Valstybines šventes, kas kaip išmano, taip mini. Vieni dalyvauja bažnyčiose aukojamose šv. Mišiose, kiti įvairiose pilietinėse akcijose ar koncertuose. Treti – dalyvaudami pagarbos bėgimuose ar žygiuose.
Bėgimui – dvidešimt aštuoneri
Į tautinį sąjūdį susivienijusi Lietuva 1990 m. kovo 11-ąją paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę. Tačiau sovietų karinės pajėgos mėgino sustabdyti taikų ėjimą į Laisvę. 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje, sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant televizijos bokštą bei radijo ir televizijos pastatus, žuvo 14 Nepriklausomybės gynėjų. Be to, daugybė žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.
Dabar jau 28-uosius metus Lietuva kuria savo ateitį, prisimindama Laisvės ir Nepriklausomybės kainą, o sausio 13-ąją minėdama kaip Laisvės gynėjų dieną.
Lygiai tiek – 28 kartus Vilniuje jau buvo surengtas pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“.
Kasmet šiame bėgime dalyvauja ir mažeikiškiai.
Jaunieji šauliai – nuolatiniai dalyviai
Šiemet dalyvauti pagarbos bėgime, skirtame 1991 metais žuvusiems Lietuvos Laisvės gynėjams atminti, buvo užsiregistravę 50 mažeikiškių – vaikų ir suaugusiųjų.
Bene didžiausią mūsų rajono dalyvių būrį šiame bėgime sudarė Žemaitijos 8-osios rinktinės –
Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Mažeikių Kalnėnų pagrindinių mokyklų, Viekšnių, Sedos Vytauto Mačernio, Židikų Marijos Pečkauskaitės bei Mažeikių Gabijos gimnazijų jaunųjų šaulių būriai. Iš viso į sostinę išsiruošė apie 40 jaunųjų šaulių ir jų vadovų.
Pagarbos bėgimo dalyviams teko įveikti 9 kilometrų bėgimo trasą nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, iki Televizijos bokšto Sausio 13-osios gatvėje.
Visos formos tinkamos
Pasak Gabijos gimnazijos jaunųjų šaulių būrio vadovės Rimos Skrodenytės, prisiminti istoriniais tapusius įvykius, atiduoti pagarbą žuvusiesiems už laisvę galima įvairiai – ir dalyvaujant pilietinėse akcijose, mišiose, ir kitokiuose renginiuose.
„Pavyzdžiui, mes gimnazijoje su jaunaisiais šauliais visą savaitę prieš Sausio 13-ąją ruošėmės šios datos minėjimui – akcijai „Neužmirštuolių pievelė“. O ruošdamiesi nemažai kalbėjomės, dalijomės mintimis apie tai, kas ir kaip buvo“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad jaunoji karta supranta, kokia kaina mūsų šalis pasiekė laisvę.
Pasak pedagogės, visi „Gyvybės ir mirties“ keliu bėgę mūsų rajono jaunieji šauliai trasą įveikė sėkmingai, jokių nesklandumų nebuvo.
Moksleiviai bėgo apsigobę Lietuvos, Mažeikių, savo atstovaujamų mokyklų vėliavomis.
„Po bėgimo negirdėjau nė vieno jaunojo šaulio sakančio: „važiavau čia ir dalyvavau be reikalo“ ar „daugiau nevažiuosiu“. Vaikai, kurie bėgo, tai darė savo noru“, – kalbėjo R. Skrodenytė.
Tarp žmonių tvyrojo nežinia
Pašnekovės prisiminimuose 1991 metų sausio 13-oji išliko kaip tokia, kuri į vieną didelį būrį sutelkė daugybę mažeikiškių.
Tą naktį Mažeikiuose ir prie centrinio pašto mikrorajone, ir senamiestyje liepsnojo laužai. Anuomet veikusiame kino teatre nemokamai buvo rodomi filmai ir žmonės bet kada galėjo užeiti sušilti. Pašnekovė prisimena, kad buvo pasklidusi žinia, jog Mažeikių link važiuoja tankai.
„Tokie buvo tos nakties įvykiai. Apimti nežinios žmonės telkėsi budėti. Dabar, kasmet prisimenant tuos įvykius, pagerbiant Sausio 13-osios aukas, žmonės vėl buriasi. Tik tiek, kad dabar šie susibūrimai vyksta kitomis aplinkybėmis ir kitomis formomis“, – mintimis pasidalijo R. Skrodenytė.
Šis bėgimas svarbus
Pagarbos bėgime dalyvavo ir mažeikiškė bėgikė Aldona Andriuškienė.
Bėgikų klubo „Penki kalnai“ atstovė sako, kad dažnai dalyvauja įvairiuose bėgimuose ir Lietuvoje, ir už jos ribų.
Vis dėlto renginys „Gyvybės ir mirties keliu“ jai – išskirtinis, kitoks.
„Jame bėgdama jaučiuosi pakiliai, ten sklando kažkokia gera aura. Tiksliai pasakyti, kas ten yra kitaip, nei būna kitur, negaliu. Sausio 13-oji man yra reikšminga data. Laikau save Lietuvos patriote ir nubėgti tuos devynis kilometrus man – garbės reikalas“, – paaiškino antrąkart šiame renginyje dalyvavusi mažeikiškė.
Buvo laiko pagalvoti
Pagarbos bėgimo trasa nėra lengva – tenka įveikti maždaug pusantro kilometro įkalnę. Ir ne vienam besistengiančiam turbūt kyla mintis, kad lengvų kelių nebūna.
„Bėgdama tikrai turėjau laiko pagalvoti apie tai, kokį kelią nuėjo Lietuva ir lietuviai, siekdami laisvės. Bėgi ir galvoji: ačiū Dievui, kad turime tą laisvę. Ačiū tiems, kurie už ją paaukojo savo gyvybes. Labai džiaugiuosi, kad į šį bėgimą kasmet stengiamasi nuvežti jaunimą. Juk taip auginama nauja patriotų karta“, – sakė A. Andriuškienė.
Pašnekovė prisiminė, kad 1991-ųjų sausio 13-ąją ji drauge su vyru buvo mažeikiškių susibūrime prie pašto pastato.
„Tvyrojo baisi nežinia dėl to, kas bus, kas nutiks, kas laukia Lietuvos. Gal dėl to, kad buvau, mačiau mažeikiškių nerimą, dabar man ir yra svarbu bėgti pagarbos bėgime ir taip išreikšti pagarbą, padėką žuvusiems už laisvę“, – paaiškino bėgikė.