Susibūrus į bendriją gyventi pigiau ir gražiau

Mažeikių mieste yra įsikūrę 30 daugiabučių namų bendrijų. Bėgant metams jų gyventojai įsitikino ne tik pigesne savo buto išlaikymo galimybe, bet ir geresne gyvenimo kokybe, lyginant su tais daugiabučiais namais, kuriuos administruoja butų ūkiai.
Tokią nuomonę galima susidaryti, pabendravus su vienos seniausių mieste Pavenčių gatvės 11-ojo namo bendrijos pirmininku Edmundu Žyliu.



NAMO APLINKA –
GYVENIMO
ATSPINDYS
Šiam namui jau gerokai per dvidešimt metų. Jis statytas dar sovietmečiu pačių gyventojų lėšomis ir vadintas kooperatiniu. Namas turėjo išsirinkęs pirmininką, atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, jis ir toliau ėjo savo pareigas. Iki 2000-ųjų, kol dar nebuvo įregistruotų namų bendrijų, visi kooperatiniai namai tapo daugiabučių namų kooperatyvais.
2000 metų vasarį buvo įregistruota Pavasario gatvės 11-ojo namo bendrija. Tai buvo viena pirmųjų namų bendrijų Mažeikiuose. Pirmasis jos pirmininkas buvo Vidmantas Kekys, kuris ir šiandien čia tebegyvena. E. Žylys yra jau šeštasis, prieš metus jis pakeitė bendrijai vadovavusį Antaną Kančelskį, kuris išsikraustė gyventi kitur.
Namo aplinka – jo veidas, kurį mato ne tik jame gyvenantys žmonės, bet ir visi mažeikiškiai.
Kiekvieną pavasarį namo gyventojai susirenka į bendrą talką, susitvarko namo aplinką ir nusprendžia, ką ir kaip toliau darys. Per visą vasarą moterys tai viena, tai kita kieme, po langais pasodina kokią gėlytę. Laiptinėse taip pat auga gėlės.
„Šią vasarą moterys savo iniciatyva iš laukų prisirinko įvairių formų ir dydžio riedulių. Jais išklojo takelius tarp gėlių, įkomponavo juos tarp krūmelių, o dalį pasiliko kitam pavasariui: jos turi savų planų, – šypsosi Edmundas. – Kieme dar auga alyvų krūmai, forzitijos. Nuo gatvės pusės mūsų namas atrodo tarsi apsuptas parkelio. Čia auga berželiai, liepos, pušelės. Namo kampą ties įvažiavimu į kiemą apsodinome tujų gyvatvore. Dabar vaikai bėgiodami nebegali „nukirsti“ kampo ir ištrypti augaliukų.“
Anot pirmininko, tvarkant namo aplinką, kiekvienas dirba pagal savo galimybes. Labiausiai aplinka rūpinasi pirmųjų aukštų gyventojai. Jiems smagiausia, kai po langais žydi gėlės. E. Žylys tarp stropiausių mini Ingą Sakalauskienę, Nijolę Monvydienę, Reginą Žylienę. Name gyvena ir senukų, sulaukusių po 80 ir daugiau metų, invalidų, taigi lauko darbai – nebe jų sveikatai. Dar gerai, kad jie patys savimi pasirūpina. Dažnai tėvus talkose pakeičia jų paaugliai vaikai. Žiemą darbų lauke sumažėja. Tada moterys užleidžia pozicijas vyrams, kurie nuo takų nukasa sniegą.

DAUG BĖDŲ IŠSPRENDŽIA
BENDROS PASTANGOS
Kaip žinia, dažno daugiabučio namo problema – šiukšlintojai.
Edmundas pripažįsta, kad buvo tokia bėda, ir teko rimtai pasikalbėti su kai kuriais savojo namo rūkaliais. Būdavo, rūko balkone, o nuorūkos skrenda per balkoną ant žemės. Ypač netvarka išryškėdavo pavasarį, kai sniegui nutirpus nuorūkos pasirodydavo „visu gražumu“. Po to, kai šiuos gyventojus įspėjo, kad nuorūkos būsiančios surinktos, atneštos ir padėtos prie jų butų durų, situacija pasitaisė ir daugiau įspėjimų nebereikėjo.
Dauguma Pavenčių gatvės 11 namo gyventojų butuose laiko šunis. Dabar jau tapo įprasta, kad išvesdami juos į lauką, visi su savimi nešasi maišelius, į kuriuos sąžiningai surenka savojo augintinio paliktas „krūveles“.
Pirmininkas apgailestauja, kad vis dėlto yra viena šeima, kuri ignoruoja šią tvarką. Jų šuniukas iš buto išleidžiamas vienas, laiptinės durys paliekamos atviros, tad sugrįžęs jis suloja prie buto durų, ir šeimininkai jį įsileidžia į vidų. Šeimininkė mažai bendraujanti, tad kalbą su ja nelengva rasti.
O kiti namo gyventojai tarpusavyje linkę bendrauti. Bent jau iš matymo vieni kitus pažįsta, sveikinasi, pasikalba. Dalis gyventojų neseniai šiame name nusipirkę butus. Jie susipažįsta ir į kolektyvą įsilieja per bendrus susirinkimus.
Tik bendrų pastangų dėka prieš kelerius metus prie namo buvo įrengta didesnė automobilių stovėjimo aikštelė.
„Pirmiausia gavome leidimus iš tų institucijų, kurių požeminės komunikacijos paklotos kieme. Pasamdėme techniką, sustumdėme juodžemį, nusipirkome ir atsivežėme smėlio, bordiūrų, užpylėme skaldos. Viską darėme savo jėgomis – kartu su Pavenčių gatvės 13 namo gyventojais. Tik štai bėda – jau kelinti metai negalime išsireikalauti, kad Savivaldybė aikštelę išasfaltuotų. Duobes kieme užlygina, ir tuo viskas baigiasi. Guodžia mus, kad asfaltui lėšų nėra“, – savo rūpesčiu dalijasi bendrijos pirmininkas.

SUSIRINKIMAI –
AUKŠČIAUSIA
VALDŽIA
Namo bendrijos susirinkimai vyksta 3–4 kartus per metus. Gyventojai renkasi nedideliame namo rūsio kambarėlyje. Jis dar nėra kaip reikiant sutvarkytas. Nėra suolų, stalo. Anot E. Žylio, laikui bėgant reikėtų kambarėlį susitvarkyti, kad jame būtų jauku susirinkti ir pabendrauti. Tačiau ir vėl viską stabdo lėšų stygius.
Taigi pagrindinė susirinkimų tema – finansai ir kaip mažiausiomis sąnaudomis išspręsti visas namo bėdas. Namas turi savo kaupiamąjį fondą. Į jį gyventojai kas mėnesį įneša tam tikrą sumą, priklausomai nuo buto ploto. Įnašai renkami tik pusmetį – šiltuoju metų laiku. Pasak pirmininko, kai prasideda šildymo sezonas, žmonėms ir taip sunku išgyventi. Jis pastebi, kad tokiu principu renkant pinigus į namo kaupimo fondą, jų sukaupiama kur kas mažiau, nei iš gyventojų surenka butų ūkiai. Tačiau jeigu pinigų pritrūksta konkrečiam darbui atlikti, šaukiamas gyventojų susirinkimas ir sprendžiama, kiek papildomai dar reikia surinkti. Pirmininkas patikina, kad moka visi ir jokių prieštaravimų nekyla.
Namas turi savo buhalterę, kuri apskaičiuoja visas išlaidas, taip pat ir kiekvieno buto mokesčius už komunalines paslaugas.
E. Žylys džiaugiasi, kad gyvendami savarankiškai ir patys rūpindamiesi bei tvarkydami savo buitį, jie verčiasi kur kas ekonomiškiau, negu tie namai, kuriuos prižiūri administruojančios įmonės. Kaip pavyzdį jis pamini šiais metais atliktą namo stogo remontą. Jis sutvarkytas su trečdaliu mažesnėmis sąnaudomis, negu tų namų, kur nėra įsikūrusios bendrijos ir už gyventojus viską nusprendžia butų ūkiai.
Ateinančiais metais planuojama remontuoti namo sienų siūles, praleidžiančias drėgmę ir vandenį. Vėliau numatyta tvarkyti ir laiptinių langus. Gyventojai nori langus ne tik pakeisti plastikiniais, bet ir jų sumažinti.
Šilumos mazgas automatizuotas ir gerai prižiūrėtas. Tuo rūpinasi šio namo gyventojas Aleksandras Steponavičius, kuris yra šios srities specialistas, dirbęs šilumos tinkluose.
„Apie namo renovaciją kol kas mes net negalvojame. Savo butus beveik visi gyventojai yra susitvarkę, sienas apšiltinę, susidėję plastikinius langus. Mes jau esame pasiskaičiavę, kad mums ta renovacija neapsimoka“, – savo mintis dėsto E. Žylys.
Namo bendrija turi savo nuostatus, vidaus tvarkos taisykles. Kiekvienoje laiptinėje yra skelbimų lenta, kurioje skelbiama visa gyventojus dominanti informacija.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Nors E. Žylys bendrijai vadovauja pirmus metus, būdamas šio namo senbuvis, jis puikiai pažįsta visus gyventojus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto