ELTOS nuotr.
Berno universiteto Pasaulio prekybos instituto (WTI) atliktoje studijoje konstatuojama, kad Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystės sutartis (TTIP) Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidintų 1,6 procento, taip pat leistų beveik 1 procentu sumažinti prekių kainas šalyje.
Lietuvai – didžiausas poveikis
Amerikos prekybos rūmų Europos Sąjungoje (ES) užsakymu parengtoje studijoje teigiama, kad, nors Lietuva neturi stiprių ekonominių ryšių su Vašingtonu, ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis prisidėtų prie BVP augimo, paskatintų nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbuotojų atlyginimų didėjimą, padidintų užsienio investicijas ir sumažintų prekių ir paslaugų kainas.
„Sutartis BVP augimui turėtų nuolatinį teigiamą 1,6 proc. poveikį, padidintų eksporto apimtis į JAV 18 proc., o plataus vartojimo prekių kainas sumažintų 0,9 proc.“, – rašoma WTI ataskaitoje.
Be Lietuvos, sutartis didžiausią poveikį turėtų Airijos (+1,3 proc.), Belgijos (+1,1 proc.), Austrijos (+0,9 proc.) ir Liuksemburgo (+0,7 proc.) bendrajam vidaus produktui, o nuosmukį pajustų Malta (-0,9 proc.).
Kas gali tikėtis didžiausio eksporto augimo
Studiją parengę ekspertai teigia, kad, panaikinus prekybinius apribojimus tarp ES ir JAV, didžiausio eksporto augimo gali tikėtis Lietuvos apdirbamosios pramonės (+51 mln. eurų), chemikalų ir vaistų (+45 mln. eurų), medienos perdirbimo ir popieriaus gamybos (+15 mln. eurų), maisto produktų (+5 mln. eurų) įmonės.
„Tikėtina, kad labiausiai augs mašinų gamybos, medienos ir popieriaus, asmenines paslaugas teikiančių įmonių sektoriai (…), tačiau elektrinių ir variklinių įrengimų gamyba gali smukti“, – pažymima ataskaitoje.
Tikimasi sukurti didžiausią laisvosios prekybos erdvę
Šveicarų studija parengta naudojant kompiuterines simuliacijas, kuriose vertinamas išorės ekonominių ir politinių veiksnių poveikis valstybių makroekonominiams rodikliams.
Derybas dėl laisvosios prekybos ir investicijų sutarties JAV ir ES oficialiai pradėjo 2013 m. vasarą. Penktadienį Briuselyje baigėsi 12-asis eilinis derybų dėl sutarties etapas.
Už prekybą atsakinga eurokomisarė Sesilija Malstriom anksčiau yra sakiusi, kad derybas būtina užbaigti iki 2017 m. sausio, kada kadenciją baigia dabartinis JAV prezidentas Barakas Obama.
Įgyvendinus TTIP, pasaulyje būtų sukurta didžiausia laisvosios prekybos erdvė, – preliminariais skaičiavimais, panaikinus prekybos kliūtis, ES ekonomika kasmet generuotų 120 mlrd. eurų papildomų pajamų, o JAV – 90–95 mlrd. eurų.
