Sunki liga – po paslapties skraiste?

Visuomenė į užsikrėtusius ŽIV žmones vis dar žiūri kaip į potencialų grėsmės šaltinį.

Mūsų rajone gyvena daugiau nei pusšimtis asmenų, užsikrėtusių žmogaus imunodeficito virusu. Penktadalis jų jau serga AIDS. Kas šie ligoniai, dažnai nežino ir juos gydantys šeimos gydytojai, nes įstatymas saugo asmens duomenų – taip pat ir žmogaus sveikatos būklės – paslaptį.
Atliktos apklausos rodo, kad mūsų visuomenė į užsikrėtusiuosius ŽIV žiūri kaip į potencialų grėsmės šaltinį.
Medikai įsitikinę, kad viešumas ir aplinkinių tolerancija – tik laiko klausimas.

UŽKRĖSTŲJŲ DAUGĖJA
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Mažeikių rajone diagnozuoti 3 nauji ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) užsikrėtimo atvejai. Per tą patį laikotarpį praėjusiais metais – 1 atveju daugiau.
Oficialiai iš viso mūsų rajone ŽIV užsikrėtę 54 asmenys (44 vyrai ir 10 moterų), paskutinė ŽIV infekcijos stadija AIDS rajone diagnozuota dešimčiai žmonių.
Oficiali statistika skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu ŽIV/AIDS yra užsikrėtę daugiau nei 1,6 tūkst. žmonių. Neabejojama, kad šį klastingą ir mirtį nešantį virusą nešioja ir daugiau lietuvių, tačiau ne visi jie kreipiasi pagalbos.
2009 metais Lietuvoje buvo užfiksuotas itin liūdnas rekordas – pernai mūsų šalyje užregistruota 180 naujų ŽIV nešiotojų. Tai yra dvigubai daugiau nei 2008-aisiais.

MAŽEIKIAI – TARP „LYDERIŲ“
Lyderio poziciją pagal infekuotųjų skaičių užima Klaipėda. Mažeikiai eina iškart po šalies didmiesčių. Pirmą kartą ŽIV mažeikiškiui diagnozuota 1998 metais, ŽIV protrūkis Mažeikiuose pasireiškė 2002 metais, kuomet išaiškinta 13 naujų atvejų.
Su infekuotaisiais dirbantys rajono specialistai tvirtina, kad pas mus šiems žmonėms teikiamos europinio lygio paslaugos, ŽIV ir narkotikų prevencijai lėšos sunkmečiu nemažinamos, mokyklose užtikrinamas švietimas, tačiau pripažįsta, kad šis virusas yra vis arčiau mūsų.
„Ta statistika negali gerėti. Tai yra liga, kuri plinta ir nė vienoje pasaulio šalyje situacija negerėja“, – pabrėžė Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė ir išvardijo visas problemų turintiems žmonėms rajone prieinamas paslaugas.

APLINKINIŲ REAKCIJA – BAIMĖ
Su rizikos šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai įsitikinę, kad švietimo apie narkomaniją, plintančias lytines ir kitas užkrečiamąsias ligas vien mokyklose nepakanka. Kad nekiltų nepagrįstų baimių, kad būtų aišku, kaip tinkamai elgtis bendruomenėje esant kitokiam žmogui, reikia šviesti ir suaugusiuosius.
„Žmonės žino, kas darosi bendruomenėje, kas kuo serga ar kokią ligą platina. Būna tų viešų kalbų ir baimių. Bet kad ir surengi kokį renginį šia tema, žmonės paprasčiausiai neina“, – švietimo problemą įvardijo Šerkšnėnų seniūnijos socialinė darbuotoja Birutė Liseckienė.
Šerkšnėniškiai dar nepamiršo įvykio, kuomet prieš šešerius ar septynerius metus iš įkalinimo įstaigos turėjo grįžti to kaimo gyventojas, užsikrėtęs ŽIV.
Spauda tuomet rašė, kaip vyriškio šeimos nariai buvo pasmerkti kaimiečių – esą jie gali visą kaimą užkrėsti.
„Ne tik kalinys gali kokią ligą parvežti. Bet dabar apie tai nekalbama. Dabar žmonės labiau baiminasi plintančios džiovos, nes užsikrečia vienas nuo kito“, – apie šios užkrečiamosios ligos atvejus seniūnijoje pasakojo socialinė darbuotoja ir pridūrė girdėjusi žmones viešai aptarinėjant tuberkulioze sergantį seniūnijos gyventoją ir grėsmę užsikrėsti.

ŽINOTI AR NEŽINOTI?
Ar visuomenė pagrįstai baiminasi užkrečiamą virusą nešiojančių žmonių? Ar ji turi teisę žinoti, kad tokie žmonės gyvena šalia jų, kad galėtų ne tik jiems padėti, bet ir pati apsisaugoti?
Lietuvos užsikrėtusiuosius ŽIV bei sergančiuosius AIDS ir jų artimuosius vienijančios nevyriausybinės organizacijos trimituoja, kad žmonės savo diagnozę priversti slėpti dėl visuomenėje paplitusios netolerancijos. Esant tokiai situacijai žmogaus imunodeficito virusas esą gali plisti nekontroliuojamas ir virsti epidemija.
I. Vaicekavičienės teigimu, informacija apie diagnozuotą ŽIV neprieinama net šeimos medikams.
„Slapta informacija pas mus Lietuvoje. Medikas atkreiptų dėmesį į tą pacientą, jo ligas. Pati buvau Suomijoje, ten visiškai kitaip bendraujama tuo klausimu – šeimos gydytojas turi teisę žinoti, kuo serga jo pacientas. O mūsų šeimos gydytojas neturi tokios teisės. Nepasitikima mūsų gydytojais“, – išsakė pastabas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui Savivaldybės gydytoja, iš centro atstovų ne kartą sulaukusi kritikos dėl neveiklumo bandant užkirsti kelią ŽIV ir AIDS plitimui rajone.

SLAPTUMĄ ĮTEISINO ĮSTATYMAS
Užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę organizuojantis ir vykdantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras kaltinimų dėl pagalbos neteikimo savivaldybėms kratosi. Esą bet kokį žmogų saugo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, tad tik pats žmogus sprendžia, ar viešinti informaciją apie save.
„Kita vertus, medikai puikiai žino, kokių apsaugos priemonių reikia laikytis: stomatologai, laboratorijų specialistai turi dirbti su pirštinėmis. O pats žmogus – juk nepuoli su kiekvienu bučiuotis!“ – tikino centro atstovė, tačiau nepasakė, kad sergančiajam AIDS, atėjusiam į gydymo įstaigą, mirtinas gali būti ir šalia sėdinčio žmogaus nešiojamas gripo virusas.
Užsikrėtusiuosius ŽIV buriančios organizacijos tikina, kad tiems žmonėms gydymo įstaigose turi būti sudarytos specialios sąlygos.

POŽIŪRIS KEIČIASI LAIKUI BĖGANT
Mažeikiuose dirbantys šeimos gydytojai sako vienokiu ar kitokiu būdu paciento diagnozę vis tiek sužinantys… Tačiau išskirtinės sąlygos tokiems žmonėms nesudaromos, o kitiems pacientams nėra pagrindo baimintis, kad gydymo įstaigoje užsikrės mirtinu virusu.
„Mes negalime izoliuoti tų žmonių. Juk ir į mokyklas integruojami neįgalūs vaikai, taip pat ir čia – visiško atskyrimo nėra. Tai ne vien medicininė problema. Ar daug kas žirkles, dildes, kitus instrumentus kirpyklose merkia į dezinfekuojančius tirpalus? Niekas nėra apsaugotas, kad troleibuse užsikosėjęs atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus neužkrės šalia esančių“, – žmonių baimes paneigė šeimos gydytoja Dalia Jurgaitienė, pati slaugiusi AIDS sergančius ligonius.
Medikė prisiminė atvejus, kuomet žmonės manė, kad net vėžiu galima užsikrėsti dalijantis vienu šaukšteliu su ligoniu.
„Gal kažkada mūsų visuomenė pasieks tokį sąmoningumo laipsnį, kad ir apie ŽIV bei AIDS bus nebijoma prisipažinti, pasakoti, kaip ir apie vėžį. Juk dar prieš trejus ar ketverius metus pasakyti, kad tu esi onkologinis ligonis, buvo gėda. O dabar visi supranta, kad tai nėra raupsuotasis. Reikia šiek tiek laiko – visuomenė pradės kitaip vertinti ir sergančiuosius AIDS ar lytiniu keliu plintančiomis ligomis“, – samprotavo medikė.

PAGALBOS NEATSTUMIA, BET IR NEPRAŠO
Kalbintų specialistų manymu, sąmoningumo trūksta ir mirtinas ligas sėjančius virusus nešiojantiems žmonėms. Esą užsienyje su specialiomis kaukėmis vaikšto patys sergantieji, o ne bijantieji apsikrėsti.
Medikai įtariantiems „pasigavus“ užkrečiamąją ligą pataria nebijoti kreiptis pagalbos, darytis tyrimus. Taip jie apsaugos ne tik aplinkinius, bet ir save – tinkamai gyvenant ŽIV virusas nėra mirtinas.
Su infekuotaisiais dirbantys mažeikiškiai specialistai neslepia, kad šiems žmonėms dažnai trūksta motyvacijos. Gydytis, ieškoti išeities, keisti gyvenimo būdą prišnekinamas vos vienas kitas.
„Jie turi problemų. Kaip patys sako – susileidžia dozę ir yra laimingi… Nėra jie laimingi, problemų jie turi tiek, kiek ir visi, arba net daugiau. Pagrindinis dalykas yra tas, kad reikia juos išklausyti ir, kiek įmanoma, pasiūlyti pagalbą“, – įsitikinusi Mažeikiuose veikiančiame švirkštų keitimo kabinete dirbanti socialinė darbuotoja Ilona Glodenienė.

KABINETAS POPULIARUS
Dauguma ŽIV infekuotų Mažeikių rajono gyventojų užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus.
Rajone veikia švirkštų keitimo kabinetas, kuriame nuolat lankosi per 20 rajono gyventojų. Per dešimt šių metų mėnesių išdalinta beveik 5,5 tūkst. švirkštų, surinkta – per 7 tūkstančius. Per tą laikotarpį kabinete iš viso apsilankyta 986 kartus. Kabinete taip pat atliekamas nemokamas ŽIV testavimas.
Mažeikių psichikos sveikatos centre nuo 2008 metų vykdoma metadono (tai sintetinis narkotikas, skiriamas išsivysčius didelei priklausomybei nuo narkotinių medžiagų) programa. Šiuo metu programoje dalyvauja 9 rajono gyventojai, pernai jų buvo 11.
Nuotraukos iš redakcijos archyvo.: Daugeliu atvejų rajono gyventojai ŽIV užsikrečia vartodami injekcinius narkotikus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto