Sukurti didžiausią akvarelę kraštietį įkvėpė vienintelis istorijos faktas

Mažeikių muziejui padovanotas rekordinio dydžio paveikslas.
Jo autorius kraštietis Vladas Lisaitis rūpinosi, kad didžiausia šalies akvarelė būtų įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.
PATRIOTINIAI JAUSMAI
IR SPORTINIS AZARTAS

Po šešerių metų pertraukos Mažeikių muziejuje V. Lisaitis surengė personalinę medžio raižinių parodą „8osios civilizacijos stebuklas“.
Kartu su kitais darbais eksponuojama 1,55×6,00 m dydžio akvarelė „Žemaičių kunigaikštis Mažeika Ventos slėnyje“. Darbą sukūrė per trumpą laiką, anot autoriaus, iš sportinio entuziazmo ir įkvėptas patriotinių jausmų.
Pernai per Dūdų šventę vykusioje kraštiečių sueigoje dalyvavusį Vladą susitikimas įkvėpė sukurti vieną didžiausių akvarelių. Temą padiktavo gimtojo Mažeikių miesto istorija. Ištraukas iš istorijos šaltinių jis įrašė ir akvarelėje.
Pasak V. Lisaičio, akvarelės akcentas – kunigaikštis Mažeika. Iki tol Mažeikių atsiradimas buvo siejamas su geležinkelio nutiesimu 1868 metais.
Nauji istorijos duomenys apie kunigaikštį Mažeiką, iš kurio kildinamas ir miesto vardas, dailininką įkvėpė. Istorijos temą savo darbuose plačiai plėtojantis V. Lisaitis prisipažino, kad užteko vienintelio naujo istorijos fakto apie kilmingą žmogų – kunigaikštį, kad gimtų akvarelė.
Akvarelę dailininkas sukūrė per itin trumpą laiką, neužtruko nė savaitės. Vladas kūrė jį rizikuodamas, be eskizų.
„Jei papaišysi paprastai, bus impotentinis darbas“, – emocingai apie kūrybos procesą pasakojo kraštietis.
Rizika buvusi tokia didelė, kad baigęs net bijojo įeiti į patalpą, kurioje buvo darbas. Nusiramino, kai pagyrų sulaukė iš kitų parodos dalyvių. Mat darbas pirmiausia buvo eksponuotas tarptautinėje parodoje Plungėje.
„Kolegos iš Žemaitijos muziejų pavydėjo, kad šis darbas bus padovanotas Mažeikiams“, – sakė muziejaus direktorė Adelė Cholodinskienė.
Vladas muziejui darbą dovanojo, norėdamas, kad jį pamatytų kuo daugiau kraštiečių. Jam tai būtų paskata dar daugiau kurti. Autorius apgailestavo, kad akvarelė neįrašyta į Lietuvos Gineso rekordų knygą dėl šios srities darbuotojų pasyvumo. Savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė ketino darbą parodyti ir Kultūros centro lankytojams.

GIMĖ TĄ PAČIĄ DIENĄ
SU SMETONA

Istorinę akvarelę V. Lisaitis skyrė tėvui, įkvėpusiam meilę istorijai, menui, sportui ir Mažeikiams. Trijų mažeikiškiams gerai žinomų brolių Edgaro, Helmuto ir Vlado Lisinų tėvas mirė daugiau nei prieš 30 metų. Tėvo vaidmenį savo gyvenime broliai dažnai akcentuoja.
Ankstų 1939 m. rugpjūčio 10 dienos rytą Vlado Lisaičio tėvas Leonas jojo ant žirgo ir trimituodamas visiems Radviliškio gyventojams skelbė apie Prezidento Antano Smetonos gimtadienį. Tą rytą Lietuvos kariuomenės trimitininkui gimė sūnus Vladas.
Dailininkas pasakojo ir daugiau istorijų, susijusių su gimimo diena, pabrėždamas, kad gimė vieną dieną su A. Smetona.
Parodos atidaryme Vladas prisiminė, kaip 1969 metais kartu su tėvu kalė kunigaikščius, kad skambėjo visas miestas – nežinojo visų kalvystės meno paslapčių. Ir koks buvęs tėvo nusivylimas, kai jam, savamoksliam tautodailininkui, šiuos darbus buvo uždrausta eksponuoti.

NESUTARIA DĖL PAVARDĖS
Vienintelis iš trijų brolių Vladas savo pavardę sulietuvino: prieš 20 metų iš Lisino tapo Lisaičiu. Kalbino tai padaryti ir artimuosius. Praeityje garsus stalo tenisininkas Helmutas griežtai atsisakęs, motyvuodamas, kad visus nuopelnus sporte iškovojo būdamas Lisinas.
Pasak Vlado, jie su broliu iki šiol nesutaria dėl pavardės. Pavadintas Lisaičiu brolis Helmutas įsižeidžia. Vladui važiuojant į Mažeikius, Helmutas esą žadąs ten kojos nekelti.
„Mes kaip dvi atskiros respublikos!“ – taip pasakęs Vladas Lisaitis džiaugsmingai sušoko.
Nepaisant brolių ginčų dėl pavardės, šiemet išleistame savo darbų kataloge Vladas dėkoja broliui ir motinai už paramą.

PASIRUOŠĖ PARODOS SCENARIJŲ
V. Lisaitis dalyvavo daugiau nei 400 parodų, tarp kurių nemažai personalinių, rengtų tiek Lietuvoje, tiek įvairiose pasaulio šalyse. Autorius pabrėžė, kad menininkui svarbiausia yra būti originaliam. Priešingu atveju, žiūrovui būsi neįdomus. Dailininkas mano, kad jam tai pavyksta.
„Mene, kaip ir sporte, reikia kovoti“, – tokiu šūkiu vadovaujasi kraštietis.
Per parodos atidarymą Vladas prisipažino susijaudinęs ir nežinąs, ką veikti, tad išsitraukė ilgą lapelį, kuriame vos ne papunkčiui užrašyta, ką ir kada jis turi pasakyti.
V. Lisaitis padėkojo iškiliems Mažeikių menininkams, kurių dabar niekas nežino, tačiau būtent jie menininkui davė impulsą kurti. Jis prisiminė ir žinomą kraštietį Joną Švažą, su kuriuo turi garbės eksponuoti darbus viename muziejaus aukštų.
Būtent šio dailininko dėka Vladas, užuot išėjęs tarnauti į kariuomenę, atsidūrė dailės institute.
„Priešingu atveju, nežinau, kur būčiau atsidūręs“, – prisipažino jis.
V. Lisaitis kalbėjo daug ir apie viską: impulsus kurti, surengtas parodas, pripažinimą, sporto naudą kūrybai, sukurtą „Sodros“ ženklą… Baigė pastebėjęs gerokai išretėjusias klausytojų gretas.
Paskutiniu punktu dailininko scenarijuje buvo įrašyta: padovanoti savo vardo katalogus.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto