Kas skatina žmogų gyventi ne tik sau, bet ir valstybei? Gal supratimas, kad tik visų bendras darbas ir rūpestis gali užtikrinti jos gerovę ir laisvę? Gal taip įprasminame ir savo gyvenimą? Gal taip jaučiamės saugūs? Gal taip suvokiame, kad esame dėl kitų, o kiti – dėl mūsų?
Kada apie aukštuosius gyvenimo tikslus pagalvosime, jei ne Vasario 16-tosios išvakarėse? Ką žinome apie svarbiausią tautai tekstą V. Kudirkos „Tautišką giesmę“ – Lietuvos Respublikos himną?
Amžių sandūroje buvo ne vienas tekstas, vienijęs tautą (A. Baranausko, Maironio, J. Zauerveino).
V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ gimė iš tautinio pakilimo spaudos draudimo metais.
Pirmąkart viešai sugiedota Peterburge 1899 metais lapkričio 13 dieną surengtame koncerte lietuviams studentams šelpti (3 dienos prieš V. Kudirkos mirtį).
1920 metų gegužės 15 dieną įteisintas kaip Lietuvos himnas.
1990 metų Kovo 11-tąją iškilmingai sugiedotas kaip atkurtos Lietuvos Respublikos himnas.
2009 m. minint Lietuvos tūkstantmetį visi lietuviai pasaulyje Liepos 6-tąją giedojo himną „Tautišką giesmę“, tad ši diena yra ir „Tautiškos giesmės“ diena.
Šis tekstas įdomus tuo, kad visada bus aktualus ir šiuolaikiškas. Tai savotiškas Dekalogas tautai: gerbk praeitį, semkis iš jos stiprybės, būk doras, dirbk tėvynei, gyvenk dėl kitų, būk teisingas, siek vienybės, mylėk tėvynę… Tai amžinosios vertybės ir lemia jos Lietuvos amžinumą. V. Kudirka „tikėjo, kad tiesa ir blogybių parodymas „šviesoje“ yra viena svarbiausių sveikesnio būvio formų“ (N. Putinaitė, „V. Kudirkos kaip nacionalinio herojaus bruožai, 2009).
Giedant himną, ypač išryškinami žodžiai VARDAN TOS LIETUVOS. Kai poetas rašė eilėraštį, kalba dar nebuvo sunorminta. Tai žodis VARDAN gali būti vartojamas tik dviejuose nuo seno pripažintuose tekstuose: žegnonėje „Vardan Dievo Tėvo…“ ir V. Kudirkos tekste „Vardan tos Lietuvos…“.
Taigi, nevartotina forma „vardan“, kai norime pasakyti dėl ko, kieno vardu. Vidaus vietininkas vartojamas krypčiai į kieno nors vidų nusakyti, plg.: miškan = į mišką, vidun = į vidų, geryn = į gera. Taigi, vardan, kitaip sakant į vardą, nėra prasmingas pasakymas:
Jis taip pasielgė dėl ramybės (ne vardan).
Dėl demokratijos (demokratijos labui; jei norime demokratijos) turime susitarti.
Dėl vaikų (ne vardan) viską padarytų, bet jie pagalbos neprašo.
O kaip su viena iš naujesnių partijų „Vardan Lietuvos“? Ar čia kalbos neišmanymas? O gal V. Kudirkos frazės pasisavinimas? Tikėkimės, kad tai įsipareigojimas dirbti Lietuvai, dėl Lietuvos.
Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LR Seimo inf. parengė
Genovaitė VALANTIENĖ
