Su teisinėmis problemomis susidūrusiems gyventojams – valstybės siūloma pagalba

Kasmet gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti žmogaus teisių svarbą visuomenėje ir pagarbos žmogaus teisėms nuolatinį plėtojimą. Šių teisių puoselėjimas priklauso nuo mūsų visų: šeimos, kaimynų, kolegų, kitų asmenų, institucijų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas žmogaus teisių kontekste – užtikrinti valstybės paramos suteikimą asmenims, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Svarbu, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę lygiai ir vienodai siekti teisingumo baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, o kartu būtų informuotas ir apie tai, kaip ginčus galima spręsti nesikreipiant į teismą.

Antrinė teisinė pagalba ir mediacija

Kiekvienas mūsų gali susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis, tačiau ne visi turi finansinių galimybių pasinaudoti privačiomis advokatų paslaugomis, todėl verta apgalvoti, ar visais atvejais būtina kreiptis į teismą.
Valstybės garantuojama ir apmokama antrine teisine pagalba gali pasinaudoti mažesnes pajamas gaunantys asmenys, kuriems reikalinga pagalba ginant pažeistas teises ir teisėtus interesus teisme. Alternatyva teisminiam procesui yra vis labiau populiarėjantis mediacijos procesas, kurio metu pirmiausia siekiama susitarti taikiu būdu.
Neretai kyla klausimas, kokie yra skirtumai tarp antrinės teisinės pagalbos ir mediacijos bei kokie yra jų privalumai.
Antrinė teisinė pagalba – tai procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas asmenims tiek ikiteisminiuose, tiek teismo procesuose. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, tačiau, pralaimėjus bylą, valstybė neapmoka laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų.
Mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai jį spręsti, taip išvengiant kitos ginčo šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija galima dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį, pavyzdžiui: sprendžiant nesutarimus su bendrasavininkiu dėl naudojimosi bendromis patalpomis ar turtu; kitas asmuo negrąžina skolos ar daikto; siekiama padarytos žalos atlyginimo; sprendžiant ginčus su kaimynu dėl žemės sklypo ribų ir pan.

Ką daryti, kur kreiptis?

Asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose arba valstybės užtikrinama neteisminė mediacija civiliniuose ginčuose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jos teritorinius padalinius, veikiančius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje.
Prieš kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų teikimo civiliniuose ginčuose, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į nemokamą pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, nesudėtingų procesinių dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą bei pagalbą užpildant prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą ir prašymus dėl mediacijos paslaugų teikimo.
Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Antrinės teisinės pagalbos ar valstybės užtikrinamo mediacijos paslaugų teikimo civiliniuose ginčuose tvarka nėra sudėtinga. Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą ar valstybės lėšomis kompensuojamas mediacijos paslaugas, turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, o pageidaujant mediacijos paslaugos, pateikti ir kitos ginčo šalies sutikimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, minėdama Tarptautinę žmogaus teisių dieną, akcentuoja: „Antrine teisine pagalba kasmet naudojasi gyventojai, kurie dėl savo turtinės ar socialinės padėties negali savarankiškai arba privačių advokatų pagalba siekti apginti savo teises teismuose. Valstybės lėšomis apmokamas advokatų paslaugas gauna 80 procentų visų asmenų, besikreipiančių dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Dažniausiai kreipiamasi dėl palikimo priėmimo, šeimos ginčų, valstybės institucijų sprendimų apskundimo, skolinių įsipareigojimų nevykdymo, žalos atlyginimo ar kitų klausimų. Tačiau, žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, nėra būtina skubėti kreiptis į teismą ir tikėtis, kad visais atvejais paskirtas advokatas padės išspręsti ginčą besikreipiančio asmens naudai.
Pirmiausia, rekomenduojama ginčą bandyti išspręsti taikiu, derybų bei abipusių kompromisų būdu – pasinaudojant valstybės finansuojama mediacijos paslauga. Tik tuomet, jeigu nepavyksta pasiekti taikaus susitarimo, reikėtų kreiptis į teismą.“
Kaip ir kasmet, minint Žmogaus teisių dieną, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba tęsia tradiciją ir 2021 m. gruodžio 10 d. organizuoja teisinių konsultacijų teikimą gyventojams, neatsižvelgiant į keliamus reikalavimus teisinei pagalbai gauti. Konsultacijas teisiniais klausimais teiks advokatai, mediatoriai, Tarnybos darbuotojai. Kviečiame visus suinteresuotus asmenis, kuriems reikalingos teisinės konsultacijos, pasinaudoti šia galimybe (žr. lentelę).
Daugiau informacijos –https://vgtpt.lrv.lt

2 Atsakymai į “Su teisinėmis problemomis susidūrusiems gyventojams – valstybės siūloma pagalba”

  1. RENATA parašė:

    Ar tai pagražinta į viešuma išmesta iliuzija?
    Kai nuo įteisintų įstatymų žmonės diskriminuojami ir apvagiami dešimtmečius, gaus pagalba?
    Kaip tai žmogus nukentėjęs turi grįžti pagalbos į Mažeikių pirminė pagalba, kuri nesugebėjo prieš eilę metų tinkamai panašu piktybiškai net surašyti ieškinio.
    O Šiaulių antrinė teisinė pagalba pamačiusi žalos dydį ėmė klastoti dokumentus, atimdama vidurį teisine pagalba.
    Teismai nevertine faktų, pasikliaudami savo rybotu protu, kad daugiabučiuose būna būtų, kur administravimas nepritaikomas. Gaišindami moters laiką atimdami galimybe užsidirbti, kai augino ir išlaikė du nepilnamečius vaikus patikėje naiviai, „pasirinkę gražesni gerai papirkto suokiančio melagio kalba“, turiu gryžti ir stebėti kaip dirbs , kas kelia pasišlykštėjimą .
    Realus faktai buvo teismo panosėje 15-20 minučių automobiliu kelio.
    Tai ką norite tuo straipsniu pasakyti, kad aš turiu grįžti pas žulikus, gaišdama dar karta laika ir tikėtis, kad žala man, mano įmonei, mano šeimai bus atlyginta?
    Negaliu tuo patikėti, gal kokį psichologą man 🙂 palydinti, kad ir jis girdėtu ir aš stebėdama įstatymų klampyne ugnim neužspjaudyčiau rizikuodama dar kartą gaišti laiką įrodinėdama, kad sniegas krinta baltas… 🙂
    O socialinių būstų laiptinės remonto darbus, kuriais neturiu galimybės naudotis, mano pingais valstybės teismai negali manęs versti daryti remontus, mane diskriminuoti iš manęs nusavinti, mane sąmoningai skurdinti, ką daro daugiau nei dešimtmetį.

  2. As parašė:

    Kur jūs žmogaus teises dar matot , liko tik pareigos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

Rekomenduojami video