Aplinką sutvarkyti įsipareigojantys prekybos centrų savininkai nepralošia, – įsitikinę kaimynai.
Pastarąjį dešimtmetį Mažeikiuose pastatyta nemažai prekybos centrų. Dabar abejojama, ar jų tiek reikia, svarstoma, kokią naudą jie duoda miestui.
Kol kas politikų diskusijos neužkerta kelio naujų prekyviečių atsiradimui miesto centre – šalia miesto turgaus dygsta prekybos centras, kurį tikimasi pastatyti iki rugsėjo.
Kaimynai telšiškiai iš mieste besikuriančių verslininkų turi naudos – pastarieji rimtai prisideda prie infrastruktūros projektų. Mūsų valdžia tokius metodus iki šiol buvo linkusi vadinti neįstatymiškais.
SUTVARKYS GATVĘ
Rugsėjį duris planuoja atverti dar vienas daugiafunkcinis prekybos centras prie didžiojo Mažeikių turgaus.
Bendrovės „Lbp group“ užsakymu jį stato mažeikiškė statybų bendrovė „Rudesta“.
„Lbp group“ vadovas Algimantas Urnikis „Santarvei“sakė, kad daugiafunkciniame prekybos centre bus daug prekybos taškų. Kokių – jis pats tvirtino gerai nežinąs.
„Tikslesnę informaciją galėčiau pateikti gal po mėnesio. Dabar žinoma tik tiek, kad bus baldų, maisto prekių parduotuvės“, – teigė pašnekovas.
Pasak vadovo, prie prekybos centro bus sutvarkyta aplinka, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, apšvietimas, papildomai pažadėta sutvarkyti pro šalį einančios Petro Cvirkos gatvės atkar pą.
„Ši gatvė eina pagal mūsų sklypą. Šiaip tos gatvės galėtume netvarkyti, bet, sudarant sutartį, buvo prirašyta tai padaryti. Taip tikriausiai daro visi kažką statantys“, – sakė A. Urnikis.
Vyriausioji rajono architektė Daiva Štakonaitė informavo, kad šis prekybos centras buvo numatytas detaliajame plane, kurį svarstė visuomenė. Leidimą statyboms išduoti nusprendė tuo metu dirbusi nuolatinė statybos komisija.
Miesto seniūnas Šarūnas Armonas prisiminė, kad centras statomas privačioje žemėje, o jo statybai pritarė ir Savivaldybės taryba.
Pagal sutartį, visą centro aplinką jie tvarko patys. „Visi prekybos centrai savo teritorijas tvarko patys iš savo lėšų. Dar to betrūko, kad privatininkams mes šluotume aplinką“, – kalbėjo D. Štakonaitė.
TRŪKO VADOVŲ POŽIŪRIO
„Santarvė“ pasidomėjo, ar visi Mažeikiuose pastatyti prekybos centrai, be savos infrastruktūros sutvarkymo, dar kažką papildomai duoda miestui.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius teigė, kad verslininkų papildomai prašyti kažką padaryti miestui įstatymiškai yra negerai.
„Bet mes vis tiek prašome, nors tai yra sudėtinga. Tai yra geranoriškumas, bandom, kur galim. Visiems buvo krizė. Mes viską norime daryti oficialiai, kad būtų sutartys“, – tikino Savivaldybės administracijos vadovas.
B. Kryžius paminėjo faktą apie senamiestyje pastatytą „Maximą“. Jie buvo žadėję sutvarkyti visą Vilniaus gatvę, bet to padaryti negalėjo, nes sutrukdė po žeme esančios komunikacijos.
„Aš pats ne kartą kalbėjau dėl tinklų iškeldinimo, bet rezultatų nebuvo“, – teigė B. Kryžius.
Anot naujojo Savivaldybės mero pavaduotojo Kęstučio Bartkevičiaus, iki šiol dėl šios problemos nebuvo tvirto rajono vadovų požiūrio.
„Rajono vadovai turėtų kalbėtis su verslininkais, kas bus papildomai sutvarkyta, susitarti iki galo, kad nebūtų taip, kaip su „Maxima“ senamiestyje, kai žadėjo sutvarkyti Vilniaus gatvę iki J. Basanavičiaus gatvės. Pasielgta negaspadoriškai. Daug nulemia požiūris į miesto gerovę, o jo niekada nebuvo. Kai kurie miestai, regionai yra pasitvirtinę atitinkamą infrastruktūros mokestį“, – mintimis dalijosi vicemeras.
NE RENOVUOTI, O REANIMUOTI
Buvęs verslininkas K. Bartkevičius prisimena, jog kažkada teko trankyti rajono vadovų duris, kad neuždraustų, neapribotų verslo, nes apriboti įstatymiškai negalima.
„Atėję nauji verslininkai gali pagerinti infrastruktūrą, reikia papildomai prašyti jų įrengti mašinų statymo, vaikų žaidimo aikšteles, apšvietimą. Ar pakloti šaligatvius, kaip padarė „IKI“ Melioratorių parkelyje. Ypač jei pastatas yra miesto centre, visa tai turėtų būti numatyta infrastruktūros sutartyje“, – kalbėjo mero pavaduotojas.
Jo nuomone, bet kas, ateinantis į miesto centrą, turėtų kažką pažadėti infrastruktūrai, ir ne renovuoti, o reanimuoti.
Kaip pavyzdį vicemeras pateikė kaimynystėje, Telšiuose, dirbantį vyriausiąjį rajono architektą Algirdą Žebrauską, kuris nesivelia į jokias politines intrigas, o į miestą atėję prekybos centrai įnešė kažką papildomo: atsirado aplinkkelis, kitokių naujų detalių.
„Prekybos centrai Mažeikius užgriuvo kaip grybai po lietaus. Požiūris turėtų keistis ir pas mus, jis turi būti formuojamas iš apačios į viršūnes, kaip pas kaimynus. Vadovai turi žiūrėti, kaip ateinantys verslininkai galėtų prisidėti. Greitai viskas nesigaus, bet padėtis dėl to turi keistis. Tvarkant viešąsias erdves ar šiaip kažką, pokalbis su verslininkais ar nuomininkais turi būti – žinoma, nespaudžiant, nereketuojant. Tai yra natūralu, tai miesto ir verslo santykis“, – įsitikinęs K. Bartkevičius.
REKETAS AR KOVA UŽ MIESTĄ?
Telšių rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Žebrauskas teigė, kad apie vietos valdžios derybas su verslininkais dėl papildomų darbų miesto labui nuomonių yra visokių: vieni tai vadina reketu, kiti – kova už miesto gerovę.
Tiek Telšių politikai, tiek atsakingi už miesto tvarkymą darbuotojai supranta, kad į miestą atėjęs didelis prekybos centras ne tik teikia paslaugas, bet ir, pasak architekto, išpumpuoja mokesčius. Jeigu centras kuriasi jau apgyvendintoje teritorijoje, statosi ne laukuose, o inžineriškai sutvarkytoje vietoje, jis turi būti solidarus su miestu.
„Jei miestas kažką įdėjo į tą teritoriją – įrengdamas kelius, tinklus, apšvietimą, tai atėjusysis į tą vietą turi prisidėti. Mes laikomės tokios pozicijos. Ruošdami projektus sėdame prie derybų stalo ir kietai deramės. Visos mūsų infrastruktūros sutartys suderinamos taip, kad jos būtų abipusiai naudingos. Tvarkytis verslininkas turi šalia to naujojo objekto, kad pats matytų, kad pinigėliai ne kažkur išgaravo, o sukūrė dar didesnę vertę jo pastatui“, – patirtimi dalijosi architektas.
NAUDA ABIPUSĖ
Kaip pavyzdį S. Žebrauskas pateikė buvusį mažą prekybos centriuką „Tulpė“, kuris, atėjus naujam verslininkui ir jį rekonstravus, tapo daug didesnis. Visa infrastruktūra apie šį objektą sutvarkyta taip, kad būtų nauda ir miestui, ir šiam centrui: padidėjo jo patrauklumas, kartu sutvarkyta aplinka, šiuo atveju nepralošė ir investuotojas.
„Jei investuotojo prašytume, kad jis sutvarkytų kitą miesto galą, sprendimas būtų nelabai priimtinas. Visų centrų aplinka tvarkoma taip, kad būtų naudinga abiem pusėms. Užsakovai spyriojasi, bet kai mato, jog tai yra padaroma, bendras sutarimas pasiekiamas. Be prisidėjimo miestui neįsileidžiame nė vieno prekybos centro“, – tvirtino telšiškis.
Taip Žemaitijos sostinėje atsirado nauja patogi autobusų stotis, sutvarkyta nemažai aikščių, netgi restauruoti meno kūriniai.
Architektas tvirtino, kad verslininkams reikia sudaryti sąlygas dirbti.
„Jei yra gamyba, gaminamas kažkoks produktas, įdarbinami žmonės, į vietinį biudžetą mokami mokesčiai, iš tokių nieko nereikalaujame, jiems sudaromos visos išskirtinės sąlygos: kad tik darytų, kurtų darbo vietas.
AR PREKYBOS CENTRŲ REIKIA?
Kas kita – svarstymai, ar tiek didelių prekybos centrų miestui reikia. K. Bartkevičius pateikia Šiaulių pavyzdį: miestas pagal prekybos centrų ir gyventojų skaičiaus santykį yra kone pirmosiose pozicijose Europoje!
Pasak vicemero, visi didieji prekybos centrai Europoje statomi ar juos stengiamasi iškelti už miesto ribų.
Kita vertus, didžiųjų prekybos centrų atėjimas naudingas ne visiems.
„Džiaugėmės, kad tie didieji prekybos centrai dygsta, o paskui pamatėme, kad tai sužlugdė smulkiuosius verslininkus“, – pastebi K. Bartkevičius.
Miesto seniūnas Šarūnas Armonas sakė, kad pasikalbėjus su mažeikiškiais vyrauja nuomonė, jog prekybos centras „Maxima“ Žemaitijos gatvėje tarp gyvenamųjų namų yra nesąmonė.
„ Anksčiau tuo visi džiaugėsi, dabar gailisi. Ten, kur dabar „Maxima“, buvo galima įrengti aikštelę vaikams ar dar ką nors, o dabar turime didžiulę prekybos skardinę vidury miesto“, – ne tik savo nuomonę išsakė seniūnas.
Jo įsitikinimu, viena geriausiai parinktų vietų prekybos centrui yra „Eifelio“.
„Nuvažiavai ten, prisipirkai prekių savaitei ar dviem ir parsivežei. O kasdienių prekių – duonos, pieno, sviesto ar dar kažko, galima nusipirkti ir mažesnėse parduotuvėse. Gerų batų aš paieškosiu firminėje parduotuvėje. Dabar „Maxima“ mums kaip laisvalaikio praleidimo būdas. Nusiperki batoną, majonezo, žmona dar prašė parnešti sviesto, dar ką nors – ar daug ką mes ten perkam, kad stovėtų toks didelis gargaras?“ – svarstė Š. Armonas.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Prie šio prekybos centro bus sutvarkyta ne tik aplinka, bet ir pro jį einančios P. Cvirkos gatvės atkarpa.
