Ketvirtadienį į Mažeikius atvykęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis turėjo galimybę susipažinti su mažeikiškių planais. Pats Vyriausybės atstovas į susitikimą susirinkusiems Tarybos nariams, Savivaldybės administracijos vadovams, verslininkams bei eiliniams mažeikiškiams išskirtinių naujienų nepranešė.
TUNELIS – IR PIGIAU, IR GREIČIAU
Viena aktualiausių problemų, kurią sprendžiant, mažeikiškių manymu, galėtų padėti ministras, yra geležinkelio problema. Vasario mėnesį Savivaldybėje apsilankę viešosios įstaigos „Vilniaus Metro“, analizuojančios sudėtingas susisiekimo infrastruktūros problemas techniniu ir ekonominiu aspektu, specialistai pasiūlė naują projektą, kaip panaikinti spūstis prie geležinkelio pervažos senamiestyje.
„Vilniaus Metro“ požiūriu, šią problemą geriausiai būtų spręsti, įrengiant Laisvės ir Viekšnių gatves jungiantį požeminį pravažiavimą.
Tuomet susitikime dalyvavęs valdybos narys Juozas Zykus ir jo kolegos teigė, kad požeminio tunelio statyba būtų gerokai pigesnė nei siūloma UAB „Tiltų ekspertų centras“ paruoštoje Mažeikių miesto centre esančios pervažos panaikinimo galimybių studijoje, o svarbiausia – nutiesti tunelį galima nestabdant eismo nei gatve, nei geležinkeliu.
Pasak J. Zyko, „Vilniaus Metro“ siūlomas problemos sprendimo variantas apie tris kartus sutrumpintų statybos laiką bei racionaliau būtų išnaudota miesto centre esanti žemė.
Pasiūlymas sudomino mažeikiškius. Tiesa, norint jį įgyvendinti tektų pakeisti kai kuriuos su ES investicijomis susijusius projektus (tarp jų – ir Laisvės gatvės renovacijos), tačiau, kaip dar vasarį pareiškė Savivaldybės vadovai ir statybos specialistai, šis įsisenėjusios ir apie 1,5 mln. litų nuostolio mažeikiškiams kasmet atnešančios problemos sprendimo būdas yra itin viliojantis.
LYG IR SUTIKO TARPININKAUTI
Tunelio statyba kainuotų apie 10 milijonų litų – keturis kartus pigiau nei pareikalautų ankstesni problemos sprendimo variantai, – tai į Mažeikius atvykusiam ministrui ketvirtadienį pranešė Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius ir Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Žiulpa. Tačiau naujasis statybos projektas reikalauja pakoreguoti rekonstruojamas geležinkelio atšakas į Jelgavos trasą.
Leidimą išardytą geležinkelio trasą priartinti prie veikiančio geležinkelio turi duoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ tarnybos. Kaip liudijanti mažeikiškių patirtis, derybose su geležinkelių vadovybe ką nors konkrečiai nuspręsti nepavyksta…
E. Masiulis pažadėjo, kad su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybe šiuo klausimu bus pasikalbėta, tačiau Savivaldybės administracijos vadovo prašymas leisti mažeikiškiams dalyvauti tokiame ministro ir geležinkelininkų susitikime liko be konkretaus atsako.
SPRĘSTI KOMPLEKSIŠKAI
Ministro viešnagės Mažeikiuose metu išaiškėjo, kad AB „Orlen Lietuva“ požiūris į tunelio projektą ir geležinkelio atšakos perkėlimą taip pat skiriasi nuo Savivaldybės planų.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja logistikai Daniela Krelovska pasakė, kad tokie rajono vadovų planai pailgintų geležinkelio atšakos į Rengę atstatymo darbus, kuriems jau ruošiamasi (apie geležinkelininkų planus atstatyti išardytą geležinkelį patvirtino ir E. Masiulis). Jei dar vyktų derybos, projektų koregavimas, atšakos perkėlimas, gamykla, pasak naftos įmonės atstovės, ir toliau patirtų nuostolius dėl didelių transportavimo kaštų. D. Krelovska retoriškai klausė, negi mažeikiškiai norėtų, kad įmonės veikla būtų nuostolinga ir tektų atleisti žmones.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja informavo, kad dėl produkcijos transportavimo kaštų „Orlen Lietuva“ jau prarado Estijos rinką ir toliau patiria nuostolių.
E. Masiulis pritarė, kad visas įvardytas problemas būtina spręsti kompleksiškai, atsižvelgiant į įmonės, Mažeikių ir Lietuvos interesus.
APIE PINIGUS IR PINIGĖLIUS
Susisiekimo ministras mažeikiškius, susirūpinusius, kaip bus tvarkomi rajono keliai, neturėjo kuo nudžiuginti. B. Kryžiui atkreipus dėmesį, kad šiemet numatytam kelio Reivyčiai-Kušlėnai-Leckava rekonstravimui trūks beveik 140 tūkst. litų, E. Masiulis atsakė: tegul kelininkai dirba skolon.
Židikų seniūnei Stanislavai Valatkevičienei, pasidomėjusiai, ar ministerija numato daugiau lėšų skirti vietinės reikšmės – seniūnijų kelių priežiūrai, ministras priminė, kad tuos pinigus skirsto Savivaldybė. Ir patikino: kai lėšų trūksta, procesai tie patys – ir rajonuose, ir ministerijoje „tampoma ta pati antklodė“, bet pinigų yra tiek, kiek yra.
UAB „Saurida“ vadovas Saulius Rancas priminė ministrui, kad degalų apmokestinimo sistema šiuo metu labiau kenkia šalies biudžetui nei jį papildo. Dėl skirtingų akcizų ir kitų mokesčių vairuotojai pilasi benziną ir dujas už Lietuvos ribų, pavyzdžiui Latvijoje.
Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio žodžiais, degalų kainų politika jau yra aptarinėjama frakcijoje ir siūloma mažinti benzino akcizą. Tačiau jei valdančioji koalicija ir sutartų dėl šio sprendimo, mažesnių benzino kainų galima tikėtis tik kitais metais.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: E. Masiulis (dešinėje) išklausė D. Krelovskos argumentų, kodėl „Orlen Lietuva“ logistikos problemos turėtų būti sprendžiamos Vyriausybės lygmeniu.
