PSPC vadovas tvirtina, kad privačių medicinos įstaigų steigimasis pakenks poliklinikai. Yra manančių ir kitaip
Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) tvyro nežinia. Vis dar neaišku, kiek gydytojų bei slaugos darbuotojų paliks šią gydymo įstaigą ir imsis privačios veiklos. PSPC administracija prognozuoja ekonominę krizę ir dėl to kaltina Savivaldybę.
VALDŽIOS „NEGALVOJA“
VšĮ Mažeikių PSPC direktorius Audrius Stankevičius raštu kreipėsi į merą Vilhelmą Džiugelį, Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio pirmininką Gintautą Šmaižį bei Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkę Ritą Lidžiūtę. Rašte nurodoma, kad privačių sveikatos priežiūros įstaigų steigimasis gali turėti neigiamos ekonominės įtakos Mažeikių PSPC.
Nors iki šiol dar negauta nė vieno prašymo dėl atleidimo iš darbo ir tiksliai nežinoma, kurie gydytojai paliks polikliniką, manoma, kad į privačias įstaigas išeis dirbti apie 57 gydytojai ir slaugytojai.
Skaičiavimai rodo, kad dėl šios priežasties Mažeikių PSPC metinės pajamos sumažės apie 1,36 mln. litų, tai yra apie 25 proc. Kadangi įstaigos darbo užmokesčio fondas kartu su mokesčiais Sodrai sudaro 80 proc. pajamų, manoma, kad per metus poliklinikos išlaidos gali viršyti pajamas ne mažiau kaip 560 tūkst. litų. Anot direktoriaus, privati įstaiga bankrutuotų dėl taip sumažėjusių pajamų.
A. Stankevičiaus teigimu, norint subalansuoti įstaigos biudžetą ir užtikrinti paslaugų teikimą, poliklinikoje reikės keisti darbo organizavimą ir panaikinti ne mažiau kaip 42 etatus. Numatoma atleisti registratūros, procedūrinių bei profilaktinių kabinetų darbuotojus, tai yra tuos, kurie tiesiogiai neduoda pajamų. Jų funkcijas turėtų perimti slaugytojos.
Atleidžiamiems darbuotojams reikės mokėti išeitines pašalpas. Tam tikslui reikės apie 254 tūkst. litų. Be to, teks mokėti kompensacijas už nepanaudotas atostogas ne tik atleidžiamiems iš darbo, bet ir išeinantiems dirbti į senamiesčio privačią PSP įmonę, atlyginimus įspėtiems darbuotojams iki jų atleidimo. Iš viso Mažeikių PSPC turės išmokėti apie 464 tūkst. litų.
Direktoriaus rašte akcentuojama, kad poliklinikos antrasis aukštas (jo prašė Mažeikių PSPC direktoriaus pavaduotoja Ona Juočinskienė, įsteigusi UAB „Sveikata šeimai“) yra reikalingas Mažeikių PSPC. Taip pat Savivaldybės vadovų prašoma tarpininkauti siekiant įdarbinti atleidžiamus specialistus ir skirti įstaigai finansinę paramą.
„Šiandien poliklinikoje labai sudėtinga psichologinė situacija: tvyro nežinia ir nerimas. Mes nesame iniciatoriai viso to, kas dabar vyksta. Ir jokios įtakos tam neturime. Kadangi visų norinčių privačiai dirbti prašymus svarsto Savivaldybė, mes, tiesiogiai su tuo susiję, pajuntame tik neigiamą įtaką. Pamatėme, kad toks valdžios negalvojimas apie jos įsteigtą įmonę mums gali būti pražūtingas“, – „Santarvei“ kalbėjo A. Stankevičius.
VIRŠŪNĖLĖS IR ŠAKNELĖS
Direktoriaus nuomone, privačių gydymo įstaigų kūrimasis didins konkurenciją, užtikrinančią geresnes paslaugas. Juolab koalicinės Vyriausybės programa numato skatinti privačių pirminės sveikatos priežiūros įmonių steigimąsi – pasaulinė praktika rodo, kad geriausiai veikia privačių šeimos gydytojų modelis. Tačiau taip pat negalima pamiršti 20 tūkst. mažeikiškių, pasirinkusių Mažeikių PSPC. Jie taip pat turi gauti tinkamas paslaugas.
A. Stankevičius apgailestavo, kad poliklinikos administracija kol kas negali imtis veiksmų situacijai stabilizuoti, nes iki šiol „teisiškai nieko nevyksta“.
„Visa bėda, kad faktiškai kažkas vyksta, o teisiškai – nieko. Tai reiškia, kad visi jie dirba pas mus, teikia paslaugas ir įstaigai uždirba pajamas. Natūralu, kad grupė specialistų svarsto. Tačiau ir mums norisi išlikti. Juk ne mes esame visos šios situacijos kaltininkai. Norisi, kad kažkas padėtų, sudarytų sąlygas pakonkuruoti su privatininkais. Negi mes tokie niekam tikę? Manau, kad ne. Tiek metų gana sėkmingai gydėme mažeikiškius. Konkurencija tikrai yra gerai, tačiau jeigu padės tik vienai pusei, tada kitą sunaikins“, – teigė direktorius.
UAB „Sveikata šeimai“ steigėja O. Juočinskienė nepanoro kalbėti su „Santarve“. Pasak jos, dabar esą šiek tiek anksti kalbėti. Direktoriaus pavaduotoja patikino, kad yra grupė gydytojų, pasiruošusių dirbti privačioje įstaigoje, tačiau kol kas nenorinti atskleisti jų pavardžių.
„Būtent Juočinskienė yra kolektyvo susiskaldymo iniciatorė. Tai ji pareiškė, kad išeina grupė gydytojų. Visai liekančiai kolektyvo daliai direktoriaus pavaduotoja tapo tiesiogine gyvenimo pablogėjimo priežastim“, – kalbėjo A. Stankevičius.
Privačios veiklos ketinančius imtis gydytojus Mažeikių PSPC vadovas apibūdino kaip aktyvius žmones. Tačiau jie nesą tie gydytojai, kurie galėtų „išsivesti didžiąją dalį užsirašiusiųjų“. Direktoriaus nuomone, VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras bei UAB „Šeimos sveikata“ turėtų „išsivesti“ apie pusę dabar turimų pacientų.
Pasak PSPC vadovo, pagrindinis išeinančiųjų gydytojų „taikinys“ yra sveiki, jauni, dirbantys žmonės. Jie retai lankosi pas gydytoją, todėl duoda pajamas, bet nesudaro išlaidų. Beje, Valstybinės ligonių kasos už kiekvieną prisirašiusįjį kasmet moka nuo 70 iki 90 litų (priklauso nuo paciento amžiaus).
„Praktika rodo, kad pas tuos liekančiuosius gydytojus lieka senesni, labiau ligoti pacientai. Vadinasi, laukia maksimalios išlaidos“, – sakė A. Stankevičius.
Pasak direktoriaus, dabar Mažeikių PSPC gydytojų atlyginimo vidurkis siekia 1900 litų. A. Stankevičius abejoja, ar privačioje įstaigoje medikų atlyginimai bus didesni. Beje, jo paties atlyginimą sudaro 5 vidurkiai.
Vis dėlto direktorius dėl poliklinikoje susiklosčiusios situacijos labiausiai kaltino Savivaldybę. Pasak jo, vos tik gavęs pirmuosius norinčių imtis privačios veiklos medikų prašymus meras privalėjo inicijuoti pirminės sveikatos priežiūros rekonstrukcijos programos rengimą. Ši turėjusi „padalinti ne tik viršūnėles, bet ir šakneles“, tai yra nuostolius reikėję pasidalinti kartu.
„Reikėjo inventorizuoti turtą, numatyti, iš kur bus imami pinigai kompensacijoms mokėti, taip pat terminai. Tokiu atveju viskas būtų įvykę civilizuotai, nesipjaunant. Taip buvo padaryta prieš penkerius metus, kai privačiai pradėjo dirbti antrasis lygis. Šįkart nueita kitu keliu: orientuotasi tik į privatininkų prašymų tenkinimą. Tik vėliau pradėta galvoti, kas bus“, – piktinosi direktorius.
PASKALŲ LYGMENIU
Meras V. Džiugelis atmetė Mažeikių PSPC vadovo kaltinimus ir tikino nė vienai pusei nerodąs išskirtinio palankumo.
„Nėra įstatymo, leidžiančio drausti gydytojų norus, valią. Be to, ir Vyriausybė laikosi nuostatos, kad pirminė sveikatos priežiūros grandis turi atsidurti privačiose rankose. Tik man susidarė įspūdis, kad mūsų gydytojai kartais patys nežino, ko nori: susikūrė grupė, padavė prašymą, o paskui jį atsiėmė. Dėl to poliklinikoje vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje buvo surengtas politinis šou. Juočinskienė per patį posėdį kažką pakeitė. O dabar judėjimo nebėra“, – kalbėjo meras.
Pats V. Džiugelis pasisako už privatų medicinos paslaugų teikimą. Jo nuomone, tai ne tik pagerintų paslaugų kokybę, bet ir Savivaldybei „sumažintų galvos skausmą“. Meras kaip pavyzdį pateikė Remigijaus Kontaro įsteigtą įmonę, kuri jau parengė projektą ES struktūriniams fondams ir tikisi gauti lėšų patalpoms renovuoti. „Šeimos sveikatos centras“ vadovas taip pat niekada neatėjęs į Savivaldybę prašyti pinigų. „Tokių raštų, kaip Stankevičius, jie man nepateikinėja. Gyventojams paslauga teikiama, o Savivaldybei nereikia ieškoti pinigų“, – sakė V. Džiugelis.
Mero teigimu, nors viešai nepasakomos išeinančiųjų gydytojų pavardės, tačiau jos seniai yra „vieša paslaptis“. Pasak jo, iš poliklinikos išeina patys iniciatyviausi medikai, turintys nemažą skaičių prisirašiusių pacientų.
V. Džiugelis įsitikinęs, kad pirmiausia medikai patys turi sėsti prie derybų stalo ir susitarti. „Man jie visi lygiaverčiai, o kaip merui, man svarbiausia, kad nenutrūktų paslaugos teikimas. Kodėl aš jiems viską turėčiau padalinti? Jie patys turi parengti siūlymus, o ne verkšlenti. Kol kas viskas vyksta tik paskalų lygmeniu“, – kalbėjo meras.
„BIJO INVESTUOTI“
Beveik penkiolika metų privačia veikla užsiimantis gydytojas Algirdas Gailius „Santarvei“ prisipažino, kad niekada nesigailėjęs, jog ryžosi dirbti savarankiškai. Jo nuomone, svarbiausia turėti noro, truputį aferizmo ir labai daug sveikatos.
Tiesa, anuomet jam pačiam būta visokių abejonių, svarstymų, todėl net pusantrų metų (tiek laiko gydytojas buvo bedarbis) neišdrįso atidaryti privačios klinikos.
„Tada ligoninėje gydytojai pakankamai gerai uždirbdavo, be to, ir kyšių daug gaudavo. Žinoma, reikėjo dirbti. Šiaip juk darbštūs žmonės niekada neprapuola. Suvokiau, kad dirbant privačiai užgrius didžiulė atsakomybė. Esu dėkingas a.a. Pauliui Kroliui, kuris mane ragino imtis privačios veiklos, padėjo išvykti stažuotis į Vokietiją. Verslininkai paskolino pinigų aparatūrai įsigyti. Dabar manau, kad esu be galo laimingas žmogus. Darbo daug, nuovargio taip pat, tačiau koks malonumas dirbti sau! Visiems gydytojams patariu imtis privačios veiklos. Tačiau daugelį sustabdo kyšiai, nenoras leisti pinigų aparatūrai įsigyti. Visi nori gauti, tačiau bijo investuoti“, – sakė gydytojas, kuris iki šiol nėra sudaręs sutarčių su Valstybine ligonių kasa, nes „visų pinigų vis tiek nesurinksi“.
A. Gailiaus nuomone, norint įkurti privatų kabinetą, reikia ne mažiau kaip 200 tūkst. litų – kuo daugiau aparatūros, tuo mažiau klaidų. Tokios investicijos atsiperka per 10 metų. Pacientai gydytojui moka 50 litų. Atskaičiavus visus mokesčius ir išlaidas, lieka apie 12 litų. Vis dėlto ir tų likusių pinigų užtenka penkių asmenų šeimai išlaikyti. Ir pacientų nepritrūksta.
„Oficialiai už tokią diagnostiką, konsultaciją sumokama apie tris šimtus litų. Tačiau tie pinigai eina iš mūsų visų, tai yra mokesčių mokėtojų, pinigų. Man žmogus pats sumoka. Suprantu, kad tas penkiasdešimt litų jam yra daug, todėl labai stengiuosi apžiūrėti. Žinoma, mano veikla daug kam nepatinka. Buvo laikas, kai gydytojams buvau tikras siaubas. Dabar padėtis šiek tiek normalizavosi“, – pasakojo A. Gailius.
Klinikos savininkas įsitikinęs, kad gydytojas niekada nebus žavus, linksmas, kvepiantis, rūpestingas ligoniams, jeigu jo alga į rankas bus apie 1000 litų. „Valdžia melžia tuos mūsų daktarus. Pažiūrėkite, kokie jie vaikšto nugaišę. Tegul kuo greičiau jie imasi privačios veiklos. Geri ir darbštūs specialistai niekada neprapuls“, – ragino gydytojas.
