Mažeikių savivaldybės teritorijoje į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui, sudarė 18 tūkst. kg ir 18 kartų viršijo Lietuvos vidurkį.
Mūsų Savivaldybė valdo nemažai Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, todėl, kai kurių politikų teigimu, šiai problemai spręsti jų būtų galima skirti daugiau.
Į šią problemą dėmesį atkreipia ir analizę savivaldybėse atlikusi Aplinkos ministerija. Buvo konstatuota, kad Mažeikių savivaldybėje nėra galiojančios oro taršos mažinimo programos.
Mokesčiai už teršalus
Savivaldybės taryba patvirtino šių metų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąmatą – prognozuojamos pajamos su likučiu iš praėjusiųjų metų sudaro net 1 mln. 570 tūkst. eurų. Neatsitiktinai šios programos lėšos vadinamos antruoju Savivaldybės biudžetu.
Sąmatą politikams pristačiusi Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Jūratė Bernotienė informavo, kad pagrindinis programos lėšų šaltinis – mokestis už teršalų išmetimą.
Šiemet jų tikimasi gauti 1,2 mln. eurų. Prognozuojama, kad 60 tūkst. įplauks mokesčiais už valstybinių gamtos išteklių naudojimą, 15 tūkst. eurų – už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Praėjusių metų programos lėšų likutis siekia beveik 296 tūkst. eurų.
Daugiausia lėšų – želdynams
Pagal teisės aktus, 20 proc. Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, neįskaitant įplaukų už medžioklės plotų naudotojų mokesčius, skiriama Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. Šiemet (su praėjusių metų likučiu) šiai programai numatytos lėšos siekia beveik 300 tūkst. eurų.
Didžioji dalis Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų – šiek tiek per 1,2 mln. eurų – atiteks aplinkos apsaugos priemonėms vykdyti. Iš jų daugiausia – per 530 tūkst. eurų – planuojama išleisti želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, būklės stebėsenos, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, inventorizacijos priemonėms.
J. Bernotienė atkreipė dėmesį, kad teikiamoje tvirtinti sąmatoje nebeliko 51 tūkst. eurų, planuotų skirti visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos priemonėms, – jos nukreiptos įstaigų želdynams tvarkyti.
Savivaldybės meras Vidmantas Macevičius paaiškino, kad tokiu perskirstymu apsidrausta, jeigu šias lėšas tektų naudoti sprendžiant su COVID-19 susijusias problemas. Jis informavo, kad Seimui yra pateiktas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimo projektas, jį patvirtinus, būtų galimybė daugiau lėšų skirti visuomenės sveikatos priemonėms. „Pagerėjus situacijai dėl COVID-19, lėšos visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos priemonėms gali būti atstatytos“, – paaiškino meras.
Visas straipsnis – penktadienio laikraštyje.
Jūs rimtai? Biurokratai neturi priemonių ir idėjų taršai mažinti? Nebent visuomenės švietimo ir mokymo aplinkosaugos priemonėms???Tai čia pridėtinė vertė?O apie trūkstamų teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę matyt sunku galvoti?Geriau bobutę valytoją ar senelį sargą iš darbo atleisti arba švietimo lankstinukams giminei spausdinti ar lektoriukui kalbėti…Bet Mažeikiai gi gauna daug pinigų dėl oro taršos ir iš teršėjų ar tik kepsniai išrinktiesiems?
Daugiausia lėšų – želdynams. Kažkaip nestebina. Mažeikiai bene paskutinis likęs miestas, dar bežaidžiantis su vienmetėm gėlėm, kurios centimetrų tikslumu susodintos primena tarybinius laikus. Gal jau pradėkit imti pavyzdį iš kitų miestų, kuriančių daugiamečius gelynus? Kuriems priežiūros ir kasmetinių išlaidų beveik nereikia? Tada pinigų gal ir keliems šaligatviams patvarkyti liks.
Ko norėti švaraus oro, jei turime patį didžiausią oro teršėją visame Pabaltijyje, kuris kasdien „patręšia“ mūsų aplinką 40-50T teršalų doze?