„Swedbank“: būsto kainų šuolių tikėtis nereikėtų

Praėjusiais metais padidėjus būsto įperkamumui ir išaugus nuomos pajamingumui baigėsi maždaug penkerius metus trukusi stagnacija būsto rinkoje. „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, panašios tendencijos išliks ir šiais metais, tačiau kainų šuolių tikėtis nereikėtų.

Parduodama daugiau

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Vilniuje parduota 36,3 proc. daugiau butų nei prieš metus. Didelė būsto paklausa pakėlė ir butų kainą Vilniuje.

Po ilgokos pertraukos butų kainos Vilniuje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 4,7 procento.
Aktyvumas didėjo ne tik Vilniuje – pernai Kaune sudaryta 23,6 proc., o Klaipėdoje – 34,6 proc. daugiau butų pardavimo sandorių.
Priešingai nei Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune butai praėjusių metų pabaigoje dar nebrango.

Būsto įperkamumo indeksas

„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą su tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.

Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas tampa lengviau įperkamas.
Vilniuje paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šis indeksas išaugo 1,8 punkto ir pasiekė 129,5.
Iš didžiųjų Lietuvos miestų lengviausia butą įpirkti buvo kauniečiams, nes Kaune atlyginimų ir butų kainų santykis yra didžiausias: Kaune namų ūkių atlyginimai buvo net 2,2 karto didesni nei pakankami įpirkti butą.

Klaipėdoje įperkamumas dėl sparčiau mažėjusių butų kainų išaugo daugiausiai – net 24,4 punkto iki 191,6. Tačiau „Swedbank“ ekonomistų teigimu, aukštas įperkamumas mažesniuose miestuose dar nereiškia, kad ten didės paklausa ir kainos – demografinės tendencijos mažesniuose miestuose išlieka gana nepalankios.

Ką pakeis euras?

Kalbėdamas apie nuomos pajamingumą „Swedbank“ vyriausiais ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje jis šiek tiek sumažėjo – Vilniuje ir Klaipėdoje jis siekė 6,4, o Kaune – 7 procentus.
„Tačiau šis rodiklis išlieka artimas istoriniam vidurkiui ir rodo, jog šiuo metu butų kainos yra artimos jų tikrajai vertei“, – teigia N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistų nuomone, ir praėjusių metų pabaigoje, ir šių metų pradžioje būsto rinkos aktyvumui įtakos turėjo ne tik aukštas įperkamumas ir nuomos pajamingumas, bet ir euro įvedimo lūkestis.
„Pats nacionalinės valiutos pasikeitimas būsto rinkai jokio poveikio greičiausiai neturės. Dėl to, kad Lietuvoje cirkuliuos eurai, o ne litai, užsieniečių susidomėjimas Lietuvos nekilnojamuoju turtu neišaugs. Tačiau nepaisant to, daugelis gyventojų euro įvedimą sieja ir su, tikėtina, didesniu aktyvumu būsto rinkoje, o tai savaime pakursto paklausą ir suformuoja kainų augimo lūkestį“, – mano „Swedbank“ ekonomistas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto