Vakar vykusiame Tarybos posėdyje per dvi valandas jos nariai beveik vieningai pritarė visiems pateiktiems sprendimų projektams. Diskusijų sulaukė tik siūlymas patvirtinti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.
KILO DAUG NEAIŠKUMŲ
Vakar vykusiame posėdyje dalyvavo 23 Tarybos nariai. Posėdžio darbotvarkėje buvo pateikta 30 sprendimų projektų, pristatytos 2 informacinio pobūdžio aktualijos, vienas naujas projektas.
Daugiau dėmesio Tarybos nariai skyrė tik „Mažeikių šilumos tinklų“ vadovo Jono Jurkaus pristatytam sprendimo projektui dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo.
J. Jurkus Tarybos prašė patvirtinti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų matavimo mokestį. Mokestis vartotojui, kuomet jis įrengtų nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, siektų 5,25 (be PVM) lito per mėnesį. Jei tokia sistema nebūtų įrengta, mokestis būtų 2,81 lito.
Tarybos nariams dėl šio mokesčio kilo daug neaiškumų. Tarybos pirmininkas Vilhelmas Džiugelis teiravosi, ar bendrovė negalėtų šio mokesčio amortizuoti pati, kiti klausė, kaip veiks sistema, ar gyventojai, kurie nepasirinks Šilumos tinklų bendrovės kaip karšto vandens tiekėjo, nepatirs prievartos…
Vyriausybės atstovas Algimantas Čepys išreiškė nuomonę, jog šis sprendimas dar yra tobulintinas.
DAUGIAU
BALSŲ –
UŽ MOKESTĮ
„Santarvė“ jau yra rašiusi apie karšto vandens tiekėjų pasirinkimą. J. Jurkus priminė, kad priėmus šį sprendimą, būtų „išgyvendinti“ nesąžiningi vartotojai, kurie nedeklaruoja karšto vandens, o sumokėti už juos turi kiti gyventojai. Dabar karšto vandens apskaitos patikra neatliekama.
„Mums reikalingas teigiamas arba neigiamas sprendimas. Jei bus teigiamas sprendimas, tada galime pradėti procedūras. Ypač to sprendimo laukia renovuojamų namų bendrijos ir jų pirmininkai, kurie nori žinoti, kad jau galėtų spręsti šį klausimą. O kiti gyventojai patys turi apsispręsti, ką jie pasirinks – ar jie patys tvarkysis, ar jie pasirinks „Mažeikių vandenis“, ar Butų ūkį, ar mus. Galiu pasakyti tik tiek, kad jei jie pasirinks mus, jie to mokesčio nepajus“, – tikino J. Jurkus.
Esą jei gyventojai kaip karšto vandens tiekėją pasirinktų Šilumos tinklus, naujojo mokesčio nepajustų, nes mažėtų šilumos mazgo priežiūra.
„Mano nuomone, kiek aš skambinau į kitas savivaldybes, jei priimsime tą sprendimą, jis gyvenime neveiks. Antras dalykas – tai naujas mokestis gyventojams. Nė vieno neagituoju, bet aš susilaikysiu“,– pareiškė meras Vilhelmas Džiugelis.
Tuo tarpu Tarybos narys Antanas Tenys kolegas ragino balsuoti teigiamai: „Tai nėra priverstinis mokestis, žmonės turi galimybę apsispręsti, be to, yra norinčių žmonių, kurie renovuoja namus“.
Sprendimas po ilgų diskusijų priimtas 13 narių balsavus „už“ ir 7 susilaikius. J. Jurkaus teigimu, gavus Tarybos patvirtinimą, gyventojai netrukus sulauks komercinio pasiūlymo.
PASISIŪLĖ
TAPTI DALININKAIS
Nemažai diskutuota ir apie tolesnį Mažeikių turizmo ir informacijos centro gyvavimą ir finansavimą. Posėdyje pateiktas sprendimo projektas, kuriuo Tarybos nariai turėjo sutikti arba nesutikti balsuoti už tai, kad Savivaldybė nuosavybėn perimtų centro dalininkės teises iš Ūkio ministerijos, nes ši nebeskiria finansavimo.
Tačiau į posėdį atvykę Mažeikių verslininkų asociacijos nariai pranešė norį tapti centro dalininkais ir šią įstaigą valdyti kartu su Savivaldybe. Centro tikslas būtų traukti investicijas į Mažeikių rajoną.
„Aš esu samdomas direktorius ir man nesvarbu, kas bus dalininkai. Svarbu, kad pinigus mokėtų“, – į verslininkų pasiūlymą atsakė centro vadovas Pulgis Lumpickas, sulaukęs kai kurių Tarybos narių kritikos dėl centro misijos ir veiklos.
Įstaigos direktorius atkirto, kad jei nebus pinigų, o tik patarimai, ir toliau bus dirbama kaip dabar. Kad centras išgyventų, per metus jam reikia 240 tūkstančių litų, pati įstaiga per metus uždirba nuo 20 iki 40 tūkstančių litų.
Dėl dalininkų apsispręsta vienbalsiai, apie tolesnę centro veiklą ir misiją bus diskutuojama komitetuose.
SENIŪNUI UŽDAVĖ
NAMŲ DARBŲ
Tarybos narių kritikos dėl tvarkymosi sulaukė ne tik Verslo ir informacijos centro vadovas, bet ir laikinai miesto seniūno pareigas einantis Virginijus Kėvišas, pristatęs informaciją apie gėlynų, žaliųjų plotų, parkų priežiūros išlaidas.
Tarybos narės pasipiktino išgirdusios pranešimą, kad seniūnija dėl lėšų trūkumo atsisakė sodinti rudenines gėles, kuomet vasarinėms išleista per 70 tūkstančių litų.
„Suprantu, kodėl jūs neužteksite pinigų rudeninėms gėlėms – nes perkate pačias brangiausias gėles. Nupirkus gėlių už tiek pinigų mūsų miestas turėtų blizgėti, bet to nėra“, – stebėjosi Tarybos narė Laima Nagienė.
Virginija Eidimtienė pasiūlė pasižvalgyti, kokiomis gėlėmis puošiami kaimyniniai rajonai. Esą ten pasodintos gerokai pigesnės gėlės, bet atrodo netgi gražiau. Liudvika Daliuta Domarkienė seniūnui pasiūlė organizuoti akciją, kurios metu žmonės būtų kviečiami dovanoti daugiamečių augalų ir taip prisidėti puošiant savo miestą.
Posėdžio pabaigoje opozicijos lyderis Kęstutis Bartkevičius pateikė opozicijos pareiškimą, kuriuo išsakė nepasitikėjimą Savivaldybės administracijos darbu įsisavinant ir naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei organizuojant viešųjų pirkimų konkursus.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Visais klausimais, išskyrus vieną, Tarybos nariai pasisakė vienbalsiai.
