Šventinė naujovė – renginiai elitui?

Šisbeitauskas

Kažkaip keistai šiemet išėjo su Kovo 11-ąja. Kiek mačiau skelbimus, pagrindinis renginys, skirtas šiai datai, buvo kultūros centre vykęs tautinių šokių kolektyvo „Kauškutis“ jubiliejinis koncertas. O prieš jį – šv. Mišios Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Iš patikimų šaltinių – ne VBS! – teko girdėti, kad mišių metu kunigas kalbėjo, kad jos vyksta labai svarbią Lietuvai – Nepriklausomybės atkūrimo dieną, taip pat bus meldžiamasi ir už „Kauškutį“. Lietuviškais akcentais – trispalvėmis žvakutėmis papuoštas altorius, giedamas šimtmečio hitas „Lietuva brangi“, pamokslas taip pat skirtas Lietuvai, o mišios užbaigtos himnu. Įprasta, kad tokiose mišiose kartu su tautiečiais būna (nesakau, kad meldžiasi) kas nors iš rajono valdžios. Buvo mero pavaduotojos, vieno skyriaus vadovė, specialistė. Viskas lyg ir normalu – net aukos buvo renkamos.
Bet mano „patikimam šaltiniui“ to neužteko. Jis įpratęs, kad tokios reikšmingos šventės mišiose dalyvauja pati rajono galva, su vėliavomis žygiuoja šauliai, o šv. Mišias aukoja keletas kunigų… O tą dieną prie bažnyčios altoriaus stovėjo vienas vienintelis kunigėlis – net patarnautojo neturėjo.
Man pasirodė keista – negi reikšmingai valstybinei šventei skirtos mišios praėjo taip skurdžiai?
Viskas išaiškėjo vėliau – landžiojant po socialinius tinklus. Pagrindinės Kovo 11-osios bažnytinės iškilmės vyko senamiesčio bažnyčioje: ten šv. Mišiose dalyvavo ir rajono meras, gausybė Tarybos narių, didelis būrys šaulių su vėliavomis, keli kunigai ir, svarbiausia, – JE Telšių (ne Žemaičių, kaip rašo viena ponia) vyskupas. Dalyvavę mišiose mažeikiškiai buvo pakrapyti, palaiminti ir kitaip pamaloninti. Viskas puiku, jeigu ne vienas „bet“…
Apie vyksiančias tokias reikšmingas šventines iškilmes senamiesčio bažnyčioje neteko nei kur skaityti, nei matyti, nei girdėti. Negi tai buvo kažkaip užslaptinta, užmaskuota – esą, kas jau susirinks, tiek ir bus gerai? Ar čia kokios baimės dėl vyskupo, valdžios galvų saugumo, ar bijoma kokio teroristų išpuolio – apie tokius Lietuvoje, juolab Mažeikiuose, neteko girdėti… Tas slaptumas (ar viešos informacijos stoka) žmones verčia galvoti, kad šventinės iškilmės senamiesčio bažnyčioje buvo skirtos išrinktiesiems. Jei tai būtų vykę ne Kovo 11-osios kontekste, nieko nesakyčiau – parapijiečių reikalas kaip ir su kuo melstis. Bet šis faktas sukėlė visokių kalbų. O ar jų reikia?
Kažkas iš šventę komentuojančių „internetinių“ mažeikiškių pasigedo ir tradicinių iškilmių Nepriklausomybės aikštėje. Pasirodo, buvo ir jos, bet taip pat, matyt, slaptos. Ta aikštė – vieša erdvė, galėjo ateiti, kas tik nori, bet daugelis apie tokį renginį taip pat nežinojo.
Užtat į „Kauškučio“ 30-ąjį gimtadienį, šventinį koncertą subėgo visi: ir rajono, ir miesto valdžia, ir Tarybos atstovai, ir verslininkai, ir daug kitokių gražių ponių (aš čia apie žmones) bei ponų.
O šventės šeimininkai – „Kauškučio“ kolektyvas, kaip įprasta, parodė aukšto lygio koncertą – tokį ne gėda būtų parodyti ir šalies Prezidentei. Kauškutiečiai sulaukė daugybės plojimų ir ovacijų, gražių kalbų ir dovanų, jų pasveikinti atvyko net svečiai – draugai iš Turkijos ir Portugalijos. Viena brangiausių dovanų šokėjų kolektyvui tikriausiai buvo didžiulė Seimo pastato nuotrauka – ją vieno pono vardu įteikė kitas ponas. Kai kurie salėje sėdėję žiūrovai sureagavo kažkaip keistai – esą kaip būtų, jei savo „darbinių“ pastatų nuotraukas sukaktuvininkams dovanotų Savivaldybės ar seniūnijų vadovai? Keistokai tai atrodė ir man, bet jei jau kažkam Seimo pastatas atrodo labai gražus – kodėl jo nuotrauka negali kažkur kabėti? Bent jaunimas žinos, kur sėdi tautos išrinktieji ir iš kur sklinda daugybė nesusipratimų bei skandalų. Kad ir paskutinis, kai Seimo nariai savo balsavimu paniekino Lietuvos Konstituciją ir leido tuose rūmuose pasilikti valstybei nepatikimą žmogų. Ką padarysi, kaip sakoma, „kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui“.
Kad ir kokios jos būtų šaunios, apie šventes užteks. Nežinau, ar tai šventė, ar tiesiog atmintina diena, bet tauta ją pripažįsta. Turiu galvoje Kovo 8-ąją. Matėme jūrą įvairių spalvų tulpių, besišypsančias dailiosios lyties atstoves – kada jas pagerbsi, pasakysi ačiū, kad jos yra, pakštelsi į skruostą, jei ne Kovo 8-ąją? Ir nesvarbu, kad kai kurie šios dienos atžvilgiu skeptiškai nusiteikę, bet negi iš žmogaus atimsi pavasarį ir pagarbą moteriai? Juolab kad jis to nori ir švenčia neraginamas.
Tarptautinė moters diena klestėjo ir socialiniuose tinkluose, kažkas net sakė, kad nebėra ko ten lįsti, nes vien sveikinimai ir tulpės. Pastebėjau, kad kai kurie sveikintojai šiek tiek susipykę su lietuviška gramatika – daugelis moteris sveikino „su Kovo 8-ąją“. Viliuosi, kad tai smulkmena ir švente besidžiaugiančios moterys jos nepastebėjo.
Dar viena, mano galva, džiugi žinia mažeikiškiams: pradedama atstatyti geležinkelio atkarpa į Latviją. Turiu viltį, kad, atstačius geležinkelį, kada nors pro Mažeikius pradės važinėti keleivinis traukinys į Rygą ir Klaipėdą – kaip buvo anksčiau. Bent keletą kartų per savaitę. Negi nenorėtume atgaivinti prisiminimus – nuvykti į Rygos turgų? Ar po kaimynų sostinės senamiestį pasivaikščioti?
Savaitgalį Mažeikiuose šurmuliavo Kaziuko mugė. Šį kartą nemaža – netrūko nei pirkėjų, nei pardavėjų. Nesvarbu, kad kainos kosminės, užtat pažįstamų žmonių kamšatis ir gera nuotaika. Šiame renginyje pasigedau tik lietuviškų sūrių – latviai savuosius pardavinėjo labai brangiai. Bet kodėl neprašyti daugiau, jei konkurentų nėra?
Tikiuosi, kad ryt vyksiančiame 20-ajame Juozapinių jomarke skaniausią lietuvišką sūrį bus sunku išsirinkti – dėl šių produktų gausos. Tad ateikite į didįjį turgų – ir gal padėsite man tai padaryti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto