„Verslo žinių“ organizuotame projekte „Lietuvos gazelė 2004“ Telšių apskrities lyderėmis tapo devynios smulkiam ir vidutiniam verslui atstovaujančios įmonės. Tarp jų – net penkios įmonės iš Mažeikių rajono. Tai – uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“, „Mažeikių strėlė“, „Juodasis gintaras“, „Stepono baldai“ ir „Mažeikių rugelis“. Šios įmonės paminėtos tarp sparčiausiai augusių įmonių Lietuvoje.
„Gazelė“ – projektas smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio tikslas skatinti smulkiųjų verslininkų aktyvumą, siekti gilesnių žinių, ugdyti kompetenciją ir pasitikėjimą savimi. „Gazelė – švelnus gyvūnas ir jam labai sunku išgyventi tarp plėšrūnų“, – sakė Premjeras Algirdas Brazauskas, sveikindamas projekto laureatus.
RIZIKA TURĖTŲ PASITVIRTINTI
UAB „Rudesta“ vadovas Valdas Kumpys „Santarvei“ prisipažino, kad šis įmonės įvertinimas jam labai malonus.
Pasak jo, statybų verslas nėra paprastas, todėl jame užimti lyderių pozicijas tikrai nelengva. „Gazelėje“ minima, kad per trejus metus įmonės apyvarta išaugo beveik 494 tūkst. litų.
Šie metai „Rudestai“ buvo labai įtempti. Vienas po kito buvo atiduodami eksploatuoti prekybos centras „IKI“ ir bendros įmonės „Ingman ledai“ cechas, kuriuos statė „Rudesta“. Taip pat pradėta dirbti Klaipėdoje, kur statomas „Klaipėdos TET“.
Paklausus, kodėl užsakovai renkasi „Rudestos“ paslaugas, V. Kumpys paaiškino, kad įmonė, kaip ir kitos statybos bendrovės, dalyvauja konkursuose. Užsakovų valia rinktis geriausias sąlygas siūlančią įmonę.
„Galbūt įtakos turėjo ir tai, kad mes dirbame šiame regione. Juk užsakovams lengviau dirbti su vietinėmis įmonėmis“, – svarstė vadovas.
V. Kumpys teigė, kad didžiausias įmonės sėkmės garantas yra visų sričių specialistų geras darbas.
Kadangi praėjusiais metais „Rudesta“ baigė statybos darbus AB „Mažeikių nafta“, o kitų užsakymų šioje įmonėje nebuvo, buvo nuspręsta statyti gyvenamąjį kvartalą Pavenčių gatvėje.
„Tuo metu dar nebuvome gavę ir tų didžiųjų objektų statybos užsakymų. Žinoma, pradėdami statyti gyvenamąjį kvartalą labai rizikavome. Tačiau įvertinome, kad visoje šalyje statybos brangsta, todėl manome, kad mūsų projektas pasitvirtins“, – sakė V. Kumpys.
„Rudestos“ statomi butai ir kotedžai nėra pigūs. Planuojama, kad vienas kvadratinis metras kainuos apie 1700 litų. Tačiau norinčių čia įsikurti atsiranda vis daugiau.
„Projekto vykdymo pradžioje pirkėjų nebuvo. Vis dėlto Mažeikiai – ne Vilnius ir ne Kaunas. Dabar, kai keičiasi statybų vaizdas, atsiranda vis daugiau interesantų. Manau, jų bus dar daugiau, kai sutvarkysime aplinką“, – kalbėjo V. Kumpys.
NENORI PRARASTI UŽIMTŲ POZICIJŲ
UAB „Mažeikių strėlė“ generalinis direktorius Kęstutis Slavinskas nesureikšmino „Gazelės“ įvertinimo. Direktoriaus nuomone, projekto organizatoriai įmones vertina pagal augimą, tačiau tai neturėtų būti vienintelis rodiklis.
K. Slavinskas sakė, kad šiais metais „Mažeikių strėlė“, užsiimanti statybinių kranų nuoma ir kėlimo įrengimų gamyba, montavimu bei remontu, įdiegė investicijų už beveik 3 mln. litų. Atidarytas filialas Vilniuje.
„Žinoma, dėl investicijų šiemet įmonės pelningumas daug mažesnis nei praėjusiais metais. Tačiau mes pasiruošėme ateičiai. Nėra kitos išeities, būtina tai daryti, jeigu nenorime prarasti užimtų pozicijų“, – teigė direktorius.
K. Slavinskas papasakojo, kad įsikūrus įmonei buvo sunku surasti rinką, reikėjo stipriai kovoti dėl kiekvieno užsakovo. Anot vadovo, ta kova užgrūdino. Dabar „Mažeikių strėlė“ šalyje užima stiprias pozicijas.
Direktorius teigė, kad šiandien įmonė susiduria su dviem didžiausiomis problemomis: kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir labai brangi įranga, kurią nepakankamai eksploatuojant įmonė gali greitai sužlugti.
TRYS BANGINIAI, LĖMĘ SĖKMĘ
UAB „Juodasis gintaras“ vadovas Robertas Karvauskas labai džiaugėsi įmonės pasiekimu. Pasak jo, gamyboje ir prekyboje galimas greitas šuolis, tačiau tai padaryti sunku paslaugų sferoje.
„Juodasis gintaras“ užsiima statybinių gaminių ir su jais susijusių paslaugų verslu. Įmonė turi ir dujų degalinę, tačiau, anot vadovo, tai – vidaus padalinys, pelnui neturintis įtakos.
Praėjusiais metais „Juodojo gintaro“ apyvarta buvo 1,8 mln. litų. Numatoma, kad šiemet ji pakils iki 2,2 mln. litų. Pernai pelnas siekė 170 tūkst. litų. Tikimasi, kad šiais metais jis nebus mažesnis.
„Dirbame su tokiais produktais, kuriais prekiaujančioms įmonėms nesunku įeiti į rinką. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasiekėme gerų rezultatų langų srityje. Tada buvo keturiolika įmonių, prekiaujančių langais. Šių metų pradžioje jų buvo jau dvidešimt viena. Tai numatėme, todėl ėmėmės kitų žingsnių – daug dėmesio skyrėme vėdinimo padaliniui, kuris tikrai kompensuos nuostolius“, – pasakojo R. Karvauskas.
Vadovas teigė, kad įmonės sėkmė laikosi ant trijų „banginių“: žinių, geranoriškumo ir pozityvaus mąstymo. Direktoriaus nuomone, su iš sovietinių laikų atsineštomis verslo žiniomis bei paprasta intuicija dabar jau „toli nebenuvažiuosi“.
Dabar įmonės darbuotojai verslo žinių siekia pagal Britanijos universiteto profesionalaus vadybininko programą. Firma daug investicijų skiria savo darbuotojų mokymui.
R. Karvauskas tikino, kad būtinas geranoriškas požiūris ir į darbuotojus, ir į konkurentus.
„Mes neturime priešų ir konkurentų. Turime tik draugus ir kolegas. Taip pat būtina pozityviai mąstyti. Juk kiekvienoje situacijoje galima nervintis ir pykti, tačiau tada nervai užima visas smegenis, nepalikdami vietos sprendimams. Būtina priimti situaciją tokią, kokia ji yra, ir ramiai ieškoti sprendimų. Reikia suvokti, kad nieko nėra pastovaus ir amžino, ir tų problemų nebeliks“, – sakė vadovas.
Rugsėjo mėnesį įmonė paėmė 350 tūkst. litų kreditą, kurį panaudos naujo biuro-salono statybai. Taip pat numatoma investuoti į sienų šiltinimo padalinio plėtimą bei personalo mokymą. Ruošiamasi pateikti projektą ES struktūriniams fondams, iš kurių tikimasi gauti lėšų personalo mokymui.
„Mūsų galutinis tikslas yra ne kokybiškai atlikti paslaugą, o sužavėti klientą. Taip, būtent sužavėti. Todėl mums svarbu, kad šį supratimą perimtų visi darbuotojai“, – teigė direktorius.
LYDERIS BALDININKŲ MIESTE
Steponas Krikščiukas, UAB „Stepono baldai“ direktorius, pajuokavo, kad Mažeikius galima pavadinti baldininkų miestu. Tačiau rimtai dirbančių įmonių nėra daug. Pasak direktoriaus, daugiausia tai – „garažinės“ įmonės.
„Mūsų sėkmės garantas – gera gaminių kokybė. To pasiekti neįmanoma, jeigu neturi geros įrangos“, – sakė S. Krikščiukas.
Praėjusieji metai „Stepono baldams“ buvo sėkmingi – apyvarta išaugo beveik dvigubai. Didžioji dalis užsakymų yra priimama vietoje, nes, anot įmonės vadovo, parduotuvės – „miręs taškas“.
„Dirbame savo jėgomis, nenorime kažkokioms įmonėms atidavinėti procentus“, – paaiškino S. Krikščiukas.
Direktorius džiaugėsi, kad jau anksčiau įmonė sugebėjo įsigyti labai gerą vokišką įrangą, todėl dabar nereikia rūpintis naujomis investicijomis.
S. Krikščiuko nuomone, didžiausia problema – „garažinės“ dirbtuvės, kurių savininkai yra išsiėmę verslo liudijimus, todėl valstybei nemoka tokių mokesčių, kokius reikia mokėti įmonėms.
„Išeina nesąmonės, žlugdančios rinką“, – piktinosi direktorius.
GAMYBA DIDĖJA, PELNAS MAŽĖJA
UAB „Mažeikių rugelis“, užsiimančios kiaušinių gamyba, direktorius Gintautas Šmaižys nustebo iš „Santarvės“ sužinojęs apie „Gazelės“ įvertinimą. Direktorius sakė, kad įmonė visada žiūrėjo į priekį, tobulino technologijas.
„Kaip tik dabar struktūriniams fondams pristatome paskutinį darbų etapą. Nuo šiol mes atitiksime visus europinius vištų laikymo, rūšiavimo, kiaušinių kokybės standartus. Šiandien mes visoje Europoje laisvai galime prekiauti mūsų įmonėje gaminamais kiaušiniais“, – džiaugėsi vadovas.
Šiandien „Mažeikių rugelio“ paukštyne yra apie 150 tūkst. vištų. Per metus surenkama apie 30 mln. kiaušinių.
G. Šmaižys pasakojo, kad įmonė daug dirba su Mažeikių ūkininkais, iš kurių šiemet supirko 4 tūkst. tonų grūdų. Direktorius sakė, kad nors kasmet grūdų supirkimas didėja, tačiau ūkininkų ratas mažėja. Jeigu pirmais įmonės darbo metais grūdus pirko iš beveik 100 ūkininkų, tai šiandien „Mažeikių rugelį“ aprūpina 23 ūkininkai.
G. Šmaižys apgailestavo, kad nors gamyba didėja, tačiau pelnas mažėja, nes visoje Europoje pinga kiaušiniai. Todėl įmonė negali didinti grūdų supirkimo kainos.
Kita problema – nesutvarkyti atsiskaitymo su pirkėjais klausimai. Prekybininkai vis spaudžia atidėti mokėjimo terminus, o gamybininkams tai neša nuostolius.
„Esame priversti įmonę kompiuterizuoti, o tai daroma žmonių sąskaita. Gaila, kad turime atleisti kai kuriuos darbuotojus, juos išvaryti į gatvę“, – apgailestavo G. Šmaižys.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
