„Swedbank“: vėl atakuoja elektroniniai sukčiai

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Šiomis dienomis „Swedbank“ fiksuoja sukčių atakų bangą – banko klientams elektroniniu paštu siunčiamos fiktyvios žinutės.

Siunčia melagingas žinutes

Tai klasikinis sukčiavimo būdas, kai prisidengus banko vardu norima suklaidinti gyventojus ir gauti jų asmeninius bankininkystės prieigos duomenis. „Swedbank“ perspėja jokiu būdu neaktyvuoti žinutėse esančių nuorodų ir neatskleisti interneto banko ar mokėjimo kortelių duomenų.
Šiuo metu klientai gauna tokio ar panašaus turinio pranešimą: „Brangus kliente, atkreipkite demesi, kad jusu elektroninus bankininkystes saskaitos galiojimo laikas baigesi. Kad butu galima toliau naudoti paslaugu spauskite cia noredami atnaujinti visus savo iraYus su mumis teisingai u[kirsti kelia paslaugos teikimo nutraukima / sustabdyma“. Toliau pranešime (kalba netaisyta) pateikiama fiktyvi nuoroda.

Ragina nekreipti dėmesio

„Klientams primename, kad tokių laiškų „Swedbank“ savo klientams nesiunčia. Be to, įtarimų gyventojams turėtų sukelti tai, jog pranešime nemažai gramatinių klaidų, naudojami nelietuviški rašmenys. Raginame klientus neatidaryti jokių žinutėje esančių nuorodų ir prisegtų dokumentų. Tokios nuorodos veda į suklastotą interneto banko puslapį, o prisegtais dokumentais platinami virusai“, – įspėja „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.
Pasak „Swedbank“ saugos eksperto, visada verta prisiminti pagrindinius interneto banko saugumo reikalavimus. „Svarbu, kad jungdamiesi prie „Swedbank“ interneto banko, interneto banko adresą interneto naršyklėje įrašytumėte patys. Niekuomet nespauskite su įtartinais laiškais gautų nuorodų, nes jos gali vesti į fiktyvias interneto banko svetaines“, – pabrėžia M. Montvilas.

Išduoda adresas ir klaidos

Kitas svarbus aspektas – jungiantis prie „Swedbank“ interneto banko reikia nurodyti tik vieną iš kodų kortelėje esančių slaptažodžių. Bankas niekuomet neprašo nurodyti visų ar keleto slaptažodžių iš slaptų kodų kortelės. Jei jūsų prašo tai padaryti, jūs esate nukreipti ar patekote į sukčių suklastotą interneto svetainę, nors ji gali atrodyti kaip interneto banko kopija.
„Dar vienas patikimas saugiklis – įtartino pranešimo siuntėjo adresas ir kalbos klaidos. Kone visada tokie pranešimai būna atsiųsti iš neįprasto adreso, o pačiuose pranešimuose būna rašybos klaidų. Jos rodo, jog pranešimai buvo sugeneruoti naudojant automatines vertimo programas“, – sako „Swedbank“ saugos ekspertas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto