Kasmet Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atlieka visuomenės sveikatos stebėseną ir jos ataskaitą teikia tvirtinti Savivaldybės tarybai. Rodikliai, kurių iš viso 61, vertinami šviesoforo principu.
Ataskaitą pristatęs biuro vadovas Aistis Jankūnas pastebėjo: dauguma jų atitinka šalies vidurkius, tačiau šiek tiek sumažėjo į geresnę, žalią zoną patenkančių, o padidėjo – „raudonųjų“ rodiklių.
Viena iš aktualiausių problemų – vaikų dantų selantavimas: pastarasis rodiklis net keturis kartus mažesnis už Lietuvos vidurkį.
Miršta daugiau, nei gimsta
Visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos duomenimis, 2021 m. rajono savivaldybėje gyventojų buvo beveik 52 tūkst., arba šiek tiek per 900 daugiau nei 2020 m. Vyrų ir moterų skaičius panašus: atitinkamai 47 ir 53 proc. Vaikų iki 17 m. bei 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų dalis sudarė tik apie penktadalį. 64 proc. gyventojų ‒ darbingo amžiaus (18–64 m.).
2021 m. savivaldybėje gimė 426 kūdikiai ‒ 14 mažiau negu 2020 m., mirė 759 asmenys ‒ 37 daugiau negu 2020 m.
Analizuojant Mažeikių rajono gyventojų mirtingumą paskutinius šešerius metus, pastebėta, kad, kaip ir Lietuvos, jis didėjo. Pagrindinės mirčių priežastys taip pat tokios pat ‒ kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai. Nuo jų mirė atitinkamai 309 ir 135 asmenys.
Mirčių statistiką didėjimo linkme pakoregavo ir pandemija. 2021 m. 128 rajono gyventojai mirė dėl COVID-19 ligos.
Vyrų mirtingumas 1,8 karto buvo didesnis už moterų, kaimo gyventojų didesnis nei miesto.
Ir vis tik Mažeikių rajono gyventojų standartizuotas ligotumas ir mirtingumas buvo mažesni už šalies vidurkį ir priklausė vienai iš geriausių rodiklių turinčių savivaldybių grupei.
2021 m. Mažeikių rajone kraujotakos sistemos ir kvėpavimo sistemos ligomis sirgo po 13 tūkst. asmenų, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis – 11,5 tūkst., endokrininės sistemos ligomis – šiek tiek daugiau nei 9 tūkst., virškinimo sistemos ligomis – 6 tūkst.
Prastesnės – keturios reikšmės
Visuomenės sveikatos biuro vadovas A. Jankūnas, analizuodamas sveikatos ir su ja susijusius rodiklius, politikus informavo, kad aštuoniolikos reikšmės yra geresnės už Lietuvos vidurkį – pagal „šviesoforo principą“ patenka į žalią zoną, 39 rodikliai panašūs į Lietuvos rodiklius.
Tačiau keturių rodiklių reikšmės yra prastesnės nei Lietuvos vidurkis: asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, skaičius 10 tūkst. gyventojų; traumų dėl transporto įvykių skaičius 10 tūkst. gyventojų; į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui; vaikų (6–14 m.) dalyvavimas dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje.
A. Jankūnas informavo, kad pastarasis rodiklis buvo vienas prasčiausių šalyje – keturis kartus mažesnis už Lietuvos vidurkį ir priklausė prasčiausius rodiklius turinčių savivaldybių grupei.
Pastebėta, kad nuo 2017 m. vaikų, dalyvavusių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, tendencingai mažėjo. Tačiau vaikų, neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, būklės procentinis rodiklis buvo geresnis nei Lietuvos ir patenka į savivaldybių sąrašą, kuriose stebimas rodiklis rodo geriausią situaciją.
„Reikalingas didesnis supratimas, kuo naudingas dantų silantavimas. Odontologai, vykdantys programą, yra sudarę sutartis su Ligonių kasa ir gauna finansavimą, bet, jis, ko gero, nemotyvuoja aktyviau įsijungti. Tuo labiau kad dantų silantavimas atima ir nemažai laiko“, – atsakydamas į klausimą, kodėl programa nepopuliari, samprotavo A. Jankūnas.
Nelaimingų atsitikimų padaugėjo
2021 m. Mažeikių rajono asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, atvejų skaičius 10 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų buvo didesnis nei Lietuvos ir patenka į prasčiausių savivaldybių sąrašą. Lyginant paskutinius šešerius metus, pastebima, kad Mažeikių rajone šis rodiklis mažiausias buvo tik 2017 m., o 2020 m. asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, atvejų nebuvo registruota. Tačiau 2016 m., 2018‒2019 m. ir 2021 m. rajono rodiklis viršijo Lietuvos rodiklį.
2021 m. Mažeikių rajono savivaldybėje užregistruoti 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe (3 vyrai ir 1 moteris). Daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimo pažeidimo ir dėl aplinkos neatitikimo saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams.
Traumų dėl transporto įvykių užfiksuota 35, daugiau jų patyrė moterys nei vyrai ir kaimo gyventojai. Analizuojant paskutinių šešerių metų transporto įvykiuose patirtų traumų dinamiką, pastebima, kad rajono savivaldybėje ji buvo kintanti ir 2021 m. rajono rodiklis, lyginant su 2020 m., padidėjo nuo 5,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Lietuvos vidurkis viršytas 1,3 karto.
Pasigedo prevencinių priemonių
Ataskaitoje pateikti ne tik stebėsenos rodikliai, bet ir rekomendacijos prioritetinėms sritims gerinti. Tokiomis įvardintos saugios darbo sąlygos, traumos kelių eismo įvykiuose ir vaikų burnos sveikata.
Tarybos narė Virginija Eidimtienė prisipažino, kad kasmet, išklausiusi stebėsenos ataskaitą, pasigendanti informacijos apie Visuomenės sveikatos biuro atliekamą prevenciją – kas daroma, kad situacija pasikeistų, kaip visuomenė skatinama gyventi sveikiau ir pan.
A. Jankūnas patikino, kad tų veiklų yra nemažai ir joms pristatyti reiktų viso posėdžio. Jis paaiškino, kad biurui veiklą ir jos prioritetus sudėlioja Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta
sveikatos priežiūros komisija, sveikatos ministro aprašai ir kt. dokumentai.
Meras Vidmantas Macevičius politikams paaiškino, kad Taryba tvirtina tik faktą – nustatytus rodiklius.
„O sveikatos stebėsenos ataskaitos tikslas – kad, rodiklius vertinant „šviesoforu principu“, kuo mažiau būtų raudonų lempučių. Ataskaita padeda pamatyti silpnąsias vietas ir numatyti prioritetus sudarant programas ir panašiai“, – paaiškino meras.
V. Macevičius pridūrė, kad Taryba į savo metinį veiklos planą gali įtraukti priemonę išklausyti informaciją apie Visuomenės sveikatos biuro veiklą.
