Pavasario lygiadienį minima pasaulinė Žemės diena – puiki galimybė visiems pradėti elgtis sąmoningiau ir pasirūpinti, kad išsaugotume sau ir ateinančioms kartoms švarų orą, vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą. Net jei tai darome tik dėl mados, vis tiek svarbu, kad rūšiuodami atliekas neteršiame aplinkos, nekeliame pavojaus žmonių sveikatai bei sutaupome gamtinių išteklių. Nerūšiuojamos jos ilgam atsiduria sąvartyne.
Kaip teigia specialistai, Mažeikių rajono gyventojai ir įmonės kasmet į sąvartyną išsiunčia daugiau nei 19 tūkstančių tonų atliekų. O rūšiuojančiųjų jas – dar nedaug.
ATLIEKŲ SUKAUPIAME VIENODAI
Atliekų kiekis Mažeikių rajone jau kelerius metus išlieka panašus. Mažeikių rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Kornėlijus Kryžius sakė, kad jų sąlyginai net mažėja: 2008 metais, kai buvo įvesta rinkliava, į Jėrubaičių sąvartyną pristatyta per 20 tūkst. tonų, o 2010 metais – 19 tūkst. tonų. Iš jų – daugiau nei 18 tūkst. tonų buitinių komunalinių atliekų.
Palyginimui specialistas pateikė ir rūšiuojamų atliekų kiekį: 2009 metais surinkta 102 tonos popieriaus, 8 tonos plastiko, 170 tonų stiklo; 2010 metais – 118 tonų popieriaus, 58 tonos plastiko, 112 tonų stiklo.
GALIMYBĘ RŪŠIUOTI TURIME
UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ direktorius Andrius Noreika informavo, kad konteineriniu būdu antrinės žaliavos pradėtos rinkti 1997 metais. Pirmieji 22 antrinių žaliavų konteineriai buvo pastatyti Reivyčių kvartale ir senamiestyje.
Anot direktoriaus, Mažeikiai konteinerių visada turėjo labai mažai, net Plungė su Telšiais jais sugebėdavo labiau apsirūpinti.
„2008 metais Aplinkos ministerija nupirko Mažeikiams 12 komplektų naujo tipo, varpo formos konteinerių. Iki pat šios dienos mūsų rajone tebuvo 77 konteineriai stiklui, 12 plastikui ir 66 popieriui rinkti. Tad nenuostabu, kad antrinių žaliavų kiekis daugelį metų nesmarkiai keitėsi,“ – teigė A. Noreika.
SISTEMA – NEEFEKTYVI
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Burba „Santarvei“ pabrėžė, kad rūšiavimo sistema visoje Lietuvoje dar neefektyvi. Tai rodo dideli atliekų kiekiai sąvartynuose ir šie skaičiai: 2008 metais perdirbta 6 procentai atliekų, 2009 metais – 10 proc., 2010 metais – apie 11 proc.
„Pagrindinė to priežastis – atliekų surinkimo (rūšiavimo) nepakankamas finansavimas. Surinktų, išrūšiuotų ir perdirbti tinkamų atliekų (antrinių žaliavų) perdirbimui turime pakankamus pajėgumus. Žinoma, ne visų rūšių atliekų perdirbimas vykdomas Lietuvoje, tačiau paruoštos antrinės žaliavos – puiki prekė kitose šalyse,“ – teigė parlamentaras.
Pasak A. Burbos, atliekų tvarkymo paslaugų kokybė, gyventojų švietimas ir jų įpročių keitimas – savivaldybių pareiga. Būtent šios institucijos privalo organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą taip, kad gyventojai turėtų galimybę rūšiuoti, skatinti juos tai daryti, teikti informaciją.
„Kalbant apie teigiamus rezultatus, svarbus kiekvienas sistemos dalyvis: Seimas, Vyriausybė, ministerijos, savivaldybės, atliekų tvarkytojai, gyventojai – ir jų noras, pasirengimas keisti esamą situaciją. Nei gyventojai, nei Seimas pavieniui situacijos nepakeis“, – tvirtino Seimo narys.
SITUACIJA KEISIS
Mūsų rajone situacija artimiausiu metu turėtų pagerėti, o surenkamų antrinių žaliavų kiekis – padidėti. Prieš dvi savaites komunalinių atliekų operatorius UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ gavo 87 konteinerių komplektus, iš viso 261 konteinerį. Dabar jie vežami į miestą, į savivaldybės Tarybos jau prieš keletą metų patvirtintas vietas. „Planuojame tuos darbus užbaigti dar šią savaitę. Taigi, antrinių žaliavų rūšiavimo ir jų surinkimo kiekiai turėtų padidėti. Nes ir anksčiau dalis žmonių norėjo rūšiuoti šiukšles, bet trūko galimybių,“ – informavo A. Noreika.
Tuo, kad Aplinkos ministerijos iš Europos Sąjungos lėšų nupirkti nauji konteineriai pasiekė Mažeikius, pasidžiaugė ir Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas K. Kryžius. Anot jo, dabar daugiau galimybių rūšiuoti buitines atliekas turės ne tik miesto, bet ir kaimo vietovių gyventojai – jiems skirta 30 konteinerių komplektų. Specialisto duomenimis, aikštelės konteineriams statyti seniūnijose bus įrengtos šį pavasarį.
PLANUOJAMA PERDIRBTI PUSĘ ATLIEKŲ
Lietuvoje siekiama iki 2013 metų surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip pusę komunalinių atliekų. Tačiau to pasiekti nebus paprasta, nes vis dar trūksta ir konteinerių, ir aikštelių jiems. Ne išimtis – ir Mažeikiai.
„Planuose – atliekų rūšiavimo konteineriai sodų ir garažų bendrijose bei visose, kad ir mažose kaimiškose gyvenvietėse. Svajonė – įsirengti požemines aikšteles: būtų ir aplinka gražiai sutvarkyta, ir išsilaisvintume iš tų dabartinių aikštelių. Jos juk automobilių stovėjimo vietose įrengtos. Miestai nepritaikyti konteinerinėms aikštelėms: konteineriai užstatomi automobiliais, sunku ir žmogui prieiti, ir aptarnaujančiam transportui privažiuoti,“ – problemas vardijo Savivaldybės specialistas.
Seimo narys A. Burba pabrėžė, kad atliekų tvarkymo sistemos kūrimas – ilgalaikis procesas: kad pajustume teigiamus atliekų tvarkymo rezultatus, reikia dvidešimties metų kryptingo ir vieningo visų institucijų darbo.
„Nuo pirmosios Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos įsigaliojimo atlikta daug labai svarbių darbų: teisės aktais nustatytos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių (Vyriausybės, ministerijų, savivaldybių, apskričių, atliekų tvarkytojų, atliekų turėtojų, gyventojų) pareigos ir teisės; statoma atliekų tvarkymo sistemai būtina infrastruktūra, įrengti ir nuo 2009 m. pradėjo veikti visi vienuolika naujų sąvartynų, uždaryti ir baigiami tvarkyti 800 senų sąvartynų, šiukšlynų, perkami antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai; artimiausiu metu bus sukurta komunalinių atliekų perrūšiavimo, biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, biodujų išgavimo ir kita infrastruktūra,“ – vardijo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
KONTEINERIAI SKIRIAMI PAGAL GYVENTOJŲ SKAIČIŲ
Antrines žaliavas: popierių, stiklą, plastmasę, būtina pradėti rūšiuoti ten, kur jos pirmiausia ir susidaro – namuose. Tačiau nors rajone konteinerių atsiranda vis daugiau, prie kiekvieno namo jų dar tikrai nebus.
„Dabar esame pasiekę būtiną ribą: vienas konteineris šešiems šimtams žmonių. Jei mes jų turėtume daugiau, gyventojai galėtų kreiptis ir galėtume jiems padėti. Bet šiandien vienintelis variantas – jei matysime, kad kažkur konteineriais nesinaudojama, jie nepripildomi, tada bus galima pakoreguoti jų vietas,“ – informavo K. Kryžius.
A. Noreika nurodė, kad konteineriai kol kas paskirstomi pagal gyventojų skaičių, o jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai dirba 365 dienas per metus.
„Nėra dienos, kad nedirbtume. Nesvarbu, ar Kalėdos, ar Velykos. Sezoniškumas jaučiamas: rudenį atliekų daugėja, žiemą – visai mažai, vidurvasarį – irgi mažėja, po šventinių dienų – gal daugiau… O pats efektyviausias rūšiavimas yra pirminis: kai žmonės patys rūšiuoja ten, kur kaupia. Tada į sąvartynus patektų mažesni atliekų kiekiai,“ – priminė jis.
Tačiau ne visi gyventojai sukauptas buitines atliekas iki konteinerių atneša. Dar daug jų iš pakelių, pamiškių surinkti tenka.
„Ypač pavasarį daug padangų išmetama. Nors yra nemokama aikštelė, atrodo, tik vežk, priims, bet jos kraunamos tiesiog prie kolektyvinių konteinerių,“ – apgailestavo savivaldybės specialistas.
TRŪKSTA ŽINIŲ
K. Kryžius ir A. Noreika džiaugiasi, kad atliekas rūšiuojančių gyventojų visada būdavo ir yra. Tiesa ir tai, kad jie mūsų rajone dar niekaip nėra skatinami už atliktą darbą.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys A. Burba taip pat apgailestavo, kad savivaldybės, nustatydamos atliekų tvarkymo kainas, ypač tuose regionuose, kur savivaldybių sprendimu įvedama vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, neskatina rūšiuoti, nepaaiškina gyventojams apie pasikeitusias atliekų surinkimo sąlygas, taiko vienodus įkainius, nors atliekų kiekis stipriai skiriasi, ir tuo piktina gyventojus.
Pasak Seimo nario, atliekų rūšiavimas taps norma, kai visi suprasime ir vienais ar kitais būdais norėsime atliekas tvarkyti. „Pirmasis žingsnis – suprasti, kad kiekvienas turime atliekų. Kitas labai svarbus suvokimas – aš atsakingas už savo atliekas. Labai svarbu, kad gyventojai būtų skatinami tą suvokti, būtų skatinami rūšiuoti,“ – pabrėžė A. Burba.
Kol Mažeikiuose svarstoma apie galimą gyventojų, atskiriančių antrines žaliavas nuo likusių atliekų, skatinimą, kitur – tai kasdienybė.
Klaipėdoje atliekų tvarkymo bendrovė nemokamai suteikia priekabas buitinei technikai išsigabenti, „sąvartyno žmonės“ oficialiai įdarbinti ir rūšiuoja šiukšles.
Daugelyje Europos šalių rūšiuojantieji atliekas moka mažesnį mokestį. Belgijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje už atliekų nerūšiavimą taikomos baudos.
ATSKIRTI – PAPRASTA
Gyventojams svarbu žinoti ir tai, kad iš bendro atliekų srauto reikia atskirti ne tik popierių, stiklą, plastiką, metalą, bet ir žaliąsias, pavojingas atliekas, elektros ir elektronikos įrangos bei didelių gabaritų atliekas.
Ant produkto pakuotės dažniausiai būna ženklas, nurodantis, į kokį konteinerį mesti atliekas. Jei abejojate, vadovaukitės šiomis taisyklėmis:
Į popieriui skirtus konteinerius galima mesti kartoną, laikraščius, žurnalus, skrajutes, rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių. Negalima mesti vaškuoto, tepaluoto, riebaluoto popieriaus ir kartono, panaudotų popierinių nosinių, servetėlių, popierinių rankšluosčių, pergamentinio, kalkinio popieriaus, panaudotų tapetų;
Į stiklui skirtus konteinerius galite mesti butelius, stiklainius ir kitus stiklinius indus, jų šukes. Stikliniai indai turi būti tušti, etikečių nulupti nebūtina. Negalima mesti porceliano, keramikos ir krištolo gaminių, jų duženų, veidrodžių, elektros lempučių, ampulių, medicininių indų, automobilių langų stiklo;
Į plastikui skirtus konteinerius galima mesti plastikinius butelius, pakuotes, lovelius, vienkartinius indus, maišelius ir plėvelę. Nuo butelių nusukite kamštelius ir suspauskite – užims mažiau vietos ir bus lengviau supresuoti. Negalima mesti cheminių medžiagų, aliejaus, margarino, žuvų, traškučių pakuočių, žaislų su elektroninėmis detalėmis, vaizdo kasečių, diskelių, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, automobilių ir buitinių prietaisų plastikinių dalių.
Į šiuos konteinerius nemeskite medžiagų, pagamintų iš kelių medžiagų (pvz.: pakuotės su folija), suplyšusių batų, drabužių, medžio dirbinių, baldų, remonto atliekų, kilimų, padangų, elektros lempučių, pavojingų atliekų: akumuliatorių, lako, dažų, skiediklių, tepalų, atliekų su gyvsidabriu ir panašiai.
Tokias atliekas galima priduoti į stambiagabaričių ir pavojingų atliekų aikštelę Algirdo gatvėje. Senus vaistus priims vaistinės, baterijas įmeskite į specialius konteinerius parduotuvėse. O žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žolę, vaisius, smulkintą medieną ir kt.) geriausia kompostuoti arba išmesti į specialius žalienoms skirtus konteinerius.
Violeta DUMARKIENĖ
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.
