Svečioje šalyje sportininkai jautėsi lyg kosmonautai

Lietuvos stalo teniso vyrų rinktinės treneris mažeikiškis Raimondas Jackevičius grįžo iš pasaulio čempionato, kuris vyko Kinijoje. Pirmoji išvyka į Aziją sporto specialistui paliko didelį įspūdį – ne tik sportiniu aspektu, bet ir savo kultūra bei virtuve.


NUSTEBINO
CHAOSAS GATVĖSE
49-asis pasaulio stalo teniso čempionatas (vienais metais vyksta asmeninės, kitais metais – komandinės pirmenybės – V. S.) vasario pabaigoje vyko Pietų Kinijos provincijos sostinėje Guangžou mieste. Į stipriausiųjų planetos stalo tenisininkų forumą susirinko 104 vyrų ir 81 moterų komandos.
„Mūsų dešimties žmonių delegacija iš Vilniaus skrido į Helsinkį, o po to tiesioginiu reisu į šį Kinijos miestą. Ore praleidome devynias su puse valandos, lėktuve įrengtas monitorius parodė, kad nuskridome 7,7 tūkst. kilometrų. Kartu su mumis keliavo Suomijos, Danijos, Švedijos ir kitų Baltijos šalių komandos“, – pasakojo treneris.
Kaip ir visose tokio rango varžybose, jau oro uoste mūsų delegaciją pasitiko gidė, pasipuošusi čempionato apranga ir laikanti mūsų šalies pavadinimo lentelę. Lietuviams visam pirmenybių laikotarpiui (jos vyko savaitę) buvo skirtas penkiolikos vietų mikroautobusas. Tačiau, pasak mažeikiškio, jo iškvietimo tvarka buvo įdomi: viską reikėjo derinti su lietuviams skirta gide, kuriai buvo galima skambinti visą parą ir išsakyti pageidavimus. Kaip prisipažino Raimondas, be jos tame kiniškų hieroglifų nusėtame mieste būtų buvę sudėtinga.
„Šeštas pagal dydį Kinijos miestas Guangžou, kuriame gyvena septyni milijonai gyventojų, mus pasitiko penkiomis eismo juostomis į vieną ir kitą pusę. Krito į akis tai, kad vietoje pas mus įprastos žalios skiriamosios juostos nusidriekusi žemaūgių palmių alėja, mieste gausu preciziškai tvarkomų gėlynų. Tiesa, eismas – tai visiškas chaosas: kas kaip nori, taip važiuoja, į šviesoforo signalus niekas nekreipia dėmesio. Negana to, kad automobiliai lenkia tai iš vienos, tai iš kitos pusės, tarp juostų dar nardo pėstieji bei dviratininkai. Sėdėdamas autobuse, jautiesi nejaukiai. Tačiau neteko matyti nė vienos avarijos“, – dalijosi įspūdžiais treneris.
SUDARYTOS
IDEALIOS SĄLYGOS
Sportininkai rungtyniavo neseniai iškilusiame (netrukus čia prasidės Azijos žaidynės) komplekse, kuris iš išorės priminė tris skraidančias lėkštes. Pagrindinėje salėje, kurioje vyko finalinės pirmenybių kovos, telpa 11 tūkstančių žiūrovų, finalus stebėjo daugiau kaip dešimt tūkstančių sirgalių. Be šios salės, yra treniruočių bei dar viena varžybų salė, kurioje yra net 24 stalo teniso stalai.
„Gyvenome dviviečiuose kambariuose taip pat neseniai šalia pastatytame penkių žvaigždučių viešbutyje, kurį sudarė keturi korpusai, tarpusavyje sujungti stiklu gaubtais tiltais. Visos viešbučių sienos dekoruotos kalnų motyvais, juda funikulieriai, stebino didžiulės erdvės“, – pasakojo R. Jackevičius.
Sportininkai maitinosi viešbutyje esančiame restorane, kur meniu sudarė pusė europietiškos, pusė – kinų virtuvės patiekalų. Pasak trenerio, lietuviai išbandė ir šunieną, tačiau dažniausiai buvo maitinami antiena, aviena, jautiena, patiko jūros gėrybės, paklausūs buvo koldūnai su krevečių įdaru.
„Jau pirmąją dieną per pietus nutiko kuriozas. Jaunimas išsirinko suši, prie kurio buvo patiekta žalio padažo. Pagalvoję, kad tai kaip lietuviški krienai, jo užsitepė gerokai, o paaiškėjo, jog jis toks aštrus, kad net patys azijiečiai jo užsitepa mažą kruopelytę. Nedaug trūko, kad būtų tekę kviesti medikus“ – juokėsi mažeikiškis.
EUROPIEČIAI JAUTĖSI
KAIP KOSMONAUTAI
Lietuvaičius stebino viskas.
„Viešbutyje keitėme pinigus, tai šią operaciją atliko net aštuoni žmonės: vienas tikrina pinigus, kitas pildo dokumentus ir t. t., o realiai veiksmas nevyksta. Sėdiesi prie stalo, dvi merginos linksi, indus nuneša – linkčioja, atidaro mašinos duris – linkčioja, eini prie lifto – linkčioja, nuo tokio dėmesio net pavargsti. Palyginti su kitais čempionatais, čia jokios apsaugos nebuvo arba mes jos nematėme: nei viešbutyje, nei prie sporto kompleksų niekas nuodugniai netikrino, tik rankines reikėjo perleisti per metalo detektorių“, – pasakojo treneris.
Guangžou palyginti naujas miestas, tačiau ir jis padalintas į dvi dalis. Senesnėje dalyje gyvena mažesnes pajamas turintys gyventojai, tuo tarpu naujoji dalis stebina dangoraižiais, žmonių apranga. Pasak mažeikiškio, vargina didžiuliai žmonių srautai gatvėse ir prekybos centruose, be to, didžiulis dėmesys europiečiams: „Jautiesi kaip kosmonautas: važiuoji maršrutiniu autobusu ar eini gatve, jauti visų, ūgiu žemesnių, kinų žvilgsnius. Europiečių beveik visai nėra, tik sportininkai“.
Anot Raimondo, miesto pagrindinės gatvės tiesiog švyti švara, tuo tarpu tik pasukus į šoną, pasitinka ir vargetos, ir sudžiaustyti skalbiniai, ir šiukšlės. Tiesa, saugumo atžvilgiu nebuvo jokių problemų: niekas neužkabinėja, policijos niekur nematyti, tik keliose sankryžose pareigūnai sėdėjo ant motociklų.
„Naudojomės pigiomis taksi paslaugomis (apie dvidešimt minučių važiavimo kainavo tik 12 juanių, t. y. keturis litus). Angliškai taksi vairuotojai moka tik žodį „Okei“, todėl viešbučio tarnautojų paprašydavome kiniškai užrašyti, kur norime važiuoti, o grįždami parodydavome viešbučio registracijos kortelę“, – kelionių po miestą ypatumus pasakojo pašnekovas.
TRIUMFAVO
AZIJOS ATSTOVAI
Pasaulio pirmenybėse čempionais tapo Kinijos vyrai ir moterys, kitas vietas taip pat užėmė tik azijiečiai – Korėjos, Honkongo ir Japonijos atstovai. Tik penktas vietas iškovojo Čekijos vyrų ir Vengrijos moterų komandos.
„Stalo tenisas Azijoje beprotiškai populiarus. Visą čempionatą transliavo valstybinis kanalas, Kinijos stalo teniso rinktinė yra tokios pat žvaigždės, kaip pas mus krepšininkai, juos žmonės stengiasi pagauti ir nufotografuoti savo fotoaparatais. Kaip pas mus reklamose krepšininkai, ten – stalo tenisininkai“, – sakė treneris.
Šias valstybes, trenerio manymu, kol kas bus sunku įveikti: susidomėjimas šia sporto šaka masiškas, stalai stovi kiekviename kieme, kiekvienoje mokykloje, beprotiška atranka. Pagrindinė rinktinė dirba didžiuliais krūviais – kasdien treniruojasi po aštuonias valandas, siekia tik maksimalių rezultatų, nors kai kuriuose mačuose buvo galima pakeisti sudėtį, tačiau nuolat žaidė tik pagrindiniai žaidėjai, juos tenkino tik pergalė.
„Mūsų vyrų rinktinė šiose pirmenybėse užėmė 54-ąją vietą, moterų – trisdešimtąją, abi jos pakilo beveik dešimčia laiptelių aukštyn, palyginti su praėjusiomis pirmenybėmis. Slėgė aklimatizacija: žaidėme dešimtą valandą ryto Kinijos laiku, tuo tarpu mūsų laiku tai buvo ketvirta valanda ryto. Žaidėjai sakė, kad siūbuoja grindys, jaučiasi mieguisti“, – pasakojo treneris.
Rinktinė jaunėja, todėl tikimasi, kad ateityje rezultatai bus geresni. Pavyzdžiui, jau dabar jaunasis Kęstutis Žeimys iškovojo dvylika pergalių, patyrė tik du pralaimėjimus. Tačiau reikia dirbti, dirbti ir dirbti.
„Tai mano jau antrosios pasaulio pirmenybės (prieš dvejus metus mažeikiškis vadovavo vyrams Bremene (Vokietija) vykusiame pasaulio čempionate). Pirmosiose žvelgiau labiau susidomėjusiu žvilgsniu, o dabar į viską gilinausi jau kaip profesionalas: žiūri, kur reikia pasitempti, kur susilyginti. Matydamas pažįstamus kitų šalių žaidėjus ar rinktines, jau ramiau vadovauji komandai, derini jos sudėtį. Tokios išvykos duoda milžiniškos patirties“, – pasakojimą baigė treneris.
Nuotr. iš asmeninio albumo: R. Jackevičių stebino Kinijos didmiesčio dangoraižiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto