Apklausos rodo, kad 13 proc. mūsų šalies žmonių yra įsitikinę, jog už karą Ukrainoje yra atsakingos arba JAV, arba NATO, arba pati Ukraina.
„Šis skaičius – tai žmonės, patekę į Rusijos informacijos lauką“, – teigė Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, lapkričio pradžioje parlamente pristatęs pranešimą apie Rusijos propagandos įrankius ir jų poveikį Lietuvos kultūrai.
Jis akcentavo, kad Lietuvos, kuri išsyk ėmėsi kovos su propaganda priemonių, pavyzdys parodo, jog negalima ignoruoti Kremliaus siekių – kol visų dėmesys nukreiptas į karo Ukrainoje veiksmus, dezinformacija atlieka juodą darbą, stengdamasi paveikti užsienio piliečių ir pateisinti Rusijos poziciją.
Pirmasis žingsnis – sumažinti retransliacijų apimtį
„Lietuvoje atliktos apklausos duomenys parodo, kokį stiprų poveikį daro Rusijos skleidžiama dezinformacija. Belieka įsivaizduoti, kiek kartų tas poveikis būtų didesnis, jei Lietuva nesiimtų kovos su propaganda priemonių“, – teigiama parlamentaro pranešime.
Ir vis tik, pasak R. Šarknicko, šiais laikais, ypač karo prieš Ukrainą metu, lietuviai labai gerai suvokia Rusijos minkštosios galios – dezinformacijos – riziką ir grėsmę nacionaliniam saugumui. Skleidžiamos dezinformacijos reiškinys yra vertinamas itin rimtai, kadangi dar nuo okupacijos laikų rusakalbiai, linkę klausytis, žiūrėti arba skaityti rusiškas naujienas, Baltijos ir kitose Rytų Europos valstybėse sudaro didžiausią tautinių mažumų dalį.
Seimo narys savo pranešime priminė, kad Lietuva dar iki Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje paskelbė kovą su dezinformacija. Iki 2017 m. vasaros Lietuvoje rusų kalba retransliuojamos programos sudarė net 30 proc. visų programų, tais metais Seimas nustatė, kad televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio. „Tai drastiškai sumažino Lietuvos komercinių televizijų retransliuojamą rusišką turinį, kadangi dėl įvesto reikalavimo dubliuoti, o ne subtitruoti turinį, dalis rusiškų programų komercinėms televizijoms tapo nepelningos, o dėl to sumažėjo ir retransliuojamas ne tik propagandinis, bet ir minkštosios galios rusiškas turinys, kurio tikslas – pažadinti Lietuvos gyventojų nostalgiją sovietiniams laikams ir pan.“, – akcentavo R. Šarknickas.
Draudimai – įstatyminiu lygmeniu
Pasak parlamentaro, Lietuvos kova su dezinformacija dar labiau sustiprėjo, kai Rusija pradėjo agresyvią karinę invaziją prieš Ukrainą, Kremliaus skleidžiamos dezinformacijos kiekis dar labiau padidėjo. Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis leido imtis dar griežtesnių kovos su propaganda įrankių – visiškai apriboti Rusijos valdomų žiniasklaidos priemonių turinį – ne tik televizijoje, bet ir radijuje, internete. Buvo blokuojama prieiga prie propagandinių interneto portalų, draudžiamas Rusijos valdomos žiniasklaidos turinys bet kokioje erdvėje.
Kita vertus, Seimo kultūros komiteto primininko pavaduotojas priminė, kad visi šie ribojimai galiojo tik nepaprastosios padėties Lietuvoje metu – iki rugsėjo 16 d. Tuomet Seimas ėmėsi kito tikslo – Rusijos valdomų žiniasklaidos priemonių turinio draudimą įteisinti įstatyminiu lygmeniu.
„Džiaugiuosi, kad, nepaisant politinio susiskaldymo, Lietuvos valdžia ir apskritai visi Lietuvos gyventojai yra absoliučiai susivieniję ir neabejingi bei smerkia Rusijos veiksmus, todėl vos per kelis posėdžius Seimas priėmė sprendimą visiškai riboti Rusijos valdomų žiniasklaidos priemonių propagandinį turinį. Tiesa, turiu pridurti, kad įstatymu taip pat uždraudėme ir Baltarusijos valdomos žiniasklaidos turinį, kadangi pastaroji yra ištikima Rusijos rėmėja ir sąjungininkė, kuri ne tik palaiko, bet ir prisideda prie karo veiksmų Ukrainoje“, – savo pranešime parlamentarų poziciją įvertino R. Šarknickas.
Geriausias atsakas į propagandą – tiesa
Informacinių karų ekspertai primena, kad propaganda – psichologinis karas, jis nukreiptas į žmogaus mąstymą.
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro docentas dr. Viktoras Denisenko rugsėjo mėnesį, prieš baigiantis nepaprastajai padėčiai Lietuvoje ir nustatytiems informacijos iš Rusijos ribojimams, interviu teismai.lt akcentavo: „Šiandien Kremliaus propaganda siekiama sukurti informacinį chaosą, t. y. norima informacinę erdvę pripildyti netikrų žinučių, melagienų, propagandos naratyvų. Tokiame informaciniame sraute žmogus gali pasimesti, prarasti orientyrus. O žmogų, kuris nežino, kas yra tiesa, lengva paveikti. Jis pradeda nepasitikėti jokia informacija arba tikėti viskuo ir tuomet juo lengva manipuliuoti.“
Pasak VU docento, geriausias atsakas į propagandą yra tiesa.
„Visuomenė gana kritiškai žvelgia į Lietuvos žiniasklaidą, tačiau reikia pripažinti, kad lietuviškose medijose galima rasti nemažai publikacijų apie propagandą (pavyzdžiui, apie tai, kaip ją atpažinti). Žurnalistai imasi tokio žanro, kai atskleidžiama, kur sumeluota, kaip siekiama paveikti visuomenę melagienomis ir pan. Tokia švietimo dalis sveikintina ir tikėtina, kad žmogus, susipažinęs su tokia informacija, ir pats vėliau galės suklusti ar atpažinti propagandą“, – tvirtino V. Denisenko.
Eksperto teigimu, mūsų šalyje supratimas apie propagandą po truputį auga, tačiau nusiraminti neverta. Propaganda gali keistis, siekti apgauti įgudusį ir raštingą žmogų.
„Karo pradžia propagandos srityje neatnešė naujovių, suintensyvėjimo, bent jau šiuo metu Rusijai propaganda nėra aukščiausias prioritetas. Tačiau nežinome, kas atsitiks Rusijos režimui karui pasibaigus“, – svarstė medijų specialistas.
Atsargumas bus reikalingas ir ateityje
VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas dr. Mantas Martišius taip pat pastebėjo, kad lietuvių atsparumas propagandai auga, tačiau atsipalaiduoti negalima.
„Situacija nuolat keičiasi. Sakyčiau, kad Lietuvoje baigėme tris klases. Pirmąją, kai 2011–2012 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad vyksta informacinis karas. Tuo metu informacinio karo, atakų samprata buvo perkelta iš akademinio lygmens į visuomenės diskusijas. Po Krymo aneksijos 2014 m. ir įvykių Donbase daug kalbėjome apie informacijos atranką. Trečia klasė – 2022 m., kai vėl labai aktyviai domimės šiuo klausimu. Visgi negalime sakyti, kad baigę šias tris klases turime imunitetą. Jeigu praėjus tam tikram laikui situacija nurims, mes vėl užsimiršime, tapsime mažiau atsargūs informacinėje erdvėje“, – teismai.lt sakė propagandos ekspertas.
Informacinio karo ir propagandos ekspertų teiginiai liudija, kad R. Šarknicko Seime išsakytos įžvalgos gali būti aktualios ir ateityje.
Pritardamas Seimo pozicijai dėl mūsų šalies gyventojų apsaugos nuo klaidinančios informacijos poveikio, parlamentaras tvirtino: „Tai dar ne viskas, ką galime padaryti, kovodami su Rusijos skleidžiama dezinformacija, kadangi Kremlius tam skiria itin daug pastangų ir lėšų – tai minkštoji galia, kuri gali paveikti kitų valstybių piliečių mąstyseną ir įtikinti juos Rusijos karinės agresijos tikslų teisingumu, nenaudojant prievartos, o tiesiog skleidžiant informaciją naujienų pavidalu.“
Parengė Audronė MALŪKIENĖ
