Demografinė statistika: kasmet Lietuvoje gimdo apie 2,5 tūkstančio paauglių.
Besilaukianti mokinė bendraklasių nebestebina: joms sudaromos palankios sąlygos mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.
Specialistai pastebi, kad nėštumų paauglystėje pasitaikytų rečiau, jei mokyklose atsirastų lytinio švietimo programa, o šeimose – tėvų ir vaikų diskusijos.
GĖDA PRISIPAŽINTI
Į susitikimą po pamokų septyniolikmetės Martina ir Sandra atkeliavo stumdamos ryškiaspalvius vežimėlius. Kol miega mažyliai, su merginomis kalbamės apie ankstyvą jų motinystę.
Šios dvi merginos susipažino poliklinikos koridoriuje: Sandra tuomet paskutinį kartą prieš gimdymą lankėsi pas ginekologę, Martina pediatro patikrai atnešė pusmetinukę dukrą.
Pasakodamos savo istorijas, merginos prisimena: žinia apie nėštumą šokiravo. Dar baisesnė savijauta buvo, kai žinią reikėjo pranešti tėvams.
„Net nemoku pasakyti, kaip buvo gėda. Kokias dvi savaites vis ruošiausi, kol draugas galų gale nenusitempė už rankos ir nepasakėme. Buvau tikra, kad tėvai mane palaikys, labiau bijojau aplinkinių reakcijos tėvų atžvilgiu. Buvau garantuota, jog atsiras pletkų: va, padorių tėvų dukra klystkeliais nuėjo… Bet aš nesijaučiau padariusi kažką bloga…“ – siūbuodama vežimėlį kalbėjo Sandra.
Jaunos mamos prognozės ne visiškai išsipildė: su ja iki šiol nebendrauja dėl neplanuoto nėštumo supykęs jos tėvas. Septyniolikmetei teko išsikraustyti iš tėvų namų.
„Tikiuosi, kad jis vieną dieną visgi pamatys anūką…“ – žvilgsnį nusuko Sandra.
Dabar septyniolikmetė su trim metais vyresniu vaiko tėvu kuria savo namus. Mergina prasitaria, kad su mylimuoju vis pasikalba apie vestuves, ji labai nori gyventi tikroje šeimoje. Tačiau vaiko tėvas iškėlė vieną sąlygą: jauna mama turi baigti mokyklą…
APIPYLĖ PASKALOMIS
Tuo tarpu šešiolikmetė Martina mylimojo užnugario nejaučia. Vos sužinojęs apie merginos nėštumą bendraamžis vaiko tėvas pasipustė padus.
Jauna mama dabar stebisi, kaip galėjo manyti, jog myli žmogų, kuris iškėlė jai ultimatumą: arba abortas, arba jis. Pas tėvus besiglaudžianti Martina suskubo pabrėžti, jog jai nekilo nė minties apie abortą, nors suprato, kad lengva nebus.
„Negaliu pasakyti, kad esu laiminga mama, nemeluosiu, nelengva vieną dieną linksmai kvailioti su draugėmis, o po kurio laiko – visą dėmesį skirti mažam angeliukui. Bet mama brolį pagimdė septyniolikos, sukūrė šeimą ir mus užaugino… Tad neprapulsiu ir aš, nors vaiko tėvas kūdikio ir išsižadėjo,“ – optimistiškai nusiteikusi septyniolikmetė.
Prie krūtinės glausdama neramią dukrą Martina atsiduso: skaudžiausia buvo išgyventi mylimojo išdavystę ir kaimynų replikas.
„Visko atsigirsdavau. Ir „Sakiau, kad jai taip su tuo bernu nutiks“, ir išvadinant mane kekše… O atrodo, niekam neįkandau, nieko neužgaudavau,“ – apie skaudžias replikas užsiminė septyniolikmetė.
Tačiau patikino, kad nesijaučia vieniša, panašūs likimai susiklostė ir jos draugėms: viena jau augina metukų sūnų, kita neseniai pranešė džiugią naujieną – laukiasi.
LIEKA VIDURINĖSE
Merginos užtikrino, kad nėštumas jas subrandino. Abi rūpinasi savo atžalomis, tačiau neužmiršta ir kitos pareigos – mokslo. Juolab kad dauguma švietimo įstaigų jaunoms mamoms sudaro palankias sąlygas mokytis.
Sodų vidurinės mokyklos, kurioje yra ir suaugusiųjų klasės, direktorė Birutė Liutkuvienė „Santarvei“ teigė, kad nėštumas nebėra priežastis pereiti į vadinamąją vakarinę mokyklą. Dabar bendrojo lavinimo mokyklos „nėštukėms“ suteikia visas sąlygas mokytis: iki gimdymo joms sudaromas laisvesnis lankymo grafikas, jos atleidžiamos nuo kūno kultūros pamokų, vėliau jaunosios mamos mokosi savarankiškai ir ateina į mokyklą tik atsiskaityti.
Mokyklos vadovė skaičiavo, kad nėščių mokinių pastaruosius penkerius metus pasitaiko kasmet. Šiuo metu dvi besilaukiančios moksleivės lanko bendrojo lavinimo klases, penkios yra pasirinkusios suaugusiųjų klases.
„Žinoma, reikia šviesti, auklėti, kad būtų kitokia situacija. Bet juk neperimsime užsieniečių patirties ir nestatysime prezervatyvų aparatų mokyklose? Mūsų kitoks požiūris. Čia kiekvieno apsisprendimo reikalas. Juk ir nusikaltėlį reikia mylėti, dar labiau – tą, kuris suklysta. O kokia čia klaida? – apie nepilnamečių nėštumą kalbėjo B. Liutkuvienė. – Kai mamos ateina susirūpinusios dėl nėščių dukrų, aš sakau: reikia džiaugtis. Kiek ateina mamų dėl vaikų, kurie serga sunkiomis ligomis. O čia nėštumas…“
„VERONIKŲ“ NEBESMERKIA
Vis dažniau vadinamuosiuose dienynuose šalia „-aičių“, „-yčių“ atsiranda ir „-ienės“. Pasitaiko atvejų, kad brandos atestato atsiimti atėjusios abiturientės pasveikinti atbėga ir jos atžala.
„Kaip nebus tokių situacijų, jei tėvai paauglę dukrą net ir gyventi su mylimuoju išleidžia“, – nėščiomis mokinukėmis nebesistebi mokyklos vadovė B. Liutkuvienė.
Pavasario vidurinės mokyklos psichologė Diana Bočkienė sako, kad moksleivės dar neturėtų užsikrauti šeimos rūpesčių.
„Taip, dabar nebe veronikų laikai… Kiek gyvenime esu su tokiais atvejais susidūrusi, viskas priklauso nuo merginos brandos. Tačiau jas visada lydi nesaugumo, netikrumo, atmetimo baimė. O juk gimusiam vaikui pačiam reikia pakankamai brandaus žmogaus šalia,“ – aiškino psichologė.
Specialistė patikino, jog šiuo metu mokyklos bendruomenė „nėštukių“ atžvilgiu yra gana tolerantiška: bendraklasiai nesižavi tokiomis situacijomis, tačiau ir nesmerkia nėščiųjų. Mokytojai dažniau jaučia gailestį.
„Jeigu jau tas žmogutis ateina, tai mamai pagalbos tikrai reikia. Labai gražiai mokykla sureaguoja, tačiau elgiasi santūriai: nėra išaukštinimo, bet pagelbėti tam žmogui ji visada yra pasirengusi. Aplinkui susiburia nemažai specialistų, kiti ateina ir pas psichologą ar socialinį darbuotoją, auklėtojas daugiau dėmesio skiria. Didelis žmonių susibūrimas rodo, kad tai jau yra ypatinga situacija. Todėl kitiems negali atrodyti, kad nėštumas mokykloje – norma,“ – akcentavo psichologė.
TRŪKSTA ŠVIETIMO
D. Bočkienė atkreipė dėmesį, kad viskas po truputėlį jaunėja. Juk ir įstatymai numato, kad jau keturiolikmetis jaunuolis gali turėti lytinių santykių. „O kokia keturiolikos metų žmogaus sąmonė?“ – pabrėžė psichologė.
Visi kalbinti specialistai, beje, ir pačios atžalų susilaukusios merginos, akcentavo, kad mokyklose nėra lytinio švietimo.
Tai patvirtina ir Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus. Jis patikslina, kad yra tik integruotų dalykų: „Žmogaus“ kurse penktoje septintoje klasėse, paskui šiek tiek biologijos pamokose. Apie lyčių tarpusavio santykius kalbama per klasės valandėles ar susitikimuose su sveikatos priežiūros specialistais.
A. Stonkus pastebėjo, kad mokyklose pasitaiko vos po vieną ar dvi besilaukiančias paaugles, tad tai ne masinis reiškinys – kūdikių pervystymo kabinetų švietimo įstaigose neprireiks.
„Lytinio švietimo – žingsnelis po žingsnelio – nuo pat darželinukų iki dvyliktos klasės Lietuvoje nėra. Bet mokykla neturi nusišalinti nuo tokių dalykų, juk didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia būtent čia. Tad jei namie apie tai nekalbama, geriau tegul žinių gauna iš mokyklos, o ne iš gatvės,“ – įsitikinęs vedėjas.
Tuo tarpu psichologė S. Bočkienė pastebėjo, kad šeimose lytiškumo tema paliečiama ne taip dažnai – to vengia ir patys paaugliai.
„Jie dažnai sako: man gėda apie tai kalbėtis su mama ar tėvu. Yra ir taip pasakę: jeigu tik užsimintų, nežinau, ką daryčiau. Su specialistais jie gali kalbėtis, o su tėvais – gėda. Gal tai yra atėję iš senesnių laikų,“ – samprotavo specialistė.
IŠMOKOS – VIENKARTINĖS
Nors nėščiai paauglei nebekyla problemų mokytis mokykloje, jų dažnai atsiranda už mokyklos ribų. Statistikos specialistai suskaičiavo, kad užauginti vaiką reikia beveik pusės milijono litų.
Niekur nedirbusi ir pajamų neturėjusi moksleivė iš valstybės gauna minimalias išmokas.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Gagienė „Santarvę“ informavo, kad tokios moksleivės gauna vienkartinę išmoką, likus septyniasdešimčiai dienų iki vaiko gimimo, – 260 litų.
Kaip ir visoms mamoms, pagimdžiusiai paauglei priklauso ir vienkartinė kūdikio gimimo išmoka – 1430 litų.
A. Gagienė priminė, kad jei paauglė yra vieniša mama, tai šeima kreipiasi į vaiko teisių apsaugos specialistus. Kol nepilnametei motinai sueis aštuoniolika metų, dažniausiai vaiką globoti imasi seneliai. Už tai jie gauna 520 litų.
Socialines paslaugas teikiantys specialistai „Santarvei“ teigė, kad šiuo metu į jų akiratį nėra patekę rizikos šeimų, kuriose būtų nepilnametė mama.
Kaip pastebėjo Sedos seniūnijos socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis Oksana Margytė, viskas priklauso nuo to, kokioje šeimoje mergaitė augo.
„Nuo to priklauso, ar jauna mama turės socialinių įgūdžių auginti savo vaiką. Pastebima, kad pavyzdžiai persiduoda iš kartos į kartą. Rizikos šeimose mažiau tas vaikelis prižiūrimas,“ – sakė specialistė.
KETVIRTADALIS RENKASI ABORTĄ
Prakalbus apie paauglių mamų gyvenimą už mokyklos ribų, Švietimo skyriaus vedėjas A. Stonkus piktinosi valstybės politika.
„Mes turime pasaulinio garso atradimus – gyvybės langelius. Kiek mes tuo giriamės! O kuo čia reikia girtis? Valstybės vadovai turėtų verkti, jei mums reikia tokių nesąmonių, vadinasi, mes kažkur pražiūrėjome: nėra atsakomybės, nėra šeimos politikos,“ – savo nuomonę dėstė vedėjas.
Mažeikiuose vadinamojo gyvybės langelio nėra, tėvų atsisakyti vaikai pakliūva į globos namus.
Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorė Birutė Vaičkienė „Santarvę“ patikino, kad pastaruoju metu sumažėjo atvejų, kada nepilnametės mamos atsisako kūdikių.
„Tai turbūt susiję su tuo, kad atsirado daugiau žmonių, kurie stengiasi tokioms mamoms padėti. Labai daug padeda socialiniai pedagogai, darbuotojai, kurie stebi jaunas mamas, jų šeimas, kalbasi su nėščiosiomis, kur jos grįš po gimdymo, kaip jos gyvens,“ – mažėjančius skaičius paaiškino įstaigos vadovė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet gimdo apie 2 500 paauglių iki 19 metų amžiaus. Vidutiniškai ketvirtadalis nėštumų paauglystėje baigiasi abortais.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad paauglių žinios apie nėštumo prevenciją arba lytiniu būdu plintančias ligas ir lytinį aktą yra netikslios. Daugiau nei pusė jaunimo pasitiki lytinio akto nutraukimo metodu, manydami, kad jis apsaugo nuo nėštumo.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.: Nėštumas paauglei – nebe priežastis suolą vidurinėje mokykloje iškeisti į suaugusiųjų klasę.
