Su tapatybės vagystėmis susiduria beveik penktadalis šalies gyventojų

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Per paskutinius 12 mėnesių su tapatybės vagystėmis yra susidūrę beveik penktadalis (19 proc.) šalies gyventojų, rodo Lietuvos vartotojų instituto (LVI) atliktas tyrimas. Be to, vartotojams dar trūksta žinių, kas yra tapatybės vagystė, tikrieji nusikalstamų veikų mastai gali būti dar didesni.

Nesaugoti asmeninės informacijos – pavojinga

Tapatybės vagystė yra pasinaudojimas kito asmens tapatybę identifikuojančiais duomenimis nusikaltimų tikslais. Šiuo metu ši nusikalstama veika tampa masiniu reiškiniu: Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, vien per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užfiksuoti 1145 nusikaltimai, susiję su tapatybės pasisavinimu. Vien dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo įtariami 393 asmenys.
Jei vartotojo asmeninė informacija (pvz., mokėjimo ar kredito kortelės, paso duomenys) papuola į nusikaltėlių rankas, pasekmės gali būti skausmingos: pinigų paėmimas iš banko sąskaitos, greitieji kreditai, nekilnojamojo turto pardavimas ar kitos nesąžiningos, nusikalstamos veikos“, – sako LVI prezidentė dr. Zita Čeponytė.
Pasak jos, norint išvengti neigiamų pasekmių, labai svarbu, kad vartotojai būtų sąmoningi, saugotų asmens duomenis ir adekvačiai suvoktų visas grėsmes, susijusias su tapatybės vagystėmis.

Gyventojai mažai informuoti

LVI tyrimo duomenimis, tapatybės vagystės suvokimas Lietuvoje menkas. Net 49 proc. apklaustųjų nežino, kas yra tapatybės vagystė: 40 proc. atsakė, kad tapatybės vagystė yra asmens veikimas prisistatant išgalvotu vardu ir pavarde, o 9 proc. apskritai nežino, kas tai yra.
61 proc. vartotojų tapatybės vagystę sieja su apsimetimu kitu asmeniu nusikalstamais tikslais.
56 proc. tyrimo dalyvių mano, kad tapatybės vagystė yra sukčiavimas su mokėjimo kortelių duomenimis bei neteisėtas asmens duomenų naudojimas. 38 proc. – apgavikiškus elektroninius laiškus ar telefono skambučius, prašančius prieigos prie kompiuterio, prisijungimo vardų, asmens duomenų. 36 proc. – įsilaužimus į asmeninio socialinio tinklo paskyrą ar elektroninio pašto dėžutę.

Nukenčia dėl sukčių paimtų kreditų

Apklausos duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų teko susidurti su tapatybės vagyste per pastaruosius 12 mėnesių: 3 proc. susidūrė asmeniškai, 16 proc. girdėjo apie tokius atvejus draugų, artimųjų rate. Dažniausiai tapatybės vagystės atveju buvo paimtas greitasis kreditas (28 proc.), svetimu vardu pirktos prekės arba paslaugos (16 proc.), iš banko sąskaitos dingo pinigai (8 proc.).
Aukomis tapę tyrimo dalyviai teigė, kad tapatybės vagystės dažniausiai vyksta pavagiant asmens dokumentus (28 proc.) arba išviliojant asmens duomenis apgaulės būdu (24 proc.). Trečdaliu atvejų (32 proc.) vagys pasisavintais asmens duomenimis pasinaudoti nespėjo.

Trūksta elementarių žinių

Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) nežino nė vieno iš būdų tapatybei pasisavinti elektroninėje erdvėje. Apskritai daugiau tapatybės pasisavinimo būdų el. erdvėje žino 18–35 m. tyrimo dalyviai ir aukščiausio išsimokslinimo atstovai.
Geriausiai žinomi tapatybės pasisavinimo būdai elektroninėje erdvėje: duomenų vagystė (angl. phishing; 44 proc.), duomenų nuskaitymas nuo kortelių magnetinėje juostoje įrašytų duomenų apgaulės būdu (angl. skimming; 42 proc.) ir šnipinėjimo, kenkimo programinė įranga (angl. spyware, malware; 40 proc.).
8 proc. tyrimo dalyvių nežino jokių tapatybės vagystės būdų neelektroninėje erdvėje. Geriausiai žinomi tapatybės pasisavinimo būdai neelektroninėje erdvėje: asmens duomenų išviliojimas apgaulės būdu (74 proc.), prisijungimo kodų ir slaptažodžių atskleidimas (68 proc.), asmens dokumentų, korespondencijos vagystė (66 proc.).
„Viena problema – kad trūksta žinių, kita problema – vartotojai nėra pakankamai aktyvūs saugodami savo asmens duomenis ir dėl to yra tokia nelabai gera situacija. Trūksta elementarių žinių, kam teikti kodą (asmens, – red. past.), lygiai taip pat kitus asmens duomenis“, – teigė Z. Čeponytė.

Apsisaugojimo būdai

Vartotojų nuomone, pagrindinis būdas išvengti tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje – neskelbti asmens duomenų arba vengti juos pateikti internete (62 proc.). 51 proc. nurodė duomenų saugumo priemonių naudojimą. 50 proc. – reguliarų prisijungimo duomenų valymą ir keitimą. Daugiau būdų apsisaugoti nuo asmens tapatybės vagystės el. erdvėje paminėjo 18–45 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didžiausias pajamas (per 1500 litų) turintys respondentai.
Tyrimo dalyviai mano, jog išvengti tapatybės vagystės neelektroninėje erdvėje galima asmens duomenis teikiant tik įsitikinus, kad jų prašoma teisėtai (71 proc.). 65 proc. teigimu, išvengti tokios vagystės padėtų atsargesnis elgesys su PIN kodais (65 proc.). 61 proc. manymu, siekiant apsisaugoti, reikėtų nesinešioti nereikalingų dokumentų. 51 proc. teigimu – kruopščiau naikinti nereikalingas popierines dokumentų kopijas.

Teisinis reglamentavimas – nepakankamai aiškus

Anot specialistų, efektyvesnei kovai su tapatybės vagystėmis trūksta ne tik geresnio vartotojų supratimo, kas yra asmens duomenys, bet ir aiškesnio teisinio reglamentavimo. Nors ši nusikalstama veika jau senokai kriminalizuota JAV, Kanadoje, Honkonge, Indijoje, tapatybės vagystė, kaip nusikalstama veika, į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neįtraukta. Teisės aktuose nėra reglamentuota ir pati tapatybės vagystės sąvoka. Negalima tiksliai nusakyti ir kaip pagal šio nusikaltimo pobūdį Lietuva atrodo Europos Sąjungos ar pasaulio kontekste.
„Lietuvoje teisinės diskusijos apie tapatybės vagystės kriminalizavimą praktiškai nevyksta. Viešojoje erdvėje šia tema trūksta diskusijų, įtraukiančių ir politikus, ir baudžiamosios teisės mokslininkus. Viena didžiausių teisėkūros iniciatyvų šioje srityje yra Kibernetinio saugumo įstatymo projektas, neseniai pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui. Jei bus priimtas, šis teisės aktas turėtų padėti kovoti su tapatybės vagystėmis apskritai“, – sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė.
Be to, anot ekspertų, nemokėjimas saugoti asmens duomenų nėra tik senyvo amžiaus žmonių bėda Lietuvoje – ypač neatsargiai su savo duomenimis elektroninėje erdvėje elgiasi jaunimas.

Reikia teisinės bazės pakeitimų

LVI ketina užsiimti plačiu visuomenės švietimu dėl tapatybės vagysčių.
Teisingumo ministro įsakymu sudarytas Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitetas kol kas neturi informacijos apie tyrimą.
„Jeigu būtų gautas atitinkamas pasiūlymas dėl nusikalstamos veikos „tapatybės vagystės“ kriminalizavimo, Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitetas neabejotinai svarstytų tokį pasiūlymą ir suformuotų poziciją šiuo klausimu. Taip pat reikėtų pažymėti, kad šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso nuostatos (pvz., 182 straipsnis („Sukčiavimas“), 215 straipsnis („Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas“) ir pan.) iš dalies būtent ir kalba apie minimą nusikalstamą veiką – „tapatybės vagystę“, – sakoma Teisingumo ministerijos komentare.