryptis neturi būti nukreipta į nosies pertvarą.
Tinkamas gydymas ir savo ligos žinojimas artimai susiję su gyvenimo kokybe ir gydymo sąnaudomis. Anksti nustačius alergenus, diagnozavus ligą, išvengiama ligos komplikacijų, geresnė ligos prognozė.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
