Tarp gyventojų ir komunalininkų – nepasitenkinimas

Perpildyti konteineriai ir šalia krūvomis suverstos įvairios atliekos vis dar yra komunalininkų kasdienybė. Kai kurie rajono gyventojai ne tik buitines, bet ir stambiagabarites atliekas pila šalia bendro naudojimo konteinerių.
Atliekas tvarkančių įmonių atstovai kaltina gyventojus elgiantis piktybiškai. Privalomos rinkliavos prispausti gyventojai įsitikinę, kad atliekų rinkėjams svarbiausia yra susirinkti mokesčius.


SISTEMA
NUO ŠIUKŠLINIMO
NEGELBĖJA
Beveik dvejus metus gyvuojanti regiono atliekų tvarkymo sistema nuo aplinkos šiukšlinimo negelbėja. Atliekų tvarkytojams vis dar neįveikiama našta yra stambiagabaritės atliekos. Konteinerių aikštelės virsta mažais sąvartynais – čia riogso baldai, buitinė technika, medžio, statybinės atliekos, ravienojai.
Pasitaiko, kad konteineriai padegami, nuverčiami. Kartais šiukšlių gyventojai atsikrato ir pamiškėse, pakelėse.
Tvarkingi gyventojai piktinasi kaimynais šiukšlintojais. Švariai norintys gyventi žmonės neapsikentę mina įvairių įstaigų slenksčius, skundžiasi redakcijai.
ŽMONĖS „APSIVALĖ“
Seniūnijų vadovai „Santarvei“ yra sakę, jog po rinkliavos įvedimo pastebima teigiamų poslinkių. Ypač padėtis pagerėjo seniūnijose įvairiose vietose pastačius bendro naudojimo konteinerius. Iš pradžių jie visada būdavo apkrauti maišais. Dabar esą žmonės „apsivalė“ – aplink konteinerius šiukšlių prikraunama vis mažiau.
Tačiau, anot seniūnų, pasitaiko ir piktavalių šiukšlintojų. Nors nutverti šiukšlintoją esą sudėtinga, jį galima sutramdyti tik grasinant baudomis.
Mažeikių seniūnas Petras Užkuras tokių netvarkingų, blogai besitvarkančių gyventojų mieste skaičiuoja dešimtimis: vienas statybinį laužą išvertęs, kitas – kitokių atliekų. Administracinėmis bausmėmis nubaudžia tik vieną kitą, dažniausiai žmogui užtenka įspėjimo.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vedėjas Nilius Kupliauskas „Santarvei“ ne kartą yra sakęs, kad skundų dėl šiukšlintojų nebesulaukia tiek daug, kiek jų buvo uždarius sąvartynus.
ŠIUKŠLIŲ RAJONE
DAUGĖJA
Atliekas surenkantys komunalininkai tvirtina, kad rajone šiukšlių nemažėja. Šiemet iš rajono jau išvežta apie 14 tūkstančių tonų atliekų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai yra 10 procentų daugiau. Pernai per metus išvežta apie 18 tūkst. tonų šiukšlių.
Bendrovės „Mažeikių komunalinis ūkis“, penkeriems metams laimėjusios konkursą atliekoms tvarkyti, direktorius Andrius Noreika sako, kad perpildyti konteineriai ir atliekų krūvos šalia jų vis dar yra komunalininkų kasdienybė. Kiekvieną dieną šalia konteinerių atsiduria tai, kas turėtų būti gabenama tiesiai į Algirdo gatvėje esančią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę. Atliekų gyventojai ten atsikrato nemokamai.
STAMBIŲ ATLIEKŲ
NEPALIEKA
Savivaldybės tarybos sprendimu, miesto bendrieji konteineriai ištuštinami kiekvieną dieną, miesto gyventojų individualūs konteineriai – kas antrą savaitę, kaimo gyventojų konteineriai – kartą per mėnesį. Sedos, Viekšnių, Tirkšlių gyventojai šiukšlių atsikrato kas antrą savaitę, iš sodų bendrijose esančių konteinerių šiukšlės vežamos kas antrą dieną.
Du kartus per metus tam tikromis dienomis komunalininkai iš visų rajono konteinerių stovėjimo vietų privalo surinkti stambiagabarites atliekas: buitinę techniką, baldus, padangas…
Tačiau, anot A. Noreikos, dviejų kartų per metus neužtenka. Kas susikaupia šalia konteinerių, pagal atitinkamą sutartį su UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) „Mažeikių komunalinis ūkis“ surenka vieną kartą per savaitę, sodų bendrijose – dar rečiau.
„Žmonės skambina ir piktinasi, kad iškratėme konteinerius, o kas šalia konteinerių – sofas, lovas – palikome. Bet mes bet kokiu atveju tai išvežame. Jeigu nesurinktume, tai, patikėkite, vaizdai, kokie šiandien yra, būtų dešimt kartų baisesni“, – „Santarvę“ tikino A. Noreika.
ŽMONĖS
ELGIASI
PIKTYBIŠKAI?
Dėl šiukšlių krūvų šalia bendrųjų konteinerių žmonės piktinasi ir kaltina šiukšlių tvarkymą administruojančias įmones, šiukšlių vežėjus, o pastarieji nešykšti pretenzijų gyventojams.
Esą žmonės patys kalti, kad nesidomi atliekų surinkimo sistemos naujovėmis, nesivargina sužinoti, kur dėti stambiagabarites atliekas, piktybiškai šiukšlina. Dėl to papildomai turi triūsti komunalininkai – atliekų tvarkymo taisyklės neleidžia stambiagabaričių atliekų mesti į šiukšliavežes. Jų surinkti važiuoja kita mašina.
„Padarėme darbą, antroje rinkliavos lapelio pusėje parašėme, kur pristatyti stambiagabarites atliekas, kas yra vežėjai, kur įsigyti konteinerį, kur kreiptis. Tačiau ir to neperskaito. Geriausia pasakyti, kad nieko nežinojau“, – kritikos sąmoningumo stokojantiems gyventojams negailėjo TRATC atliekų tvarkymo koordinatorė Mažeikių rajone Asta Kozlovienė.
ŽMONĖMS TRŪKSTA
INFORMACIJOS
Tuo tarpu rajono gyventojai sako neperprantantys atliekų tvarkymo sistemos ir jaučiasi apgaudinėjami, apmokestinti be jų pačių sutikimo, prieš jų valią.
Redakcija ne kartą yra sulaukusi rajono gyventojų prašymų paaiškinti, kokiu būdu, kokiais duomenimis remiantis apskaičiuojamas rinkliavos dydis. Ypač daug klausimų kyla sodininkams, kai vieni jų gauna pranešimus sumokėti 115 litų, antri – 48 litų rinkliavą, o tretiems iš viso nereikia mokėti. Nesuprantama jiems ir tai, kodėl vieni tose pačiose sodų bendrijose gali turėti individualų konteinerį, o kiti privalo naudotis kolektyviniais.
Panašių klausimų yra sulaukusi ir Savivaldybė. Vietinio ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto Kornelijaus Kryžiaus teigimu, iki šiol veikia dviguba atliekų surinkimo sistema. Gyventojai, įsigiję individualius konteinerius, moka perpus mažiau nei tie, kurie delsė įsigyti konteinerius, vengė mokėti mokesčius ir atliekų atsikratė, kur papuolė.
„Jiems (mokantiems po 115 litų – N. M.) dabar pikta, bet kodėl jie nepasinaudojo ta paslauga praėjusiais metais arba metų pradžioje?“ – svarstė Vietinio ūkio skyriaus specialistas.
KONTEINERIAI
DALIJAMI IKI ŠIOL
K. Kryžius informavo, kad individualūs konteineriai, jei tik sodininkai nori, dalijami iki šiol. Tik esą žmogui gali kilti nepatogumų – konteinerį teks atvilkti į kolektyvinę atliekų surinkimo aikštelę, nes sunkiasvorės šiukšliavežės siaurais sodų bendrijų keliukais prie kiekvieno sklypo neprivažiuoja.
Atliekas surenkančios bendrovės direktorius A. Noreika priminė, kad pagal panaudos sutartį rajono gyventojams išdalyta daugiau kaip 10 tūkst. konteinerių. Tai 2 tūkst. daugiau negu planuota. Norinčiųjų juos įsigyti pasipylė praėjusiais metais įsigaliojus privalomai vietinei rinkliavai. Po keliasdešimt konteinerių per savaitę išduodama iki šiol.
Pagal tai, kokiu konteineriu naudojasi gyventojas, TRATC apskaičiuoja ir rinkliavos dydį.
Pagal neoficialių šaltinių pateiktą informaciją, dar šių metų rudenį Savivaldybė ir TRATC turėtų persvarstyti rinkliavos dydžius. Atsižvelgdami į tai, kad šiukšliname daugiau, galime spėti, kokia – didesnė ar mažesnė – rinkliava bus kitais metais.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO.: Tokį vaizdą dažnai galima išvysti prie kolektyvinių konteinerių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Skip to content