Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, Mažeikių kultūros centro fojė įspūdingai paminėta Teatro diena, o šeštadienį būrelis Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro aktorių drauge su režisiere Airida Lementauskiene vyko į Jurbarką. Ten įvyko 20-oji Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“, iš kurios mažeikiškiai parvežė šešias nominacijas.
Jubiliejinė šventė buvo kiek kitokia
Šį kartą didžiausia jubiliejinė mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras“ teatrų vadovus, režisierius, mokytojus, aktorius bei teatro gerbėjus iš visos Lietuvos subūrė Jurbarko kultūros centre.
Įprastai ši šventė būdavo rengiama kas dvejus metus, apdovanojami mėgėjų teatrų festivalio „Atspindžiai“ laureatai.
Šį kartą renginys buvo dedikuotas praėjusią vasarą įvykusios Lietuvos dainų šventės Teatro dienos „Esaties lieptais“ kūrėjams ir Tarptautinei teatro dienai.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos organizuojamas renginys „Tegyvuoja teatras“ per laiką tapo neatsiejama Lietuvos teatrinės kultūros dalimi, skatinančia regionų teatro plėtrą bei mėgėjų teatro papročių puoselėjimą.
Šešios nominacijos
Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro režisieriai ir aktoriai savo dalyvavimu, kūrybiškumu, išmanumu prisidėjo prie šimtmetį minėjusios Lietuvos dainų šventės Teatro dienos.
Gražūs atgarsiai apie tūkstančių žiūrovų dėmesio sulaukusius šios dienos renginius po Lietuvą ir pasaulį sklinda iki šiol.
Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro aktoriai iš Jurbarko į Mažeikius parvežė 6 nominacijas patvirtinančius diplomus. Mažeikiškiai buvo nominuoti šiose kategorijose: ryškiausio grimo; ryškiausio sceninio judesio ir šokio; kostiumo; aktorių ansamblio; ryškiausio jungtinio pasirodymo „Esaties lieptais“ nacionalinės dramaturgijos režisūrinio sprendimo (režisierė Airida Lementauskienė) ir ryškiausio kostiumo (režisierius Martynas Januška).
Svarbu jau vien būti pakviestiems
Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro režisieriai ir aktoriai į šventę „Tegyvuoja teatras“ vyko ne pirmą kartą. Ne kartą jie yra tapę ir nominantais, ir laureatais.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais mažeikiškiai parsivežė 6 apdovanojimus pagal nominacijas ir vieną „Tegyvuoja teatras“ statulėlę.
Pasak A. Lementauskienės, kai vienas ar kitas mėgėjų teatras ar trupė ar kaip nominantas, ar kaip laureatas yra pakviečiamas į šventę, tai reiškia, kad jis šalies mastu yra matomas ir žinomas.
„Todėl vien toje šventėje dalyvauti yra didžiulis pliusas kolektyvui. Dažniausiai pagal tai „matuojama“, kokia kategorija ateityje bus įvertintas vienas ar kitas kolektyvas. Buvome pakviesti ir tuo labai džiaugiamės, nes ne visi kolektyvai, kurie dalyvavo Dainų šventėje, gavo kvietimą dalyvauti šiame renginyje“, – šalies mėgėjų teatro bendruomenę suburiančio renginio svarbą apibūdino pašnekovė.
Teatro diena – neprofesionalų rankose
Ir nors mažeikiškiai šį kartą laureatais netapo, „Tegyvuoja teatras“ skulptūrėlės negavo, jie dėl to nenusimena.
„Džiaugiamės, kad buvo atkreiptas dėmesys į kūrėjus, kuriems galbūt ne visada nusišypso laimė gauti tas skulptūrėles už pasirodymus ir spektaklius. Šį kartą atkreiptas dėmesys į visus, kuriems reikia padrąsinimo, motyvavimo. Smagu dėl kolegų iš mažesnių Lietuvos miestų. Džiugu, kad mūsų kaimynai – Akmenės, Rietavo mėgėjų teatrų režisieriai, aktoriai buvo įvertinti“, – kalbėjo mažeikiškė.
Anksčiau organizuojant Lietuvos dainų šventes ir jų Teatro dieną buvo taikoma tokia praktika: samdomas profesionalus režisierius.
Jubiliejinės, šimtmečio dainų šventės Teatro dieną „Esaties lieptais“ organizavo, režisavo ne kas kitas, o režisieriai mėgėjai. Jiems, padedant ir prisidedant gausiai šalies mėgėjų teatro bendruomenei, pavyko surengti gražią, didelę ir įdomią Teatro dieną Valdovų rūmų erdvėse ir Vilniaus senamiesčio gatvėse.
„Man įsiminė viena šventės „Tegyvuoja teatras“ dalyvio mintis, kad aukščiausi Lietuvos profesionaliojo teatro įvertinimai – „Auksiniai scenos kryžiai“ savo vertybėmis, lietuviško dramaturgijos puoselėjimo prasme galbūt nusileidžia mėgėjų teatro menui. Nes mėgėjų teatrai rodo didesnę bendruomenę ir vienijimąsi dėl pačios Lietuvos bei nacionalinės dramaturgijos. O juk tai kiekvienai šaliai aktualu ir svarbu. Buvo kalbėta, kad mėgėjų teatrai stato išties daug lietuviškos dramaturgijos, nepamiršta Klojimo teatro tradicijų. Manoma, kad Lietuvos vėliava mėgėjų teatre iškelta aukščiau nei profesionaliajame“, – kalbėjo režisierė.
Nuotr. iš Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro archyvo